Skaidrilė Grigaitė Jaunimo žiemos olimpiadoje Insbruke, Austrijje.

Austrija –  įspūdinga savo gamta, garsi kultūra, turtinga ir saugi Vidurio Europos valstybė. Tačiau Vienoje neturistaujantį lietuvį sutiksi nepalyginamai rečiau nei Londone ar Dubline. Tai – šalis, svetinga ir atvira turistams, tačiau įsitvirtinti svetimšaliui ilgesniam laikui čia – nelengva. Taip pat ir lietuviui, norinčiam susirasti kad ir paprasčiausią „juodą“ darbą, kurio austras nelabai dirbtų – visa tokių darbų rinka seniai užkariauta artimųjų Austrijos kaimynų – vengrų, slovakų, balkaniečių, lenkų... O ir Lietuvoje nelabai populiarią vokiečių kalbą ieškant darbo Austrijoje privalu mokėti.

Tad kiek gi šiuo metu lietuvių gyvena Austrijoje? Pastarųjų skaičiaus Lietuvos ambasadoje Vienoje sužinoti nepavyko, kadangi šie, atvykę į Austriją, ambasadoje registruotis neprivalo. Oficialios Austrijos lietuvių bendruomenės gyvavimo metu joje daugiausia būta 70 narių – tiek, kiek mokėjusių nario mokestį. „Facebook‘o“ svetainėje „Austrijos lietuviai“ šiandien yra užsiregistravę 290 asmenys. Lietuvos migracijos departamento duomenimis, nuo 2007 iki 2011 metų kasmet į Austriją emigruodavo vidutiniškai apie 100 lietuvių. 2007 m. – 129, 2009 m. – 81, o 2011 –166. Neoficialių šaltinių  teigimu, dabar Austrijoje galėtų būti apie 1300 lietuvių.

1996 m. įkurtos oficialios Austrijos lietuvių bendruomenės šiandien nebėra. Kaip ir lietuviškos šeštadieninės mokyklėlės. Nepanorusio būti identifikuotam šaltinio teigimu, bendruomenė iširo dėl per mažo tautiečių entuziazmo. Taip pat, minėto šaltinio nuomone, norint draugėn suburti Austrijos lietuvius bei įgyvendinti ambicingą Globalios Lietuvos koncepciją, visuomenininkų pastangų ar ambasadų pajėgų tam nepakanka. Rimtam ir nuosekliam darbui su lietuviais kiekvienoje užsienio šalyje reikalinga oficiali konkreti pareigybė.

Šiuo metu Vienoje veikia Austrijos- Lietuvos draugija, kurią sudaro ir lietuviai, ir austrai. Jos tikslas ir yra skatinti austrų domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūra, mokslu, sportu. Kita vertus, nors oficialios Austrijos lietuvių bendruomenės šiandien ir nėra, tačiau čia gyvenantys lietuviai toliau buriasi lietuviškuose renginiuose, savo pačių iniciatyva rengia šventinius susiėjimus, vieni su kitais palaiko ryšius, dalijasi įvairia informacija.

Savo patirtimi, ką reiškia būti lietuviu Austrijoje, ar paprasta čia pritapti, kokie didžiausi sunkumai mūsų tautiečiams iškyla šioje šalyje, ar lengva jiems išsaugoti lietuvybę, pasidalinti sutiko čia jau šešiolika metų gyvenanti sociologijos magistrė Sonata Neumueller, aštuonerius – teatro režisierė Daina Adamkevičiūtė (Adama) bei kiek daugiau nei dvejus – politikos mokslų magistrantė Skaidrilė Grigaitė, taip pat šiuo metu dirbanti  ESBO sekretoriato Konfliktų prevencijos centre.

Kaip atsidūrėte ir užsibuvote Austrijoje, kokie keliai čia jus atvedė? Ar ketinate pasilikti ilgam?

Sonata. Atvykau čia studijuoti. Studijuodama pradėjau dirbti – iš pradžių vaikų aukle, vėliau sekretore Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje. Ištekėjau už austro. Šiuo metu dirbu vienoje austrų firmoje. Ar Austrijoje liksiu visam laikui – nežinau.

Daina. Į Vieną mane atviliojo itin intensyvus kultūrinis gyvenimas šiame mieste – ypač teatrinis ir muzikinis. Čia baigiau muzikinio teatro režisūros studijas Vienos muzikos ir dailiųjų menų universitete. Šiuo metu dainuoju Šv. Stepono katedros vokaliniame ansamblyje, dalyvauju įvairiuose projektuose, užsiimu privačia pedagogine veikla muzikos ir teatro srityje. Kalbant apie planus čia pasilikti ilgam – jų neturiu. Visada leidžiu pačiam gyvenimui  juos konstruoti. Kol kas aš mielai gyvenu Austrijoje, bet ar ir toliau čia liksiu – priklausys nuo aplinkybių. Mano specialybė labai mobili – paprastai projektai vyksta visur, tad reikia būti pasiruošus keliauti.

Skaidrilė. Į Austriją atvykau gavusi darbą Lietuvos nuolatineje atstovybeje prie ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) mūsų šalies pirmininkavimo ESBO metais. Vėliau taip pat įstojau į magistrantūros studijas Vienos universitete, taip ir „užkibau“. Šiuo metu studijuoju ir dirbu ESBO sekretoriato Konfliktų prevencijos centre. Sunku pasakyti, kiek dar čia pabūsiu, žiūrėsiu, kaip seksis darbai ir mokslai, gal dar kokius dvejus metus... bet ne visą gyvenimą!

Kuo, jūsų manymu, Austrija patraukli lietuviams? Kas gi tie lietuviai, kurie čia atvyksta kuriam laikui ar netgi visam gyvenimui?

Skaidrilė. Austrija patraukli savo gamta, pragyvenimo lygiu ir gyvenimo kokybe, kultūra, tvarka, valstybės rūpinimusi savo gyventojais. Mano aplinkos lietuviai – daugiausia jaunimas, atvykęs studijuoti ar pradėti savo profesinės karjeros. Studijų kokybė čia aukšta, o mokslas nemokamas. Tenka sutikti lietuvių studentų, kurie čia atvyksta dėl ypatingų studijų programų, kurių nėra Lietuvoje, taip pat nemažai muzikos studentų, ieškančių gerų destytojų ir mokymosi sąlygų.

Daina. Manau, kiekvienas apsisprendimas gyventi kurį laiką arba net visą gyvenimą kitoje šalyje yra labai asmeninis. Tam visada turi įtakos asmeniniai interesai, šeiminė padėtis, kalbų mokėjimas, specialybė. Tai, manau, galioja ir Austrijos lietuviams. Taip pat manau, kad dėl nedidelio vokiečių kalbos populiarumo Lietuvoje Austrija lietuviams bus visada mažiau patraukli nei anglakalbės šalys. Tačiau Austrija – katalikiška šalis, kaip ir Lietuva, tad gal kam nors šis aspektas yra patrauklus.

Pastebėjau, kad pastaraisiais metais padaugėjo atvykstančiųjų į Austriją iš Lietuvos studijuoti muziką. Tai – tiesiogiai susiję su aukštųjų mokyklų reformomis, ypač Teatro ir muzikos akademijoje vykstančiomis permainomis, dėl kurių jauniems ir nedaug pinigų turintiems talentingiems lietuvaičiams geriau jau atvykti į Austriją, nes čia greta studijų beveik kiekvienas lietuvis (ypač muzikos, kur kalba ne visuomet pirmas pripažinimo kriterijus) susiranda papildomą darbelį.

Sonata. Austrija patraukli ne tik lietuviams. Sostinė Viena metai iš metų yra pirmajame trejetuke miestų pagal aukštą gyvenimo kokybę ir patogumus.  Lietuviams ši šalis greičiausiai patraukli ir tuo, kad ji yra palyginti netoli nuo tėvynės, čia vyrauja ta pati religija, panašios tradicijos, panašus mąstymas ar elgesys.

Manau, kad, Lietuvai įstojus į ES, padaugėjo studentų, atvykusių mokytis pagal mainų programas. Tikriausiai apskritai čia padaugėjo lietuvių, bet nepasakyčiau, kad labai.

Kaip į lietuvius žvelgia patys austrai? Kokios jų nuostatos – labiau teigiamos, neigiamos, neutralios?

Sonata. Manau, kad austrai neturi jokios nuomonės apie lietuvius, nes jų per mažai pažįsta ir dauguma austrų kažin ar žino ką nors daugiau apie Lietuvą. Nemanau, kad dauguma žino ir tai, kad Lietuva priklauso ES. Dar pernai su manimi šiuo klausimu ginčijosi banko darbuotoja – ji sakė, kad Lietuva ne ES narė. O pašto darbuotojas ieškojo Lietuvos kaip kaimo Vakarų Austrijoje.

Todėl austrų nuostatos, manau, yra neutralios arba individualios, susijusios su tuo, su kokiu lietuviu kokiam austrui tenka susidurti.

Skaidrilė. Aš asmeniškai susidūriau tik arba su teigiamomis austrų nuostatomis lietuvių atžvilgiu, arba su neutraliomis. Pastaruoju atveju – daugiausia dėl nežinojimo. Manau, austrai labiau neigiamai žvelgia į kitų tautybių žmones, čia atvykusius iš Pietų bei Rytų. O lietuvius jie laiko „šiauriečiais“ ar „baltiečiais“, kartais net priskirdami mus Skandinavijos regionui. Tad aš džiaugiuosi gera lietuvių reputacija ir tikiuosi, kad ji tokia išliks ir ateityje.

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria lietuviai (arba konkrečiai jūs susidūrėte), apsigyvenę Austrijoje? Ar sunku lietuviams prisitaikyti prie austriško mentaliteto? Ar lietuviškas ir austriškas mentalitetai labai skirtingi?

Skaidrilė. Manau, sunkiausiai įveikiamas yra kalbos barjeras.

Daina. Aš taip pat manau, kad atvykusiųjų į Austriją problemos iš pradžių visada susijusios su kalba. Nors ir mokant vokiečių kalbą dar nereiškia, kad Austrijoje bus lengva bendrauti. Austrų dialektas pradžioje veda iš proto, bet po to, kai jį imi suprasti, džiaugiesi, kad esi ne Šveicarijoje, kur jų tarmėje vokiečių kalba beveik neatpažįstama. Taip pat kiekvienas regionas Austrijoje turi ir savo tarmes, kurias net patiems austrams dažnai nelengva išlukštenti. Beje, bendraudami su užsieniečiais, austrai neskuba pereiti į vokiečių literatūrinę kalbą.

Dėl mentaliteto skirtingumų Austrijoje patyriau šoką. Atrodė, nejaugi galimi tokie dideli skirtumai tarp Europos šalių? Tačiau austrai nėra tokie vaišingi kaip lietuviai, informacijos jie suteikia tik tiek, kiek paklausi, bet ne daugiau, gana sunkiai priima į draugų būrį, nemoka taip linksmai švęsti kaip mes, rodo daug mažiau emocijų. Tačiau austrai labai mandagūs, malonūs, inteligentiški, labai socialiai sąmoningi, tausojantys savo šalį, puoselėjantys tvarką, švarą, besirūpinantys gamta ir labai vertinantys save. To linkėčiau labai pasimokyti ir lietuviams.

Sonata. Mano nuomone, austrų ir lietuvių mentalitetai netgi labai panašus. Problemos atvykus gyventi į Austriją, galbūt kaip ir daugumoje kitų šalių, labiausiai susijusios su biurokratija ir (arba) darbo paieškomis. Austrai nelabai greitai „prisileidžia“ svetimšalius (jei šie nėra kokie nors turtuoliai ar įžymybės). Bet lietuvių (Lietuvoje) reakcija į svetimšalius, manau, taip pat tokia pati. Savotiškas barjeras yra kalba.

Kaip jaučiatės Austrijoje pačios, būdamos lietuvės? Kaip pavyko įsilieti į austrišką visuomenę? Ar jaučiatės čia savos?

Sonata. Man atrodo, būti lietuviu Austrijoje nėra sunku – juk nėra jokių nei kalbos, nei tikėjimo suvaržymų, turėdamas Lietuvos pilietybę Austrijoje taip pat gali gyventi beveik visavertį gyvenimą. Nors austrai labai vertina savo piliečius, tiek čia gimusius austrus, tiek ir tuos, kurie Austrijos pilietybę įgijo atvykę iš svetur. Šiuo požiūriu austrai ir lietuviai skiriasi, nes pastarieji, mano manymu, savo piliečių nevertina. Man į austrų visuomenę įsilieti buvo lengva, nes mokėjau vokiečių kalbą. Austrijoje jaučiuosi sava.

Skaidrilė. Ne, lietuviu Austrijoje būti nėra lengva, kaip turbūt kitose šalyse ir visiems kitiems svetimšaliams. Svečioje šalyje niekada netapsi „vietinis“, kad ir kaip gerai išmoksi kalbą ar mėginsi prisitaikyti prie čia gyvenančiųjų. Tad ligi šiol nesijaučiu įsiliejusi į austrišką visuomenę. Apsipratau su miestu, jo tvarka ir taisyklėmis – žinau, kas kur vyksta, ką kur gauti, kaip kuo naudotis, bet nesu austriškos visuomenės dalis. Galbūt jaučiuosi miesto dalimi, Vienos gyventoja, miestelėne. Kai į Vieną grįžtu po kelionės, jaučiuosi grįžusi namo. Bet būti austriškos visuomenės dalimi yra kas kita, ir aš to net nesiekiu ir nesitikiu, nes neplanuoju Austrijoje nugyventi savo gyvenimo. 

Daina. Neturėjau tokio tikslo – įsilieti... Stengiausi daryti, kas man patinka, siekti savo srityje man svarbių tikslų. Bet lengva nebuvo, nes durys Austrijoje į daug kur sunkiai atsidaro. Čia taip pat „giminių kraštas“, tik kiek kitokiu stiliumi... Bet jei ko nors sieki, tai nesvarbu kur – pastangų visur reikia! Ar jaučiuosi čia sava? – taip. Jaučiuosi čia gerai.

Kiek jums yra svarbu išlaikyti savo lietuvišką identitetą gyvenant svečioje šalyje? Ar lengva jį išsaugoti?  

Vienos dviračių parade

Skaidrilė. Labai svarbu, nors dažnai sudėtinga. Stengiuosi neprarasti lietuvių kalbos žinių, taisyklingai rašyti ir kalbėti, nors darbe to man net ir nereikia. Noriai dalyvauju Austrijos lietuvių, Lietuvos ambasados renginiuose, einu balsuoti. Kasdien bendrauju su Lietuvoje likusiais savo artimaisiais, domiuosi svarbiausiomis Lietuvos aktualijomis. Keli konkretūs pavyzdžiai – kartu su dar keliais lietuviais dalyvavome Vienos dviratininkų parade, kur pasipuošėme Lietuvos vėliavėlėmis ir lietuviška simbolika; noriai savo kitataučius draugus ir bendradarbius vaišinu lietuvišku bulvių plokštainiu, iš Lietuvos atsivežtais saldumynais, lietuviška žolelių arbata.

Daina. Manau, kad lietuviško identiteto išsaugojimas labiausiai priklauso nuo asmeniniu pastangų. Juk kartais gal ir Lietuvoje sunku išlikti lietuviu, ar ne? Žinoma, jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, jiems tikrai sunkiau išlikti lietuviais. Juk jie auga ne lietuvių kalba kalbančioje aplinkoje – nelietuviškos knygos, filmukai, dainos darželiuose ir mokyklose. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį, laikantį save lietuviu.

Apie save galiu pasakyti, kad per aštuonerius gyvenimo Austrijoje metus nė akimirką nenustojau didžiuotis esanti lietuvė, kiekvienai progai pasitaikius stengiuosi tai priminti. Kalbos nepamiršau, net, atrodo, akcento neįgijau. Visa tai – asmeninio apsisprendimo ir mentaliteto klausimas.

Ar domitės Lietuvos aktualijomis, politiniu gyvenimu?

Daina. Nelabai. Daugiau kultūriniu – palaikau ryšius, seku aktualijas. Politikos nemėgau niekada, nebedalyvauju rinkimuose, nes manau, kad Lietuvoje labai pamažu judama socialinio sąmoningumo link. Politinį laivą matau tai į dešinę, tai į kairę pasvirusį – visa tai tik kažkoks kosmetinis žaidimas. Deja, dėl to laivas tiesiog buksuoja. Čia maža tikrų lyderiu, bet daug siekiančių šiltos kėdes sau ir savo artimiesiems. 

Skaidrilė. Taip, Lietuvos politika, naujienomis domiuosi kur kas daugiau nei Austrijos. Taip pat pati balsavau neseniai vykusiuose Seimo rinkimuose. Rinkimų rezultatai nelabai maloniai nustebino. Labiausiai nemalonu dėl gausių rinkimų taisyklių pažeidimų, papirkinėjimo ir balsų klastojimo atvejų. Aš pati asmeniškai išsigandau pirmuosiuose interneto naujienų portalų puslapiuose išvydusi du teistus ar vis dar teisiamus ir vienas kitam pergalingai ranką spaudžiančius Lietuvos politikus. Negalėjau tuo patikėti ir su nerimu laukiau antrojo rinkimų turo. Juokais svarstėm – ar dabar kaip tik metas grįžti į Lietuvą ieškoti teisybės ir gerinti situacijos, ar verčiau kaip tik palaukti dar ketverius metus, kol vėl pasikeis valdžia...

Galbūt turite Austrijos pilietybę. Ką manote apie dvigubą pilietybę? Ar norėtumėte greta austriškosios turėti ir lietuviškąją?

Sonata. Taip, turiu Austrijos pilietybę ir, jei būtų galima, norėčiau turėti ir Lietuvos. Bet tai – daugiau tik emocinis klausimas. Praktiškai tai – nebūtina.

Daina. Aš turiu tik lietuvišką pilietybę. Manau, kad dviguba pilietybė šiais mobiliais laikais absoliučiai dėsninga. Galvoju, kad Lietuva praranda piliečius ir pamažu miršta, nes jaunoji karta, užsienyje įleidusi šaknis, gal ir norėtų ką nors daugiau savo tėvynėje nuveikti, tačiau čia tampa svetimi. Visiškai kvailas įstatymas, draudžiantis turėti dvigubą pilietybę, nes šiais, tautų kraustymosi laikais ji dažnai neišvengiama.

Ar lietuviai Austrijoje, jūsų manymu, linkę burtis draugėn, pažinti vieni kitus? O gal, priešingai, vieni kitų vengia?

Skaidrilė. Įvairiai. Aš pati esu linkusi daugiau bendrauti su lietuviais, tačiau esu sutikusi tautiečių, kurie savo aplinkoje lietuvių kalbos negirdi ir visiškai to net nepasigenda. Žinoma, sudėtinga bendrauti su žmogumi vien tik dėl to, kad jis yra lietuvis, jei neturi daugiau jokių kitų bendrų interesų. Vis dėlto su tokiais, kurie manęs vengtų vien dėl to, kad esu lietuvė, dar nesusidūriau.

Daina. Manau, kad lietuviai Austrijoje nelabai linkę pažinti vieni kitus, tačiau, manau, jog tai apskritai daliai lietuvių būdingas bruožas. Lietuvių Austrijoje nedaug, jie ir taip asimiliuojasi austriškoje visuomenėje. Pirmame plane –  asmeninė draugystė ir pažintys bei kontaktų palaikymas, o apskritai lietuvis rūpinasi savimi kur kas daugiau nei bendruomene. Manau, kad Austrijoje tai dar ryškiau atsiskleidžia. Manyčiau, kad ilgai čia gyvenantys lietuviai yra perėmę ir austriškų bruožu, o austrai – tikrai labai į save orientuoti.

Pastaruoju metu nebėra oficialios Austrijos lietuvių bendruomenės, ją pakeitė kiek kitokio pobūdžio Austrijos – Lietuvos draugija, kuri, rodos, labiau orientuojasi į Austrijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius, lietuviškos kultūros propagavimą, tačiau mažiau dėmesio skiria eiliniam lietuviui, gyvenančiam Austrijoje, jo kasdieniams rūpesčiams. Tačiau lietuviai vis vien buriasi ir savo iniciatyva, organizuoja įvairius pabendravimus, dalyvauja lietuviškuose renginiuose. Vis dėlto ar, jūsų manymu, reikalinga ir oficiali Austrijos lietuvių bendruomenė?

Daina. Į šį klausimą man sunku atsakyti, nes iki šiol nežinau skirtumų tarp tų bendruomenių ir organizacijų. Aišku tik viena, kad turi būti institucija, kuri Austrijoje gyvenančius lietuvius jungtų nors per didžiąsias šventes ir bent padėtų palaikyti tarpusavio ryšius ar pasidalinti informacija apie darbą, laisvalaikį, kultūrines programas.

Sonata. Bendruomenės turi potencialą išlaikyti lietuvybę, padėti tautiečiams svečiose šalyse. Lietuvių bendruomenės nebėra, jei teisingai suprantu, dėl biurokratinių suvaržymų. Esu girdėjusi, kad taip pat šios organizacijos narystės mokestis Pasaulio lietuvių bendruomenėje yra didesnis, nei būdavo surenkama nario mokesčių iš Lietuvių bendruomenės narių. Bet gal aš klystu. Man atrodo,  nėra  iniciatyvaus žmogaus, kuris rūpintųsi bendruomenės egzistavimu. O ir pati bendruomenė neiniciatyvi. Kita vertus, aktyvumo trūksta ir man pačiai. Aš asmeniškai mielai mokėčiau nario mokestį tiesiog tik tam, kad prisidėčiau prie bendruomenės gyvavimo išlaikymo. Apie Austrijos ir Lietuvos draugiją neseniai vėl išgirdau, buvau net pamiršusi, kad tokia yra. Nesu jos narė, tad negaliu vertinti, kaip ir ką jie ten daro. O tiesiog kaip lietuvės, ne narės, jokia informacija apie šios draugijos veiklą manęs nepasiekia.

Skaidrilė. Taip, oficialios bendruomenės labai trūksta, taip pat labai stinga iniciatyvos bei dėmesio čia gyvenantiems lietuviams ir iš Lietuvos ambasados. Neformali bendruomenė šiuo metu apsiriboja dalyvavimu iš Lietuvos atvykusių atlikėjų koncertuose ir pasirodymuose arba tiesiog pavieniais susitikimais „be progos“ savam būrelyje. Man iš bendruomenės reikėtų visai ko kito, nes gimtadieniams švęsti nesunku rasti kompaniją ir pačiam. Man labiausiai trūksta valstybinių švenčių minėjimų, nes tos lietuvybę ir patriotiškumą žadinančios akimirkos čia tokios retos. Juk susiorganizuoti ir kartu sugiedoti Lietuvos himną Liepos 6-ąją su kitais pasaulio lietuviais, rodos, būtų visiškai nesudėtinga ir nieko nekainuotų, bet Austrijoje, deja, nesuorganizuojame ir to. 

Gal liko kas nepaklausta, norėtumėte ką nors  pridurti – gal papasakoti apie problemą, kuri liko nepaliesta ar kuo nors tiesiog pasidžiaugti?

Skaidrilė. Džiaugiuosi visais lietuviais, kurie, išvykę iš Lietuvos, ne tik jos neišsižada, bet ja didžiuojasi, kartu gerbdami ir juos priimančią šalį – sąžiningai dirbdami, mokėdami mokesčius ir puoselėdami savo aplinką, kad ir kur būtų. Manau, labai svarbu rasti tą teisingą pusiausvyrą tarp abiejų šalių, nenusiteikti priešiškai nei prieš vieną iš jų, nes šalis, kurioje šiandien gyveni, ir ta, iš kurios esi kilęs, yra vienodai svarbios. Austrijoje lietuviai gali daug ko išmokti, matydami, kaip čia sutvarkyta valstybė ir tvarkosi patys žmonės, o geriausias pamokas ir patarimus vėliau parvežti į Lietuvą.

Parengė Jurga Žiugždienė