Reaguodami į praėjusią savaitę išplatintą gydytojos akušerės-ginekologės B. K., patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad padėjo moterims, gimdančioms namuose, atvirą laišką visuomenei, jos kolegos, medikai iš Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų, pateikia savo poziciją šiuo klausimu.

Lietuvoje atsinaujinantis gimdymų namuose reiškinys – tikrai platesnis nei medicininis klausimas. Čia turbūt reikšmingesnės būtų sociologų ar antropologų analizės nei dar viena medikų nuomonė.

Vis dėlto.

Mūsų mamų karta dar prisimena sovietinių laikų tvarką, įtvirtintą tuometiniuose gimdymo skyriuose: gimdyvių pageidavimų ignoravimas, lyg „kareivėliai“ suvystyti naujagimiai, paguldyti toli nuo mamų ir maitinami pagal griežtą, medikams patogų valandų grafiką. Apie vyro pagalbą gimdančiai žmonai nebuvo net minties. Dar daugiau – vyrai savo gimusius vaikus galėjo pamatyti tik per palatos langą...

Devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, įkvėpusios pirmų laisvės gurkšnių, kai kurios šeimos, protestuodamos prieš esamą tvarką, pradėjo vaikus gimdyti ne ligoninėse, o savo namų aplinkoje, kartais alternatyviais būdais, pvz., vandenyje. Žinoma, šiems veiksmams trūko profesionalumo, kai kurių namų sąlygos tikrai buvo apgailėtinos, bet šeimos taip  bandė užtikrinti gimdymo privatumą, artimą ryšį su naujagimiu – visa tai, ko to laiko gimdymo skyriai negalėjo duoti.

Tuo metu medikai, kuriems atsivėrė galimybės pamatyti, kaip teikiama gimdymo pagalba užsienio klinikose, ėmė sparčiai keisti nusistovėjusią tvarką. Visų nuostabai, leidus vyrams ir kitiems artimiesiems įžengti į gimdyklas, baigėsi dešimtmečiais trukusios bėdos su hospitalinėmis infekcijomis, nebeatskiriant gimdyvių nuo naujagimių, baigėsi krūties uždegimų (mastitų) epidemija, įvyko daug kitų teigiamų poslinkių. Bet į gimdymus namuose medikai nenustojo žiūrėję su nerimu, ir iki pat šios dienos niekas rimtai neužsiėmė šio reiškinio įteisinimu ir taisyklių nustatymu. Tokia „stručio politika“ negalėjo trukti amžinybę. Dabar ji prasiveržė tikrai nemalonia forma – baudžiamųjų bylų prieš medikus ir kitus gimdymų namuose dalyvius iniciavimu. O dar ir byla prieš Lietuvą Strasbūro teisme... Tokia vėlavimo kaina.

Kadangi ikiteisminis tyrimas vykdomas ir dėl vienos iš mūsų kolegių, drįstame pateikti keletą, mūsų manymu, svarbių štrichų jos asmenybei pažinti (neseniai buvo publikuotas atviras šios gydytojos laiškas).

Šio žmogaus profesinė veikla nėra ilga, bet labai vaisinga. Gimdymo pagalba ji pradėjo domėtis dar studijų Kauno medicinos universitete metais. Į tarptautines konferencijas apie natūralų gimdymą, žindymą pradėjo važinėti dar būdama studentė. Dirbdami ligoninėje, matėme, kad mūsų kolegės profesiniai gebėjimai augo taip sparčiai (ji tapo viena iš geriausiai operuojančių gydytojų), kaip ir jos „gerbėjų“ skaičius. Priežastis – gydytojos pasiryžimas patarnauti visiems jos pagalbos prašantiems, nesiskaitant su savo asmeniniu laiku ir interesais. Ir svarbiausia – be savanaudiškų paskatų. Idėja grąžinti gimdymui pirmapradį natūralumą, žmogiškus santykius, teikiant gimdymo pagalbą, gydytoją buvo visiškai užvaldžiusi.

Į šį „sąjūdį“ gydytoja stengėsi įtraukti ir kolegas gydytojus, akušeres. Ji iniciavo ir buvo viena iš organizatorių Lietuvoje vykusių tarptautinių profesinių renginių apie naujas tendencijas, grįžtant prie natūralaus, medikamentais nesutrikdyto gimdymo. Užmegzti asmeniniai ryšiai ir paskaitų vesti pakviesti pasauliniai šios srities autoritetai. Šios veiklos nenutraukė net sunki liga – šiuo metu gydytojos iniciatyva jau planuojamas kitas profesinis renginys, skirtas tausojančiai operacinei technikai, pritaikomai akušerijoje.

Norėtume pabrėžti vieną labai svarbų dalyką – gydytoja, būdama profesionalė, įtikino dešimtis šeimų atsisakyti minties gimdyti namuose. Tik dėl jos asmeninių savybių ir autoriteto šios šeimos gimdė ligoninėje, palydint gydytojai. Na, o jei kalbėtume apie jos praktiką priimant gimdymus namuose, mes linkę tikėti žodžiais, pateiktais jos viešame laiške:

Dabar esu įtariamoji gimdymų namuose byloje, nes, paklusdama Hipokrato priesaikai ir savo sąžinei, nedrįsau palikti šeimų, apsisprendusių gimdyti namuose vienų - tam, kad įvertinčiau paprasčiausius dalykus: ar teisingai užrišta virkštelė, koks kraujavimo intensyvumas ir t. t. Svarbiausia - ar nereikalinga stacionarinė pagalba.

Mes tikimės, kad į oficialią akušerių ginekologų, neonatologų draugijų, akušerių sąjungos nuomonę, kad reikia sukurti aiškias taisykles gimdymo namuose srityje, bus įsiklausyta. Nors nenustebtume, kad, galiojant dabartinei medikų atsakomybės tvarkai, nemaža dalis akušerių ginekologų, jausdami atsakomybę ir bijodami teisminių procesų, nepritars jokiai diskusijai apie saugų gimdymą namuose.

Juk ir Lietuvos ligoninėse dirbantys medikai nesijaučia saugūs. Dabartinė mūsų ligoninių ir medikų draudimo tvarka tokia, kad bet kokios profesinės nesėkmės atveju gali būti keliamos civilinės ir net baudžiamosios bylos, siekiant šimtų tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Vadinasi, netgi darbas tarp ligoninės sienų negali garantuoti, kad iš tavęs nebus atimta licencija ar tavo įstaiga neturės rimtų, kartais neadekvačių piniginių įsipareigojimų pacientams. Tai dar viena sritis, kur, palyginti su kitomis Europos šalimis, mes vėluojame, kur tvyro įtampa ir apie ką mažai diskutuojama. Štai Skandinavijos šalių medikai, įvykus gydymo ar gimdymo komplikacijoms, nekviečiami, kaip mes, į policijos apklausas, bet gali sąžiningai tarp savo profesijos kolegų aptarti, ką toje situacijoje galėjo padaryti geriau. O pacientai be jokių teisminių procesų gauna nustatyto dyžio neturtinės žalos atlyginimą iš specialaus fondo.

Ar ir šioje srityje kažko lauksime?

Kartu su gydytoja B. K. dirbantys gydytojai

Kauno krikščioniškieji gimdymo namai