Šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas, scenografas Vitalijus Mazūras.

Laureatai pirmadienį paskelbti per spaudos konferenciją Kultūros ministerijoje.

Skulptorius V.Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo kūrybą. Jam apdovanojimas skirtas už "modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą".

Laureatus rinkusi Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija diskutavo, ar šį apdovanojimą skirti jam, ar aktoriui Donatui Banioniui, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos narys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

"Už visą gyvenimą galimas tik vienas laureatas, tai mes turėjome rinktis. (...) Balsai lėmė V.Vildžiūnui, todėl ir buvo išrinktas. Diskutuota buvo daug ir dėl abiejų kandidatų", - kalbėjo jis.

Literatūrologui, literatūros kritikui K.Nastopkai premija atitenka už "pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną".

"K.Nastopka - už literatūrologinį ir literatūros kritiko darbą, bet ne už mokslinį darbą mes jį vertinome, o vertinome už kūrinių suvokimo meną, kadangi žmogus labai plačiai žiūri ne tik į literatūrą, bet lygina su kitomis meno sritimis - tai retas atvejis", - teigė laureatus pristatęs S.Žvirgždas.

Architektas E.Miliūnas apdovanotas už "konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą".

"Architektas E.Miliūnas - žinoma, už "Žalgirio" areną ir Šiaulių areną. Tai yra tikrai modernūs pastatai, kur ne visada paisoma to gryno, primityvaus funkcionalumo - sakykime, ten yra labai įdomiai laiptai padaryti, (...) labai gražiai sujungtas tas pats pastatas su aplinka, surasta erdvių proporcija, plokštumų proporcija - daug dalykų. Aišku, svarbu ir funkcionalumas tokiems objektams", - kalbėjo fotomenininkas.

Dirigentas M.Pitrėnas pagerbtas už "platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą".

"Jis labai įdomiai interpretuoja klasikinę ir šiuolaikinę muziką. Dar be to, kad stengiasi skleisti plačiau lietuvišką muzikinę kultūrą - tas irgi labai svarbu", - sakė S.Žvirgždas.

Vizualaus meno kūrėjas Ž.Kempinas premiją gaus už "minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą".

"Jau vien tai, kad užsienyje jo darbas yra šalia P.Picasso (P.Pikaso), aš manau, lemia labai daug", - teigė fotomenininkas.

Scenografas Vitalijus Mazūras apdovanojamas už "Lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta".

"Lėlių teatre jis tikrai padarė perversmą, kuris tapo tikrai visos Lietuvos reiškiniu", - apie sprendimą premiją skirti V.Mazūrui kalbėjo komisijos narys.

Pasak S.Žvirgždo, premijų vertų laureatų buvo ir daugiau, bet komisijai teko atrinkti šešis. Be šių apdovanojimų šiemet liko ne tik D.Banionis, bet ir tokie garsūs kūrėjai kaip režisierius Algimantas Puipa, dirigentas Vytautas Miškinis, kurie buvo patekę į pretendentų dvyliktuką.

Laureatus rinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, kuriai vadovavo istorikas Alfredas Bumblauskas. Komisijos nariai: literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 000 Lt.