Patriarchas šv. Tarasijus. Nežinomo autoriaus freska

Vasario 25 d. minime šv. Tarasijų (m. 806), vyskupą.

Tarasijus gimė VIII a. viduryje. Motina Eucherija jį krikščioniškai išauklėjo, leido į mokslus. Tarasijus buvo paskirtas imperijos konsulu. Kiek vėliau imperatorius Konstantinas jį paskyrė pirmuoju valstybės sekretoriumi.

Patriarchas šv. Tarasijus. Johann Conrad Dorner (1809–1867)

Kai Konstantinopolio patriarchas Paulius III atsisakė šio posto ir užsidarė į vienuolyną, patriarchu buvo išrinktas Terasijus.

Rytų Bažnyčia tuo metu ginčijosi su popiežiumi, todėl Tarasijus nuo šių pareigų atsisakinėjo. Tačiau imperatorius pažadėjo susitaikyti su popiežiumi, ir Tarasijus 786 m. buvo įšvęstas kunigu bei konsekruotas vyskupu.

Imperatoriui mirus, valstybę valdė jo žmona Irena. Jos pastangomis 787 m. buvo sušauktas Nikėjos II Susirinkimas.

Atvyko apie 390 Rytų vyskupų. Susirinkime buvo susitaikyta su popiežiumi ir išnagrinėtas bei pasmerktas ikonoklazmas (tuo metu išplitęs Rytuose šventųjų paveikslų negerbimas bei naikinimas).

Prie sėkmingos susirinkimo eigos daug prisidėjo Tarasijus.

Sostinėje Tarasijus buvo populiariai vadinamas „vargšų tėvu“. Jis dalino gausias išmaldas, globojo našlaičius ir ligonius, smarkiai kovojo su viešomis galingųjų ydomis ir nusikaltimais.

„Šventųjų gyvenimai“