Žiniasklaidoje vis pasirodo alkoholio pramonės nuomonę atspindintys straipsniai, kuriuose akcentuojama, kad mažėjant legalaus alkoholio suvartojimui Lietuvoje, per pastaruosius keletą metų nelegalių spiritinių gėrimų rinka didėja ir klesti. Tokios nuomonės visuomenėje formavimas gali būti naudingas tik pačioms alkoholio gamyba ir prekyba besiverčiančioms kompanijoms, kurios tokiais būdais siekia paveikti efektyvios alkoholio kontrolės politikos formavimą. Ne paslaptis, kad alkoholio gamyba užsiimančių kompanijų tikslas parduoti kuo daugiau pagaminto produkto. Tam naudojamos agresyvus marketingas, kai produktas ne tik reklamuojamas, bet ir populiarinamas žiniasklaidos priemonių pagalba, o mažėjantį alkoholinių gėrimų vartojimą kur kas patogiau „nurašyti“ nelegalaus vartojimo augimui.

Įgyvendintos alkoholio kontrolės priemonės pasiteisina

Nuo 2008 m. buvo uždrausta alkoholio reklama dienos metu radijuje ir televizijoje nuo 6 iki 23 valandos, padidintas alkoholinių gėrimų akcizas, panaikintos mokestinės lengvatos mažiesiems aludariams, sugriežtinta neblaivių vairuotojų atsakomybė, uždrausta prekyba alkoholiu rugsėjo 1-ąją. Nuo 2009 m. buvo dar kartą padidintas akcizas alkoholiniams gėrimams bei apribotas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas (uždrausta prekyba išsinešti skirtais alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val.).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto tyrėjai Mindaugas Štelemėkas ir Aurelijus Veryga pasinaudodami Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto 15–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojų mirtingumo duomenimis, apimančiais 2003–2010 m. laikotarpį,  analizavo 100 proc. tik alkoholio vartojimo sąlygojamą mirtingumą nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, alkoholio sukeltų nervų sistemos degeneracijų, alkoholinių polineuropatijų, alkoholinių kardiomiopatijų, alkoholinių gastritų, alkoholinių kepenų ligų, lėtinių alkoholinių pankreatitų bei apsinuodijimų alkoholiu. Analizėje mirtingumas išreikštas prarastais potencialaus gyvenimo metais (PPGM), kurie buvo skaičiuojami remiantis 75 metų atskaitiniu amžiumi. Kitaip sakant, tai rodiklis, suteikiantis didesnį svorį netektims jaunesniame amžiuje ir parodantis kiek gyvenimo metų praranda žmogus, kai jo mirties priežastį lemia vienas ar kitas rizikos veiksnys, o šiuo atveju – alkoholis. Daugiausiai alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių buvo 2007 m. - 1738 mirties atvejai.. Tai sąlygojo daugiau nei 40 tūkst. prarastų potencialių gyvenimo metų vien tik 2007 m.

Sugriežtinta alkoholio kontrolė ir padidinti alkoholinių gėrimų akcizai dažnai kritikuojami, teigiant, kad Lietuvoje pastaraisiais metais žmonės pradeda vartoti daugiau nekokybiško, oficialiai neapskaitomo alkoholio. Lietuvos gyventojų mirtingumo analizė to ne tik nepatvirtina, bet priešingai – akivaizdžiai parodo moksliniais įrodymais grįstų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą. Duomenys rodo, kad 2008 ir 2009 m. absoliutus alkoholio suvartojimas tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje nustojo augti ir mažėjo, o kartu ženkliai mažėjo ir alkoholio sąlygojamas mirtingumas.

Tyrėjai akcentuoja, kad jei, kaip dažnai teigiama žiniasklaidoje ir politikoje, įgyvendinant alkoholio kontrolės priemones oficialaus alkoholio suvartojimo mažėjimas būtų kompensuojamas nelegalaus alkoholio vartojimo augimu, turėtų išaugti arba bent nesikeisti tiesiogiai su alkoholio vartojimu siejamų ligų ir mirtingumo statistika, apsinuodijimų alkoholiu skaičius.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis 2007 m. vienam gyventojui suvartojimo absoliutaus alkoholio teko 14,6 litro (t.y. apytiksliai 36,5 litro 40 % degtinės tekusios kiekvienam Lietuvos gyventojui). Suvartojant tokį alkoholio kiekį,  prarasta 1549  potencialių gyvenimo metų 100 tūkst. gyventojų. 2009 m. alkoholio suvartojimas nukrito iki 10,6 litro (26,5 litro degtinės), prarastų potencialų gyvenimo metų sumažėjo iki 872 per 100 tūkst. gyventojų. 2010 m. absoliutaus alkoholio suvartojimui padidėjo iki 11,3 litrų (28,25 litrai degtinės), o lygiagrečiai padidėjo ir iki tol mažėjęs vyrų mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. 2010 m. tolesnės PPGM teigiamos tendencijos išliko tik vertinant moterų mirtingumo mažėjimą, kuris iš esmės nulėmė ir bendrą tų metų PPGM mažėjimą iki 842 per 100 tūkst. gyventojų. Staigus mirtingumo mažėjimas nuo 2007 iki 2010 m. sudaro bendrą prarastų gyvenimo metų sumažėjimo efektą, siekiantį 1,9 karto.

Kokią dalį alkoholinių gėrimų vartojimo sudaro nelegalūs gėrimai – vertinti visuomet sunku ir labai netikslu, tačiau bet kokiu atveju, analizuojant alkoholinių gėrimų vartojimo kaitą būtina sieti su alkoholio vartojimo pasekmių kaita. 2007-2010 m. sparčiai mažėjo ne tik alkoholio sąlygojamų mirčių skaičius, bet ir su alkoholio vartojimu siejamo sergamumo rodikliai, neblaivių eismo dalyvių sukeltų nelaimių skaičius. Visa tai atspindi realų alkoholio suvartojimo mažėjimą, o ne ženklų nelegalaus alkoholio vartojimo augimą.

2008 m. pabaigoje prasidėjusi ekonominė krizė Lietuvoje taip pat galėjo dalinai prisidėti prie alkoholio vartojimo mažėjimo (atsispindėjusio nuo 2009 m.) padidinant santykinę alkoholinių gėrimų kainą (o tokio efekto visų pirma ir siekiama alkoholiniams gėrimams taikant akcizo mokesčius), kuri priklauso nuo alkoholinių gėrimų kainų ir gyventojų uždarbio santykio. Lietuvai atsigaunant po krizės, pradėjus didėti gyventojų pajamoms ir taip sumažėjant santykinėms alkoholinių gėrimų kainoms, galima tikėtis tolesnio alkoholinių gėrimų suvartojimo augimo bei alkoholio sąlygotos žalos gyventojų sveikatai didėjimo. Siekiant to išvengti, būtina reaguoti į besikeičiančią ekonominę situaciją atitinkamai pakeliant alkoholinių gėrimų akcizus bei toliau plėtoti efektyvią alkoholio kontrolės politiką.

Parengta pagal LSMU VSF Sveikatos tyrimų instituto pranešimą.