Kaip Dievas siuntė Jėzų, taip ir Jėzus siunčia mus, kaip savo mokinius. Mūsų misijos erdvė nesiriboja mūsų bažnyčių vidumi, o turi būti veikli aikštėse ir gatvėse, kur žmonės susitinka ir gyvena, kur dirba, kenčia ir džiaugiasi. Nesitenkinkime laukimu, kol jie ateis. Reikia mums patiems pakilti ir eiti į žmones, kad skelbtume jiems Evangeliją vaizdžiai ir sumaniai, nors taip daryti ir būtų sunku.

Krikščionis negali duoti kitiems, ko pats neturi. Jis gali duoti tik Jėzų, tačiau tik jei jau pats susitiko su juo ir leidosi būti persmelktas jo meilės. Šis glaudus meilės susitikimas su Jėzumi verčia tikintį skelbti, savo žodžiais, veiksmais ir gyvenimu liudyti apie Dievo grožį ir gerumą.

Tad evangelizavimas krikščioniui nėra apsisprendimo klausimas, o bendras visų reikalas; tiesiog neįmanoma būti krikščioniu ir neevangelizuoti, nes kas sutiko ir patyrė prisikėlusį Viešpatį, nebegali laikyti jo vien sau, o jaučia reikalą, yra spaudžiamas būtinumo apie jį skelbti kitiems.

Šiais žodžiais kardinolas Fernando Filoni, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas, trečiadienį kreipėsi į Nigerijos katalikų bendruomenę pietinės Imo valstijos sostinėje Owerri. Kardinolas sakė kalbą simpoziume, kuris užbaigė regiono evangelizavimo pirmojo šimtmečio jubiliejų.

Evangelizuoti, - pažymėjo kardinolas, - t.y. su kitais dalytis Evangelijos džiaugsmu, kad Jėzus prisikėlė, nugalėjo mirtį ir yra Dievo Tėvo dešinėje, yra meilės aktas. Jei į jį atsiliepsime aistringai, tuomet mūsų vykdomas evangelizavimas bus kūrybingas ir entuziastingas, iki galo pasiaukojantis ir dosnus.