2014 m. spalio 24 d., penktadienis

Vilniuje pristatytas debiutinis A. Tapino romanas „Vilko valanda“

2013-02-18
Rubrikose: Kultūra » Literatūra  Kultūra » Knygų mugė 2013 

Vasario 16 d. Vilniuje pristatytas debiutinis žurnalisto Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“, kurį išleido leidykla „Alma littera“. Neįprastu orientaciniu stimpankiniu (angl. steampunk) žaidimu, sukurtu pagal romaną, prasidėjęs renginys vėliau persikėlė į Vilniaus universiteto Teatro salę, kurioje, klausantis patriotinių grupės „Ugniavijas“ dainų, buvo aptartas naujas Lietuvoje „stimpanko“ literatūros žanras bei svarstoma, koks galėjo būti fantastinis praėjusio amžiaus Vilnius. Renginyje apsilankė daugiau nei 300 žmonių, tarp kurių buvo ir politikas Petras Auštrevičius, TV laidų vedėja Violeta Baublienė ir A. Tapino tėvai ir kiti žinomi žmonės.

Vasario 16-osios popietę Vilniaus senamiestyje įsikūręs K. Sirvydo skvere susirinko beveik šimtas žmonių, norinčių išmėginti jėgas orientaciniame žaidime, kurį kūrė pats knygos autorius A. Tapinas. Pasidaliję į komandas, pagal užuominas Vilniaus senamiestyje jie lankė įvairias romane aprašomas vietas, bendravo su „Vilko valandos“ personažais ir stengėsi surasti dingusį knygos autorių. Greičiausiai visas užduotis įveikusiai komandai  pavadinimu „Vombat racing“ A. Tapinas įteikė pirmuosius romano egzempliorius su savo autografu.

Vėliau į knygos pristatymą susirinkę svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto Teatro salę, kur skambant patriotinėms grupės „Ugniavijas“ dainoms kartu su renginio vedėja Zita Kelmickaite ir knygos autoriumi diskutavo apie tai, kokia Lietuvos sostinė galėtų būti dabar, jeigu svarbūs praėjusio amžiaus įvykiai būtų pakrypę kiek kitaip.

„Kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gyvenimą? Kas nutiktų, jeigu Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Į visus šiuos klausimus, pasitelkęs stimpanko žanrą, atsakymų ieškau „Vilko valandoje“, - teigė A. Tapinas.

Stimpanko entuziastė Ieva Mikutienė renginio metu pasakojo, kaip kilo susidomėjimas šiuo neįprastu žanru, skaitė interaktyvią paskaitą „Stimpankas dailėje, literatūroje, muzikoje ir kine“ bei kartu su renginio svečiais diskutavo alternatyvios istorijos tema.

„Susižavėjimas stimpanku gimė iš domėjimosi istorija, estetika ir devynioliktame amžiuje išrastomis, pasaulį pakeitusiomis technologijomis. Stimpankas atsirado dvidešimtame amžiuje kaip literatūros žanras, pasakojantis, kas būtų, jeigu istoriniai įvykiai būtų susiklostę kitaip – pavyzdžiui, nebūtų išrastas garo variklis. Vėliau iš jo susiformavo ir muzikos, kino žanrai, netgi drabužių stilius,“ - pasakojo I. Mikutienė ir pridėjo, kad A. Tapino knyga – tipinis stimpanko pavyzdys.

Šį žanrą savo romanui A. Tapinas pasirinko neatsitiktinai – jo dėka rašytojas kviečia sugrįžti į 1905-ųjų metų Vilnių, tačiau istorinę medžiagą praturtina ir fantastikos elementais. Pasak rašytojo, Vilnius knygoje yra kitoks – išdidus, laisvas, fantastinėmis mašinomis sujungtas su visa Europa ir turintis šiurpių paslapčių, o istorinės asmenybės – ne tokios, kokias esame įpratę skaityti istorijos vadovėliuose.

Visgi, anot autoriaus, knyga skirta ne tik istorijos ar fantastikos mėgėjams – ji turėtų sudominti ir tuos, kurie įpratę prie greito gyvenimo ritmo, turi mažai laiko ir prisėdę prie knygos tikisi nenuobodžiauti.

„Vilko valandos“ skaitytojų laukia ir netikėtumas – pirmą kartą Lietuvoje knygos puslapiuose bus galima rasti komiksus.

A. Tapino romanas bus pristatomas ir kitą savaitgalį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Skaitytojai, norintys pabendrauti su autoriumi ir gauti jo autografą, vasario 22 d. 19 val. kviečiami į „Almalittera“ stendą.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

Sugrįžimas į Homsą

Devyniolikmetis Bassetas žaidė nacionalinėje Sirijos futbolo rinktinėje. Tačiau šį žaidimą jis metė trokšdamas siekti didesnės pergalės: tapo dainuojančios ir šokančios Sirijos revoliucijos siela.

Rolandas Rastaukas

Į jubiliejinį Poeto kūrybos vakarą sostinėje susirinkusi marga publika laukia pasirodant Poeto. Ant stalo baltuoja nauja menininko poezijos rinktinė „Vienišos vėliavos“, už jos – dvi stiklinės. Už jų – dvi kėdės. Už jų – durys.

Henrikas Gudavičius

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis.

Estas Tonne

Estas Tonne yra išskirtinis šių dienų trubadūras, jau dvidešimt metų keliaujantis su savo tikriausiu dvasiniu vadovu ir mokytoju – gitara. Atlikėjas savo kūrybos turtingumu apima dešimtis skirtingų pasaulio kultūrų...

David Mitchell. Debesų atlasas

„Debesų atlasas“ – trečiasis autoriaus romanas, sukėlęs nepaprastą skaitytojų ir kritikų susidomėjimą. Pagal šią knygą 2012 m. buvo sukurtas paties pavadinimo filmas.