1989 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos atsargos karininkų sąjungos steigiamoji konferencija. Tai buvo visų kartų karininkų – tarpukario ir sovietines karo mokyklas baigusių dimisijos ir atsargos karininkų – sueiga. Tuomet ir priimtas sprendimas atgaivinti tarpukario metais ėjusį karininkų žurnalą „Kardas“.

KAM nuotr.

Dar besirengiant Sąjungos iniciatyvinės grupės suvažiavimui, žurnalistui ir publicistui Antanui Martinioniui (1928-2000) kilo idėja išleisti specialų „Kardo“ numerį įvykiui pažymėti. Būsimasis leidėjas ir vyr. redaktorius pats jį sumaketavo ir apipavidalino. Taigi, suvažiavimo išvakarėse dienos šviesą 500 egz. tiražu išvydo laikraščio formato 4 puslapių nenumeruotas leidinys „Kardo“ pavadinimu. Praėjus 10-čiai mėnesių pasirodė jau 32 puslapių didelio formato Lietuvos atsargos karininkų sąjungos žurnalas, kurio numeris buvo 338-asis (nuo įkūrimo pradžios). Jį išspausdino Kauno spaustuvė „Spindulys“ 7500 egz. tiražu.

„Kardas“ atgimė sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, tačiau leidėjams į pagalbą atėjo išeivijoje gyvenantys buvę kariai, visuomenės veikėjai. Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ centro valdyba (jos pirmininkas – dimisijos majoras. E. Vengianskas) nuolat rūpinosi žurnalo leidybos ir kitais reikalais. Taip pat paramą teikė Čikagos LKVS „Ramovė“ (skyriaus pirmininkas – J. Mikulis), rėmėjai iš Kanados, JAV, Australijos Adelaidės lietuvių namai ir Melburno lietuvių bibliotekos. Buvo besirūpinančių „Kardu“ ir Lietuvoje. Žurnalo leidybą parėmė Tremtinių draugija, po kurio laiko ir Krašto apsaugos departamentas skyrė daugiau kaip 1000 rublių.

Kariuomenė yra viena iš priemonių įtvirtinti tautos idealus. Tai turi būti suprantama ir Lietuvos kariuomenei, jos vadovybei. Siekdamas stiprinti ryšius tarp kariuomenės ir visuomenės, „Kardas“ aktyviai sekė pastarosios balsą, laukė jos paramos.

„Mes manome, jog gyvenimas iškels ir tokių klausimų, kuriuos šiandien sunku numatyti. Kartu su Krašto apsaugos departamento darbuotojais, LAKS centro valdyba ir karininkais stengsimės atsiliepti į visus aktualiausius klausimus. Taip pat plačiąją visuomenę maloniai prašome mums padėti laiškais, sumanymais, pasiūlymais, ne vien būti griežtais teisėjais mūsų naujagimiui „Kardui“, – pirmajame atkurto žurnalo numeryje rašė vyriausiasis redaktorius Antanas Martinionis.

A. Martinionis dirbo drauge su kitais redaktoriais, kurie keitėsi, tačiau pats „Kardo“ vyriausiasis redaktorius laikėsi tarsi uola visus dešimt metų, iki pat mirties. Leisti žurnalo pirmuosius numerius padėjo redaktoriai J. Valiukas, R. Tirilis, vėliau juos pakeitė S. Valaitis, P. Baldišius ir kiti. Koja kojon su vyriausiuoju redaktoriumi žengė ir meninio apipavidalinimo bei maketavimo dailininkas V. Jauniškis – jis taip pat dirbo nuo pirmojo iki paskutinio numerio.

Nuo 1989 m. lapkričio 18 d. iki 1999 m. birželio išėjo 57 „Kardo“ numeriai. A. Martinionis pasiaukojamu darbu ir asmeninėmis lėšomis daug prisidėjo prie šio žurnalo leidybos.

Jo tikslas buvo vienas – atkurti istorinę tiesą apie tarpukario Lietuvos kariuomenę, jos vadus, karius ir tragišką jų likimą. Kartu su žurnalu „Kardo“ redakcija išleido daugiau kaip 60 įvairios tematikos atvirlaiškių, specialių vokų, susietų su Lietuvos istorinėmis datomis, vienkartinį leidinį „Sukilėlis“, skirtą Birželio sukilimui Kaune paminėti. A. Martinionio iniciatyva taip pat organizuotas sovietinės Rusijos represuotų karininkų ir karių sąskrydis Kaune. Vietinės rinktinės karių suvažiavimui prie „Kardo“ redakcijos buvo įkurtas Lietuvos vietinės rinktinės karių štabas (viršininkas J. Misiūnas). Buvo rengiamasi sutvarkyti žuvusių LVR karių kapus, pastatyti paminklus.

Per A. Martinionio vadovavimo„Kardui“ metus surinkta daug buvusių karių sukilėlių prisiminimų, nuotraukų, dokumentų. Išleista beveik 40 knygų istorine tematika, kurių ir šiandien ieško universitetuose istoriją studijuojantys studentai ir kiti Lietuvos istorija besidomintys žmonės.

Už nuveiktus darbus Lietuvos valstybei ir jos visuomenei 1998 metais vasario 10 d. dekretu dm. mjr. A. Martinionis apdovanotas DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Mirė A. Martinionis 2000 metais gruodžio 14 dieną.

Pasak jį pažinojusių, draugų ir bičiulių, jis buvo vienas iš legendinių lietuvių, begalinio darbštumo, besąlygiško atsidavimo užsibrėžtiems tikslams pavyzdys.

Jonas Rimkevičius, savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, žurnalo ,,Kardas” rėmėjas ir neetatinis korespondentas

Žurnalas „Kardas“ internete