2014 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis

Norvegijoje gyvenančių lietuvių katalikų evangelizacija facebook'e

2013-02-05
Rubrikose: Visuomenė » Lietuviai užsienyje  Religija » Naujienos 
Facebook

Viena iš naujausių išeivijoje lietuvių sielovados misijų buvo pradėta praeitų metų rugsėjo 1 d. Norvegijoje, rašoma Užsienio lietuvių katalikų sielovados puslapyje. Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. Bačkis paskyrė kun. Valdemarą Liskovskį Norvegijos lietuvių katalikų kapelionu.

Pagrindinė kapeliono būstinė yra Oslo vyskupijoje, bet jis aptarnauja 7 lietuvių bendruomenės telkinius, išsibarščiusius per Norvegiją – Kristiansand, Sandifjord, Stavanger, Bergen, Alesund, Trondheim ir Fraya sala Norvegijos jūroje (2 valandos skrydžio ir dar 2 valandos kelio automobiliu).

Kaip ir kun. Donatui Klimašauskui iš Šiaulių vyskupijos, kuris paskirtas lietuvių kapelionu Anglijos viduriniam rajonui (Midlands) ir įsikūręs Birminghamo arkivyskupijoje, kun. Valdemarui taip pat reikia pasiekti lietuvius katalikus visame Norvegijos krašte.

Daugumai emigruojančiųjų lietuvių 21-45 m. amžiaus yra prieinamas internetas ir socialinis tinklas Facebook. Kun Valdemaras, vos tik pradėjęs savo misiją, tuoj pat sukūrė Facebook puslapį „Katalikai Norvegijoje“, prisistatė ir paskelbė Mišių tvarkaraštį. Per du mėnesius jau prisiregistravo 357 nuolatiniai skaitytojai. Per 4 savaites 15 porų užsiregistravo pasiruošimo santuokai seminarams.

Facebookas suteikia galimybę „parapijiečiams“ parašyti kapelionui savo klausimus ar komentarus, į kuriuos jis stengiasi atsakyti ir taip palaikyti tamprų ryšį. Šiuo metu kunigas ieško savanorių visose misijų bendruomenėse , galinčių padėti kunigui parengti Mišių liturgiją, bei katechetų, kurie pasirūpintų, norinčiais priimti Pirmąją komuniją bei Susitaikymo ir Sutvirtinimo sakramentus.

Kun. Valdemaras mokosi norvegų kalbos. Jis jau moka anglų, italų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Per prel. E. Putrimo apsilankymą buvo proga susipažinti su Norvegijos „Caritas“ Osle veikla. Centre teikiama informacija ir konsultacijos lietuvių kalba naujai atvykusiems į Norvegiją apie būstą, nuomos sutarties taisykles, kur ieškoti darbo, darbo taisykles, sveikatos apsaugos paslaugas, teisinę ir socialinę pagalbą, kur mokytis norvegų kalbos.

Ten kreipiasi ir besiruošiantys persikelti iš Lietuvos į Norvegiją, norėdami gauti informacijos dėl darbo arba gyvenvietės. Deja, būna ir tokių, kurie vieni arba su šeimomis, su visomis savo santaupomis atvyksta į Norvegiją, kur pragyvenimas yra dvigubai brangesnis negu Lietuvoje. Išsikeitus pinigus, lieka menkos sumos, tad neradę darbo turi grįžti į Lietuvą.

Norvegijoje gyvena apie 5 milijonai gyventojų. Po 1970 m., kai buvo rasta nafta, jos ekonomika pradėjo stiprėti, ir imigrantai yra svarbūs dabartiniam ekonomikos lygiui išlaikyti.

Pagal Norvegijos valdžios statistiką, šalyje oficialiai gyvena apie 34,000, o neoficialiai - 50,000 lietuvių. Ypač daug sezoninių darbuotojų, kurie atvyksta į Norvegiją vasaros metu dirbti šiltadaržiuose arba statybose.

Sandifjorde, kuris yra 130 km į pietus nuo Oslo, lietuviai sudaro antrą didžiausią parapijiečių skaičių po norvegų. Fraya saloje, pagal 2001 m. statistiką, gyvena apie 560 gyventojų. Viename maisto talpintuvų fabrike dirba vien lietuviai – apie 80 darbuotojų. Didžiausia lietuvių bendruomenė yra įsikūrusi Bergeno mieste ir jo apylinkėse – apie 30,000. Norvegijos kalėjimuose yra apie 200 lietuvių, dauguma suimtų dėl narkotikų gabenimo arba bedarbiai, kurie sąmoningai nusikalsta, kad turėtų kur gyventi.

Norvegijos lietuvių bendruomenė įsteigta 2000 m. su 7 apylinkėmis. Dabartinė pirmininkė – Daina Bagdonavičienė iš Oslo, kuri buvo PLB valdyboje Gabrieliaus Žemkalnio kadencijoje.

Pagal Užsienio lietuvių katalikų sielovados inf.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Rašytojas Etgaras Keretas

Empatijos jausmas ir kritinis mąstymas – Izraelio rašytojo Etgaro Kereto manymu, šie elementai visada grindė judėjiškos kultūros vertybinį pamatą. Šiame pokalbyje jis pasakoja apie susiskaldžiusią Izraelio visuomenę, išnykusį debatų meną ir fundamentalistų cinizmą.

Donatas Puslys

Partizanų istorija yra ne neapykantos, o meilės drama. Ne veltui pats J. Lukša juokavo turįs dvi žmonas – Lietuvą ir Nijolę. Meilė Lietuvai, jos žmonėms, gimtajai žemei buvo tai, kas vedė partizanus į priekį.

Izraelis

Išpuoliai ir protestai nėra tik paprastas atsakas į konfliktą Gazoje, o veikiau ta neapykantos kupina kalba ir smurtiniai išpuoliai yra išraiška gilesnio ir labiau paplitusio antisemitizmo, kurį kursto įvairiausi veiksniai ir kuris augo per pastarąjį dešimtmetį.

Mosulas

Senojo Testamento žemėse gyvenanti pavojuje atsidūrusi religinė mažuma yra naikinama brutalios Islamiškosios valstybės, rašo „Foreign Policy“ žurnalistė Sophie Cousins.

Maskvos šiuolaikinio meno bienalė

Vokiečių kuratorius Kasparas Königas ir latvių smuikininkas Gidonas Kremeris diskutuoja apie tai, ar Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje gali būti kuriamas ir pristatomas vakarietiškas menas.

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar