„Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“ (Ps 127, 1). Ši psalmės ištrauka buvo pasirinkta kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventės paminėjimo pamaldų tema.

Vasario 16-osios išvakarėse, penktadienio vakarą, įvairių krikščioniškų bendruomenių tikintieji rinkosi į ekumenines pamaldas už Tėvynę. Pamaldose, kurias savo bažnyčioje surengė Vilniaus evangelikai reformatai, dalyvavo evangelikų reformatų superintendentas Tomas Šernas, vicesuperintendentas Raimondas Stankevičius, stačiatikių dvasininkas Vitalijus Mockus, Krikščionių bendrijos Tikėjimo žodis vyresnysis pastorius Giedrius Saulytis. Kartu pasimelsti atvyko europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministerijos, muitinės departamento atstovai.

Evgenios Levin nuotrauka

Šiltos, paprastos pamaldos dvelkė nuoširdžiu vienybės troškimu, juolab, kad buvo meldžiamasi už Tėvynę, kuri brangi kiekvienam – nesvarbu, kokiai bendruomenei žmogus priklauso.

Reformatų kunigas Raimondas Stankevičius, vienas iš pamaldų iniciatorių, dienraščiui „Bernardinai.lt“ papasakojo, kaip kilo idėja surengti šias ekumenines pamaldas. Tai – nauja iniciatyva, kuri subrendo dėl kelių aplinkybių. Dvasininkas pasakojo, kad jam teko matyti keletą nuotraukų, darytų tarpukario laikotarpiu, iš reformatų padėkos už Nepriklausomybę pamaldų Biržuose, „reformatų sostinėje“. „Dabar svarbiausios padėkos pamaldos vyksta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, bet Lietuvą kūrė ir kuria visi, tarp žymių valstybei nusipelniusių vyrų yra ir kitų konfesijų krikščionių – pavyzdžiui, Jokūbas Šernas, signataras, buvo reformatas. Tad šiemet nusprendėme surengti pamaldas ir padėkoti Dievui savo bažnyčioje Vilniuje, pasikvietėme tikėjimo brolius ir iš kitų bendruomenių. Tikiuosi, kad taip gims tradicija melstis kartu už Lietuvą“, – šypsosi kunigas.

Pasak jo, sausio mėnesį minėdami ekumeninę savaitę, krikščionys kartu susitinka skirtinguose krikščionių maldos namuose. Tačiau, maldų už krikščionių vienybę savaitei pasibaigus, atrodo, vėl visi išsiskirsto. Tad štai ir kilo mintis suburti tikėjimo brolius dėkojant už bendrą valstybę. „Taip, turėdami kiekvienas savą tapatybę, meldžiamės vienam Viešpačiui“, – sako evangelikų reformatų kunigas.

Evgenios Levin nuotrauka

Pamaldose pamokslavęs Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas padėkojo tikintiesiems, kurie susirinko „pasiilgę būti kartu ir vienas kitu pasitikėti“: „Dažnai norime ir stengiamės, kad Lietuvoje būtų daugiau gerų žmonių – pamaldžių, patriotų. Prisiminkime, kad Jėzus veikė tokioje aplinkoje, kuri buvo pamaldi ir patriotiška – tačiau išoriškai. Nemažai Jo pamokslų besiklaususių žmonių pasirinko teisės, įstatymo pusę, o ne meilę. Mokiniai nesuprato, nežinojo, kas bus. Mes norime būti padorūs, pamaldūs, patriotiški“, – sakė kunigas. Anot jo, tam, kad šie siekiai neliktų tik teorinės sąvokos, esame kviečiami išsižadėti savęs, pasiimti kryžių ir sekti paskui Jį: gal tai kartais reiškia būti nepopuliariam, neturėti didžiulio pelno, tačiau taip galėsim sekti Jėzų kaip asmenys, kaip bendruomenė, kaip tauta.

Evgenios Levin nuotrauka

Pastorius Giedrius Saulytis pasidžiaugė galėdamas dalyvauti pamaldose drauge su kitų bendruomenių atstovais, kartu prašyti Lietuvai palaiminimo, tikėti, kad mūsų valstybė turi šviesią ateitį. Jis priminė šiam susitikimui parinktą Psalmyno citatą – „Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“ (Ps 127, 1). Žmogaus jėgos ir sugebėjimai riboti, ir dažnai jis nesugeba vien savo jėgomis sukurti gėrio, mylėti, jam reikalingas Kūrėjo palaikymas, išmintis. „Kaip krikščionys esame pašaukti skleisti gėrį, meilę ten, kur esame, melstis, kad Dievas padėtų kurti Lietuvą, stengtis ir kaip asmenys, ir kaip bendruomenės prisidėti prie bendros gerovės“.

Evgenios Levin nuotrauka

Pastorius pacitavo „Laišką Diognetui“, kuris atskleidžia krikščioniško tikėjimo esmę ir krikščionių gyvenseną, elgseną. Tai labai svarbu ir šiandien, kai kalbame apie savo valstybę ir jos gerovę, ateitį. „Kaip pirmųjų amžių krikščionys, nepaisant persekiojimų, galėjo džiaugtis, tikėti ir viltis, taip ir mes, susidūrę su korupcija, įvairiomis nedorybėmis, nenuleiskime rankų. Viešpats, mūsų viltis ir skydas, padės pereiti per juodžiausius slėnius. Mums, kaip žmonėms ir valstybei, labai reikalinga Dievo pagalba“, – sakė pastorius.

Evgenios Levin nuotrauka

Stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus, kreipdamasis į susirinkusius, priminė istorines sąsajas tarp stačiatikybės Lietuvoje ir ėjimo laisvės, valstybės atkūrimo link. Kaip liudija istorija, neretai nutikdavo, kad krikščionybė būdavo pasitelkiama saviems tikslams, o ne Dievui šlovinti. Taip nutiko ir carinėje Rusijoje, kur religija buvo pajungta politinėms intrigoms. Tuo laiku stačiatikybė buvo valstybinė Rusijos imperijos religija, taip pat ir Lietuvos teritorijoje. „Žibėjo auksu puoštos cerkvės, tačiau blizgesys buvo daugiau išoriškas, nes stačiatikiai Lietuvoje tapo aplinkybių įkaitais, jų rankos buvo surištos – valstybė kišosi į Bažnyčios vidaus politiką. Tačiau eiliniai stačiatikių tikintieji meldėsi už šią šalį, kurioje gyveno, dėkodami Dievui už savo gyvenimą čia“, pasakojo kunigas. Tarp stačiatikių buvo keli tūkstančiai lietuvių, kai kurie jų – žymios asmenybės, gynę Lietuvos valstybę. „Stačiatikai pasitiko vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimą, melsdamiesi ir prisidėdami prie šalies kūrimo“, – sakė kun. V. Mockus.

Ekumenines pamaldas užbaigė draugiška agapė. Nuoširdi ekumeninė malda už Lietuvą liudijo norą būti kartu, dėkoti už laisvės dovaną, tad belieka viltis, kad ši iniciatyva taps gražia tradicija kartu minėti valstybines šventes.

Parengė Dalia Žemaitytė