Prisipažinsiu, nesuprantu, kas čia vyksta. Skaitau: prokuratūros tinklalapyje – „Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl kūdikių neteisėtų gimdymų ne gydymo įstaigose“, penkių vaikų tėvo pasisakymą – „Lietuvos neliks, jeigu moterims neleisime gimdyti namuose“, gydytojos-akušerės laišką – „Tiesa apie „tamsiąją” gimdymų namuose pusę“. Kas tai? Teisės? Ambicijos? Pinigai? Užsispyrimas?

Gal gydytojai taip labai rūpinasi gimstančiais Lietuvos piliečiais? Nepanašu. Jei taip labai rūpintųsi naujais piliečiais, bent jau pastojusių moterų neklaustų: „Ar gimdysi?” (Pati sovietiniais laikais gimdžiau keturis vaikus.) Paklausti pastojusios – „Ar gimdysi?”– taip pat natūralu, kaip pasakyti: „Sėskitės“ ar „Laba diena“. Nesuprantama – pusė užsimezgusių vaikų abortuojama, o paskui taip labai rūpi tas vienas procentas gimusiųjų ne gydymo įstaigose? Galų gale, jei taip labai rūpi, tai kaip tik reikėtų padėti gimdančioms namuose. O čia priešingai – jei gimdai ne gydymo įstaigoje, – tai mirk su visu savo kūdikiu. Akivaizdu, kad ne rūpinimasis naujais piliečiais trukdo susikalbėti. Priežastis kita.

Pinigai čia nedideli – vienas procentas gimdančiųjų namuose. Tikrai ne „Mažeikių nafta“, nors procentas esant gerai medicininei priežiūrai namuose gali ir padidėti. Keisti įstatymai. Jei moteris imtų gimdyti, na pavyzdžiui, parduotuvėje, čia pat apsiperkanti gydytoja ginekologė ar akušerė negalėtų jai padėti, nes tai ne gydymo įstaiga – įstatymai neleidžia. Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje, tikiu, kad ir kitur) policininkai apmokyti priimti gimdymus. Paprastai moterys iki paskutinės minutės gyvena aktyvų visavertį gyvenimą, tačiau Lietuvoje, šiukštu, – niekas tau neturi teisės padėti. Jei gimdai ne gydymo įstaigoje – kriminalas. Ar parduotuvėje gimdyti galima? Tik namuose negalima? Nesuprantu, kodėl tokio natūralaus proceso negalima išgyventi namuose? Gimdymas – ne liga. Juk tavo namai – tavo šeimos tvirtovė. Kaip tik XXI amžiuje yra visos galimybės padėti gimdyti namuose: daug ką galima numatyti iš anksto, o esant nenumatytiems procesams, galima nuvežti į ligoninę. Tik nesakykit, mieli prieštarautojai, kad gimdymams namuose brangiau kainuoja. Jei viskas vyksta sėkmingai – jokių lovadienių, tik gydytojo konsultacija. Jei nesėkmingai – papildoma pagalba. Net nedirbdama šioje sistemoje žinau ne vieną atvejį, kai vos gimęs naujagimis (su mama) iš gimdymo namų buvo vežamas į klinikas, nes reikėjo papildomos pagalbos. Su ketvirtu vaiku taip buvo atsitikę ir man. Taigi, jokia čia bėda, jei mamą su naujagimiu esant reikalui nuveš tiesiai ten, kur reikia. Jokia čia bėda ir joks išskirtinumas. Turiu prisipažinti, kad  visus vaikus gimdžiau ligoninėse ir nemanau, jog gimdančiųjų namuose ateityje bus labai daug.

Tačiau man labiausiai rūpi tos nuolat eskaluojamos mažumų teisės: tautinių mažumų, seksualinių mažumų, kalinių, invalidų, vaikų… Visi turi teisę gerai jaustis, o staiga moteris neturi teisės gimdyti, kur jai geriau, kur ji saugiai jaučiasi. Neturi teisės susilaukti namuose pagalbos. Jos jausmai ir saugumas kur kas mažiau rūpi mūsų valstybei nei visų kitų mažumų teisės. O ši mažuma visiškai niekinė – vienas procentas norinčiųjų gimdyti namuose. Pačios jos tikrai negali apsiginti. Kodėl šios mažumos teisės mums nesvarbios? Juk jos tokios natūralios, duodančios valstybei naudą – naują žmogų. Kodėl gimdančiųjų namuose teisės neginamos? Kur jūs, gerbiamos feministės, kovojančios už moterų teises?