1972–1989 metais pavergtoje Lietuvoje leista „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo ne tik svarbi pasipriešinimo priemonė, didivyriškas tikėjimo liudijimas, bet ir nuostabus įvairiuose pasaulio vietose gyvenančių ir laisvę mylinčių žmonių bendradarbiavimo pavyzdys. Bebaimiai Rusijos disidentai, lietuviai, gyvenantys JAV, – buvo nepamainomi „Kronikos“ talkininkai, nes išleisti pogrindinį leidinį tebuvo pirmas žingsnis, ne mažiau svarbus buvo ir antrasis – pogrindiniame leidinyje paskelbta tiesa turėjo kuo plačiau pasklisti.

Tai, kad visi „Kronikos“ numeriai pasiekė Vakarus ir ten buvo plačiai paviešinti – beje, ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų apie tai, kas rašoma „Kronikoje“, sužinojo būtent per iš užsienio transliuojamas radijo stotis – ypač didino šio pogrindinio leidinio įtaką.

Laidoje pasakojame apie du pagrindinius kelius, kuriais „Kronika“ keliaudavo į Vakarus, atsiminimais dalijasi „Kronikos“ redaktorius Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, aktyvi „Kronikos“ talkininkė, reguliariai veždavusi Kronikos numerius į Maskvą, sesė Nijolė Sadūnaitė, sesė Janina Judikevičiūtė iš Marijampolės, ne kartą tarpininkavusi, perduodant  „Kroniką“ į vienuoliją iš užsienio atvykusioms sesėms, dabartinei Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos  JAV administratorei Daina Čyvienė 1980 metais, dar būnant Vasario 16-osios gimnazijos moksleivei, teko būti kurjeriu ir pervežti iš okupuotos Lietuvos svarbią informaciją. Visa slapta pargabenta informacija iš Lietuvos suplaukdavo į JAV įsikūrusį Lietuvių informacijos centrą. Laidoje kalbiname net dvylika metų šiam centrui vadovavusią Gintę Damušytę, kuriai tekdavo bene daugiausia darbo, kaip iš Lietuvos patekusią informaciją pateikti laisvajame pasaulyje.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gyvavo net aštoniolika metų, ir viena iš svarbiausių jos gyvybingumo priežasčių buvo bendra talka ir solidarumas. Lietuvoje, Rusijoje, JAV gyvenę žmonės aukojosi ir rizikavo, kovodami už prigimtinę žmogaus teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus.

Kelios užsienyje sovietmečiu gyvenusių lietuvių kunigų citatos: 

Kai skaičiau „LKB kronikos" pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis slaptai pogrindyje leidžiamu rašytu žodžiu, iškeliant okupantų nusikaltimus į viešumą, kad jie būtų žinomi Lietuvai ir pasauliui. Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB kronikos" likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB kroniką" lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas.

Kunigas Kazimieras Kuzminskas

 „LKB kronikos" pamokos mūsų gyvenimui yra tokios. Pirmiausia turime užauginti naują kartą, kuri negalėtų išduoti, įskųsti žmogaus, pasmerkti savo kaimyno mirčiai, būti kurčiam brolio kentėjimui. Antra, jei nenorime, kad tauta ir vėl būtų susiskaldžiusi, turi ją suvienyti Tiesa. O tos Tiesos galėtume visi kartu ieškoti Evangelijoje. Trečia, tikroji laisvė – tai tarnavimas ne sau, o kitiems.

Gyvenant laisvėje, stebint šį didvyriškumo reiškinį, nebuvo įmanoma juo nesižavėti. Kada amerikiečiai paklausdavo, kodėl mes skiriame tiek laiko ir darbo mažytei Lietuvai, kuri dažnai net nepažymėta pasaulio žemėlapiuose, buvo galima pasakyti su didžiausia pagarba: pasižiūrėkite į mano tautą. Ji atsisako mirti. Pasižiūrėkite į jos žmones, jie atsisako nusilenkti melui ir niekšybei, kuri mėgina juos sunaikinti.

Kunigas Arvydas Žygas

Bernardinai.TV