Šį kartą „Šešiose galerijų dienose“ – truputis grafikos. Mat galerijoje „Kairė – dešinė“ šiuo metu vyksta grafikos meno paroda „Estampas`07”. Estampu vadinami bet kokia technika atlikti autoriniai atspaudai. Tai yra (at)spausti galima bet ką, bet kokioje medžiagoje. Tai gana sudėtingas procesas ir technika, reikalaujanti darbo ir išmanymo. Tai viena iš priežasčių, kodėl menininkai (ne tik Lietuvoje) vis dažniau renkasi skaitmeninės grafikos žanrą. Patiems grafikams kartais nebūtinai optimistiškai pamąstant apie grafikos (estampo) likimą ir vystymąsi, Lietuvoje turime dvi tradicines progas apie tai kalbėti, o menininkai – kurti šia technika. Tai – triukšminga ir marga tarptautinė bienalė (kas dvejus metus vykstantis projektas) „Now Art Now Future/Rytoj yra dabar“, išplintanti per visą Lietuvą ir klausianti, teigianti, propaguojanti atspausto kūrinio ribas ir galimybes. Antrasis tik estampo žanrui skirtas projektas – kasmetinė Vilniaus grafikos centro rengiama paroda „Estampas“.

Čia eksponuojami menininkų, kuriančių estampo technika praėjusiais metais sukurti darbai.

Paroda labai marga ir įvairi – joje dalyvauja skirtingų kartų, skirtingų požiūrių į grafiką, skirtingų technikų ir stilistikos menininkai. Vienintelis reikalavimas parodos dalyviams – atspaudo panaudojimas, o temos, formatai, kūrinių skaičius – pačių menininkų reikalas (galerijos sienos ne guminės, tad kiekvienam skiriamos erdvės apribojimų buvo). Dėl visų šių priežasčių parodos visuma išėjo lengvai chaotiška, labai įvairi ir gera darbine prasme. Menininkams – pažiūrėti į kitus ir save parodyti, dailėtyrininkams – fiksuoti kintantį dalyvių braižą ar mintyse mėginti brėžti tendencijų kreives, žiūrovams – rasti ką nors įdomaus savo skoniui: nuo konceptualios pakraipos darbų iki lietuviško medaus saldumo pavyzdžių.

Skirstyti ir dėlioti kūrinius į tematines lentynėles šiuo atveju turbūt neverta – jų esama abstrakčių ir figūrinių; realistinių, ekspresyvių ir dekoratyvių; ironiškų, jautrių ir linksmų, fiksuojančių kasdienybę ar emocijas; įdomių, nuobodžių ir vidutiniškų. Žodžiu, viskas, ko reikia gerai „darbinei“, apžvalginei parodai.

Paroda tradiciškai turi ir savo apdovanojimų. Šiais metais dailėtyrininkų komisija (L. Kreivytė, R. Rachlevičiūtė ir J. Augustytė) išrinko tris geriausius (diplomais apdovanotus) ir dar penkis, kuriems įteiktos padėkos. Tiesa, K. Grigaliūnas dar gavo atskirą, grafikos meno centrą diplomą. Apdovanoti autoriai: M. Marcelionytė (Ciklas „Gyvenimas – graži kvailystė“),

T. Gindrėnas, („Sezonas“),

ir G. Mikulskaitė (Ciklas „Namai“).

Sunku komentuoti nežinant vertinimo kriterijų (greičiausiaiA jie buvo įvairūs), tačiau ir ginčytis nesinori. Jauno grafiko T. Gindrėno linoraižinys „Sezonas“ tikrai ryškus. Darbas ne tik paveikus, - smagu, kad jaunas menininkas labai tradicine technika pasiekia šiuolaikiškai skambančio rezultato. Taip pat reiktų paminėti, kad padėkas gavo labai skirtingų kūrinių autoriai: N. Šaltenytė, I. Daukšaitė-Guobienė, Ž. Žviliūtė, S. Dackevičiūtė, I. Bačiuškaitė.

Linksmų, galerijų link keliaujančių pėdučių atspaudų Vilniaus šaligatvių rašte!

Bernardinai.lt