2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Norvegijoje gyvenančių lietuvių katalikų evangelizacija facebook'e

2013-02-05
Rubrikose: Visuomenė » Lietuviai užsienyje  Religija » Naujienos 
Facebook

Viena iš naujausių išeivijoje lietuvių sielovados misijų buvo pradėta praeitų metų rugsėjo 1 d. Norvegijoje, rašoma Užsienio lietuvių katalikų sielovados puslapyje. Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. Bačkis paskyrė kun. Valdemarą Liskovskį Norvegijos lietuvių katalikų kapelionu.

Pagrindinė kapeliono būstinė yra Oslo vyskupijoje, bet jis aptarnauja 7 lietuvių bendruomenės telkinius, išsibarščiusius per Norvegiją – Kristiansand, Sandifjord, Stavanger, Bergen, Alesund, Trondheim ir Fraya sala Norvegijos jūroje (2 valandos skrydžio ir dar 2 valandos kelio automobiliu).

Kaip ir kun. Donatui Klimašauskui iš Šiaulių vyskupijos, kuris paskirtas lietuvių kapelionu Anglijos viduriniam rajonui (Midlands) ir įsikūręs Birminghamo arkivyskupijoje, kun. Valdemarui taip pat reikia pasiekti lietuvius katalikus visame Norvegijos krašte.

Daugumai emigruojančiųjų lietuvių 21-45 m. amžiaus yra prieinamas internetas ir socialinis tinklas Facebook. Kun Valdemaras, vos tik pradėjęs savo misiją, tuoj pat sukūrė Facebook puslapį „Katalikai Norvegijoje“, prisistatė ir paskelbė Mišių tvarkaraštį. Per du mėnesius jau prisiregistravo 357 nuolatiniai skaitytojai. Per 4 savaites 15 porų užsiregistravo pasiruošimo santuokai seminarams.

Facebookas suteikia galimybę „parapijiečiams“ parašyti kapelionui savo klausimus ar komentarus, į kuriuos jis stengiasi atsakyti ir taip palaikyti tamprų ryšį. Šiuo metu kunigas ieško savanorių visose misijų bendruomenėse , galinčių padėti kunigui parengti Mišių liturgiją, bei katechetų, kurie pasirūpintų, norinčiais priimti Pirmąją komuniją bei Susitaikymo ir Sutvirtinimo sakramentus.

Kun. Valdemaras mokosi norvegų kalbos. Jis jau moka anglų, italų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Per prel. E. Putrimo apsilankymą buvo proga susipažinti su Norvegijos „Caritas“ Osle veikla. Centre teikiama informacija ir konsultacijos lietuvių kalba naujai atvykusiems į Norvegiją apie būstą, nuomos sutarties taisykles, kur ieškoti darbo, darbo taisykles, sveikatos apsaugos paslaugas, teisinę ir socialinę pagalbą, kur mokytis norvegų kalbos.

Ten kreipiasi ir besiruošiantys persikelti iš Lietuvos į Norvegiją, norėdami gauti informacijos dėl darbo arba gyvenvietės. Deja, būna ir tokių, kurie vieni arba su šeimomis, su visomis savo santaupomis atvyksta į Norvegiją, kur pragyvenimas yra dvigubai brangesnis negu Lietuvoje. Išsikeitus pinigus, lieka menkos sumos, tad neradę darbo turi grįžti į Lietuvą.

Norvegijoje gyvena apie 5 milijonai gyventojų. Po 1970 m., kai buvo rasta nafta, jos ekonomika pradėjo stiprėti, ir imigrantai yra svarbūs dabartiniam ekonomikos lygiui išlaikyti.

Pagal Norvegijos valdžios statistiką, šalyje oficialiai gyvena apie 34,000, o neoficialiai - 50,000 lietuvių. Ypač daug sezoninių darbuotojų, kurie atvyksta į Norvegiją vasaros metu dirbti šiltadaržiuose arba statybose.

Sandifjorde, kuris yra 130 km į pietus nuo Oslo, lietuviai sudaro antrą didžiausią parapijiečių skaičių po norvegų. Fraya saloje, pagal 2001 m. statistiką, gyvena apie 560 gyventojų. Viename maisto talpintuvų fabrike dirba vien lietuviai – apie 80 darbuotojų. Didžiausia lietuvių bendruomenė yra įsikūrusi Bergeno mieste ir jo apylinkėse – apie 30,000. Norvegijos kalėjimuose yra apie 200 lietuvių, dauguma suimtų dėl narkotikų gabenimo arba bedarbiai, kurie sąmoningai nusikalsta, kad turėtų kur gyventi.

Norvegijos lietuvių bendruomenė įsteigta 2000 m. su 7 apylinkėmis. Dabartinė pirmininkė – Daina Bagdonavičienė iš Oslo, kuri buvo PLB valdyboje Gabrieliaus Žemkalnio kadencijoje.

Pagal Užsienio lietuvių katalikų sielovados inf.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Rytis Juozapavičius

Lietuviška žiniasklaida krypstą į gerąją pusę, tačiau vis dar mažai skiria dėmėsio klaidų taisymui. Priešingai nei Vakarų žiniasklaida. Ten įprasta taisyti klaidas ir taip užtikrinti kokybišką žiniasklaidą, – taip teigia buvęs žurnalistas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius, dabartinis seminarų konsultantas – Rytis Juozapavičius. 

Antikinė skulptūra

1900 metais daugelis Vakarų gyventojų jautė didžiulį pasididžiavimą savo civilizacija. Šiandien šio jausmo nebeliko. Kodėl? Mūsų nuomone, priežasčių reikia ieškoti ne išorėje, bet viduje.

Kimštas

Prieš keturis dešimtmečius, gūdžiais sovietinės okupacijos metais, Vilniuje mirė dvasinių ir fizinių kančių palaužtas Jonas Kimštas – vienas iš pagrindinių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo organizatorių Rytų Aukštaitijoje, Vytauto apygardos ir Karaliaus Mindaugo srities partizanų vadas.

visos rugpjūčio knygos vaikams

Nauji mokslo metai jau visai čia pat. Kiek knygų per vasarą perskaitė jūsų vaikai? – šį klausimą, turbūt, išgirsite iš lietuvių kalbos mokytojos, klasės auklėtojos ar bibliotekininkės. Gal ir gerai – tai priverčia vis ir vis galvoti apie knygas, rinktis, ieškoti man, mano vaikui tinkančios, įtraukiančios, sujudinančios knygos...

Leonidas Donskis

Baltijos kelias, kuris įvyko prieš 25-erius metus, man regis, buvo vienas iš labai svarbių europinių įvykių. Gal šiandien mums atrodo, kad jis yra truputėlį paženklintas ano meto dalykų, kurie senstelėję

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar