2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Ar Jėzus iš Nazareto tikrai gyveno?

2013-04-04
Rubrikose: Religija » Katechezė  LUX/jauniems » Žinau 
Jėzaus veidas iš Drobulės

Šiais laikais nė vienas rimtas mokslininkas-istorikas neabejoja, kad Jėzus iš Nazareto, apie kurį mini seniausi tekstiniai šaltiniai – Evangelijos – tikrai gyveno Judėjoje, vienoje iš ano meto Romos imperijos provincijų. Skiriasi tik požiūris į Jėzų. Nekrikščionys sako, jog jis, kaip ir visi žmonės, nors ir buvo didelis mokytojas, tačiau, atėjus laikui, mirė; krikščionys tiki, kad Jėzus, būdamas įsikūnijęs dieviškasis Žodis, Dievo Sūnus, savo kančia ant kryžiaus įvykdė žmonių atpirkimą iš nuodėmės vergijos ir, prisikeldamas iš numirusiųjų, nugalėjo bet kokį blogį, mirtį ir piktąją dvasią. Krikščionims didžiausias įrodymas, kad Jėzus yra gyvas, nėra jo tuščias kapas, bet susitikimas su Juo Pačiu, prisikėlusiu iš numirusiųjų – ką ypatingu būdu patyrė apaštalai, kiti Jėzaus mokiniai ir panašiai kiekvienas krikščionis, apsispręsdamas sąmoningai Jį tikėti ir Juo sekti.

Kokių nors rankraščių (pvz., evangelijų) istoriškumą nusako du kriterijai. Pirma, patys rankraščiai yra prieinami šiuolaikiniam mokslui, kuris nustato jų kilmę, parašymo laiką, juose vartojamos kalbos ypatumus ir pan. Įvykiai, aprašomi rankraščiuose, dažnai yra daug senesni, nei laikmetis, kai pasiekę kokį nors raštininką kad ir žodinės tradicijos keliu yra užrašomi. Antra, tam tikras rankraščiuose sutinkamas detales, pretenduojančias būti istorinėmis (pvz., žymių personažų vardai, aprašomi įvykiai, datos, geografinių vietovių pavadinimai ir pan.), turi patvirtinti ir kiti skirtingi bei tarpusavyje nepriklausomi šaltiniai bei nevienodas tų įvykių ar asmenų vertinimas iš pastarųjų pusės. Tad iškyla labai svarbus klausimas: kokie dar ne bibliniai šaltiniai, šalia evangelijų, mini Jėzų iš Nazareto ir kaip jie jį vertina?

Mokslininkams žinomos trys nepriklausomų šaltinių grupės, kalbančios apie Jėzų: 1) žydų istoriko Juozapo Flavijaus (37/38–100m. po Kr.), 2) romėnų istorikų Plinijaus Jaunesniojo (61– ~120 m. po Kr.), Tacito (55/56–~120 m. po Kr.), Svetonijaus (70–~130 m. po Kr.) raštai bei 3) žydų Talmudas (III–VI a. po Kr.). Apie kiekvieną šių šaltinių detaliau.

Žydų istoriko Juozapo Flavijaus liudijimas

Apie Jėzų iš Nazareto Juozapas Flavijus liudija du kartus savo veikale „Žydų senovė“, parašytame ~93/94 m. po Kr. Pirmoje vietoje („Žydų senovė“, 20,200) Flavijus rašo apie Jokūbą, kuris vyriausiojo kunigo Anano 62 m. po Kr. buvo neteisėtai pasmerktas užmėtyti akmenimis. Istorikai ir kalbininkai sutaria, jog graikiškoji frazės „Jokūbą, Jėzaus, vadinamo Kristumi, brolį“ išraiška atitinka I a. Palestinoje vyravusios aramėjų kalbos, kuria kalbėjo Flavijus, sintaksę, taigi, neabejojama, jog tai paties Flavijaus liudijimas. Čia Flavijui visai nerūpi Jėzus – jis tik užsimena apie jį norėdamas nusakyti nužudytojo Jokūbo tapatybę.

Antroje minėtos knygos vietoje („Žydų senovė“, 18,63 –...), iš mus pasiekusio Juozapo Flavijaus esamo teksto, išskyrus nuo III a. po Kr. prie Jėzaus aprašymo pridėtus dieviškuosius titulus, kuriais išpažįstamas tikėjimas Jėzumi kaip Viešpačiu, kalbininkai atkūrė panašų tekstą apie Jėzų: „Tuo laiku pasirodė Jėzus, tikrai išmintingas žmogus. Jis atliko nuostabių darbų ir buvo mokytojas tų, kurie myli tiesą. Daugelis graikų ir žydų tapo jo mokiniais. Kai Pilotas, kuriam jis buvo apkaltintas iš  mūsų religinių vadovų pusės, pasmerkė jį kryžiaus mirčiai, tie, kurie jį mylėjo, nenustojo taip daryti ir toliau. Tokiu būdu iki pat mūsų dienų krikščionių giminė, pavadinta jo vardu, tebegyvuoja“. Juozapas Flavijus, nebūdamas krikščioniu, netiki Jėzaus dievyste. Mums svarbu, jog jis apskritai pamini tokį Jėzų iš Nazareto.

Romėnų istoriko Plinijaus Jaunesniojo liudijimas

 ~111 m. po Kr. imperatorius Trajanas (98–117 m. po Kr.) siunčia Plinijų kaip valdytoją į Romos imperijos Bitinijos ir Ponto provincijas dėl skundų ir šmeižtų prieš ten vis gausėjančius krikščionis.  Viename iš savo laiškų imperatoriui Trajanui („Laiškas“, X,96) Plinijus rašo: „Man niekada nėra tekę dalyvauti tardant krikščionis; netgi nežinau, koks iš tikrųjų yra nusikaltimas, kuriuo jie yra kaltinami...“ Atvykęs su įgaliojimais į paskirtą vietą, Plinijus jėga, grasindamas mirties bausme priverčia kai kuriuos krikščionis atsisakyti tikėjimo ir, nusilenkus imperatoriaus kultui, pagarbinti romėnų išpažįstamas dievybes bei piktžodžiauti Kristui. Kiti suimtieji krikščionys tampa kankiniais. Iš buvusių krikščionių - atsimetėlių Plinijus ir sužino daugiau apie pačią krikščionybę. Minėtame laiške imperatoriui Plinijus kalba apie „Kristų“ liturginiame krikščionių susirinkimo švęsti Eucharistiją kontekste: „Jie yra įpratę nustatytą dieną, auštant, susirinkti ir sutartinai melstis Kristui garbinant jį kaip kokį dievą; jie įsipareigoja tam tikra priesaika nevogti, nesvetimauti, tesėti savo duotą žodį ir, kai reikia, dalintis su kitais savo turtu“. Čia liudijimas apie Jėzų yra netiesioginis – Kristus iš krikščionių pusės yra priešpastatomas Romos imperatoriui.

Romėnų istoriko Tacito liudijimas

Savo veikale „Analai“, parašytame 116/117 m. po Kr., Tacitas užsimena apie krikščionis pasakodamas Romos gaisro, valdant imperatoriui Neronui (54–64 m. po Kr.), įvykius. Pastarasis, norėdamas pertvarkyti Romos miestą ir padegęs vieną iš skurdžiausių jos dalių, gaisrui išsiplėtus ir atnešus imperijos sostinei didelius nuostolius, siekdamas atitraukti nuo savęs dėmesį, visą kaltę suverčia krikščionims („Analai“, 15, 38–44). Prasideda žiaurūs krikščionių, dažnai paprastų žmonių, persekiojimai („Analai“, 15,44.2–5). Tacitas labai trumpai ir konkrečiai aprašo, ką jis žino apie Kristų („Analai“, 15,44.3) – ir šis jo liudijimas visiškai sutinka su tomis istorinėmis detalėmis, kurios yra randamos ir evangelijose: „Kristus, kurio vardu buvo pavadinta krikščionių giminė, valdant imperatoriui Tiberijui, prie vieno iš jo valdytojų – Poncijaus Piloto, dėka savo platinamų pražūtingiausių apgaudinėjimų buvo žiauriai nubaustas mirtimi. Jo pasekėjai, pirmiau susiformavę Judėjoje – pačioje pirmiausioje visokių blogybių vietoje, galiausiai išplito net Romoje, kur bjauriausi ir neapkęstini viso pasaulio dalykai randa atgarsį ir tampa populiarūs“. Čia matome, kad Tacito požiūris į Jėzų yra aiškiai neigiamas, atkartojantis anuomet paplitusius prietarus apie pačius krikščionis. Mums svarbu tai, kad Tacitas rašo apie Jėzų, jog jis buvo nubaustas mirties bausme kaip nusikaltėlis prie Poncijaus Piloto, ir kad Kristus yra naujojo religinio judėjimo, kylančio iš Judėjos, įkūrėjas.

Romėnų istoriko Svetonijaus liudijimas

Savo veikale „Apie imperatorių gyvenimą“, parašytame ~117–122 m. po Kr. ir išlikusiame beveik nepaliestame iki mūsų dienų Svetonijus mini Kristų, vadindamas jį „Krestumi“ („Klaudijaus“, 25.4): „Jis [t.,y. imperatorius Klaudijus] išvijo iš Romos visus žydus, kurie įkvėpti Krestaus, nuolat sukeldavo sumaištį“. Beje, šis imperatoriaus potvarkis minimas ir Apaštalų darbų knygoje (Apd 18, 2).

Žydų Talmudo liudijimas

Kaip matėme, žydų istorikas Juozapas Flavijus į Jėzų iš Nazareto žvelgia gana neutraliai, o vėlesnėje rabinų mokymo tradicijoje, kildinamoje iš III a. pr. ir užrašytoje besiformuojančiame judaizmo doktrinos veikale Talmude (III–VI a. po Kr.), Jėzus vertinamas labai neigiamai ir paniekinamai: „Prasidedant šabui, per Velykas, Jėzus Nazarietis buvo pakabintas ant medžio. Dar prieš keturiasdešimt dienų, prieš įvykdant jam mirties bausmę, į priekį išėjo šauklys ir sušuko: ‘Štai – Jėzus iš Nazareto, kuris bus užmėtytas akmenimis, kadangi visur paskleidė savo burtus ir nuvedė Izraelį į apostaziją. Jei kas turi ką nors pasakyti jam apginti, tepasirodo ir jį teužtaria‘, – Ir kadangi niekas jo neužsistojo, jis buvo pakabintas ant medžio per Velykų šventę“ (bSanh 43a). Mums svarbu tai, jog Jėzus identifikuojamas su evangelijų Jėzumi iš Nazareto, kurio mirtis įvyko penktadienio popietėje, leidžiantis saulei – būtent tada ir prasidėjo šabas, Velykų šventės pradžia – žr. Jėzaus kančios aprašymas pagal evangelistą Joną (Jn 18, 28–19, 42).

Taigi, šių skirtingų istorinių ne biblinių šaltinių, nevienodai vertinančių Jėzų iš Nazareto, duomenų pakanka teigti, jog toks Jėzus iš Nazareto tikrai gyveno. Svarbiausia mūsų tikėjimo tiesa – Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų – yra tikras įvykis, įvykęs konkrečiu istoriniu laiku, bet kartu ir tikėjimo slėpinys. Istoriniai tyrinėjimai geriausiu atveju tegali atskleisti tik tam tikrus faktus apie žmogaus – Jėzaus gyvenimą. Savo prigimtimi jie negali paaiškinti, kas savo esybe buvo Jėzus, ką reiškė atlikti jo galybės darbai ir stebuklai. Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų netapo prieinamas visiems žydų ar romėnų istorikams kaip tyrinėjimų objektas, laboratorinis eksponatas, kurį kada panorėjęs gali pasiimti nuo lentynėlės, patyrinėti ir vėl atgal padėti, bet slaptingu Dievo valios sprendimu išlieka kaip slėpinys, atskleistas atskiriems liudytojams ir pakeitęs jų gyvenimus – būtent, apaštalams ir kitiems Jėzaus mokiniams.

Mes, krikščionys, Bažnyčioje išgirdome jų liudijimą apie Jėzaus iš Nazareto dievystę, perskaitėme apie Jį – vienintelį pasaulio Atpirkėją ir žmonijos Gelbėtoją – Naujojo Testamento raštuose, patyrėme Jį, Viešpatį, galingai veikiantį mūsų maldoje bei sakramentuose. Žinodami apie Jėzų gyvenusį šioje žemėje tikru kūnu, tikime jį buvus Dievą dar prieš visatos sukūrimą:

1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. 9 Buvo tikroji šviesa,kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. 14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.“ (Jn 1, 1.9.14).

Pagal G. Theissen, A.Mertz, „The Historical Jesus“, London, 1998, parengė egz. lic. kun. Arvydas Jakušovas

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 - 3 - 4 - 5 > »
Jahja 2013-04-18 19:55

> Tianshan 2013-04-17 20:55

"Beto nesuprantu, ką nori pasakyti sakydamas Jėzus kalbėjo aramėjiškai."

Keista ko tu cia nesupranti, Tianshan. Ta noriu pasakyti, kad arameju kalba yra Jezaus, aleihi salam, gimtoji kalba. Visuomene, kurioje Jezus, aleihi salam, gime, augo, pranašavo ir moke kalbejo arameju kalba. Butent sia kalba Jezus, aleihi salam, kalbejo ir su savo motina, ir su savo mokiniais. Ar dabar aisku?

--------

"Ar kad aramėjiškas 'Allah' teisingiau už lietuvišką 'Dievas'? ir nereikėtų versti? Juk angliškai ir kitom kalbom irgi ne 'Allah'.."

Cia jau verteju reikalas. Nors kaip as suprantu, tai be abejo geriau butu neversti del sekanciu priezasciu:

1. Dievas Pats, asmeniskai yra pasivadines vardu Allah. Butent taip JI vadina JO pranašai, pavyzdziui Jezus, aleihi salam. Tuo tarpu zodziu “Dievas”, “God”, “Бог” ir t. t. kilme nera aiski.

2. Zodis “Allah”, “Allaha” yra isskirtinis gramatiniu atzvilgiu. Jis neturi gimines ir turi tik vienaskaitine forma, tuo tarpu kai kiti daiktavardziai semitu kalbose turi ir gimine ir daugiskaita. Sis zodis visada reiskia tiktai Vienas, Vienintelis Dievas (The One and Only God), ir nieko daugiau. Tuo tarpu pavyzdziui zodis “dievas” gali reiksti ir Viena Vieninteli Dieva, ir koki nors staba, arba koki nors viena is daugybes netikru dievu pagoniu panteone. Bendriniam zodziui “dievas” semitu kalbuose naudojami zodziai “ilah”, “iloh”, “eloh” kurie kaip ir kiti daiktavardziai turi daugiskaitine forma.

3. Allah yra asmeninis vardas, o asmeniniai vardai verciant is vienos kalbos i kita neturi buti verciami. Pavyzdziui, naujenu reportazuose lietuviu kalba vietoje Gorge Bush (buves JAV prezidentas) niekas gi neraso “Jurgis Krumas”.

--------

"Ir dar - evangelijos užrašytos tai graikiškai buvo. Nu kažkaip nematau čia jokios logikos."

Jezus, aleihi salam, kalbejo aramejiskai, o ne graikiskai. Tai yra faktas. Apie tai galu gale net jusu Naujajame Testamente yra pasakyta. Ar skaitai ji, Tianshan? Tai jeigu Jezus, aleihi salam, kalbejo aramejiskai, o seniausi zinomi “Evangeliju pagal...” manuskriptai uzrasyti graiku kalba, tai nejaugi taip sunku padaryti is to sekancia logine isvada, Tianshan?

---------

“Beto (2) kaip tu, Jahja, gali tikėti į savo Allah, kurio nei matei, nei čiupinėjai, iš kur žinai, kad jis yra?”

Nu Tianshan, cia tu jau visai nusisnekejai. Jeigu toki klausima uzduotu koks beviltiskas atejistas tai nenustebciau, bet tu gi pazicionuoji save kaip tikinti i Dieva, ane? Cia gi tas pats kaip paklausti kaip gali tiketi Dievu, Kurio nei matei, nei ciupinejai.

-------

"... mes tai tikime, kad buvo dieviškasis Apreiškimas ... "

Ir mes tuo tikime, Tianshan. Mes tikime kad Allah, Skaisčiausias JIS, pranašui Mozėi, aleihi salam, siunte Taurat (Tora), kad pranašui Dovidui, aleihi salam, siunte Zabur (Psalmes), kad pranašui Jezui, aleihi salam, siunte Indžil (Evangelija) ir kad pranašui Muhammad’ui, sallAllahu alehi wa salam, siunte Korana. Mes tikime kad kiekvienas is paminetu Šventraščiu yra Allah Žodis. Dar labiau, Tianshan, asmuo, kuris netiki kad bent vienas is paminetu Šventraščiu yra Allah Žodis automatiskai iskrenta is Islamo.

-------

" ... ką paliudijo evangelistai, ir ką patvirtina istoriniai faktai."

O stai cia, Tianshan, prasideda krikscioniu problemos. Ka paliudijo evangelistai, ta prasme tikri Jezaus, aleihi salam, mokiniai, jus nezinote. Visu keturiu “Evangeliju pagal ...” autoryste yra labai neaiski. Nera absoliuciai jokio pagrindo tvirtinti kad jas parase tikri Jezaus, alehi salam, mokiniai. Atvirksciai, yra labai daug pagrindo tvirtinti kad jos nera parasytos Jezaus, aleihi salam, mokiniu. Ir tai, Tianshan, nera muslimu ismislas. Tai yra isvados, kurias daro daugybe mokslininku-bibliistu, krikscioniu pagrinde. Objektivus, mokslu pagristi kriterijai pritaikyti “Evangelijom pagal...” liudija kad tai yra anoniminiai kuriniai, greiciausiai parasyti zmoniu kurie patys Jezaus, aleihi salam, niekad nemate. Domekis bibliistika, Tianshan. Cia jusu situacija kardinaliai skiriasi nuo muslimu situacijos, nes muslimu it netikinciu gincuose del Švento Korano, gincyjamasi tik ar tai yra tiesioginis Allah Žodis perduotas per pranaša Muhammad’a, sall Allahu alehi wa salam (taip tiki muslimai), ar tai yra paties pranašo kurinis (taip tvirtina netikintys). Ir tie patys objektyvus moksliniai kriterijai pritaikyti Šventajam Koranui liudija tiktai muslimu naudai. Ir yra dar daugybe istoriniu dokumentu, konkreciu realiu zmoniu, daugumoje pranašo Muhammad’o, sall Allahu alehi wa salam, benrdazygiu, pasakojimu, kurie netikinciu nuomonei nepalieka jokiu šansu. O apie kokius istorinius faktus tu kalbi?

Tianshan 2013-04-18 17:13

"Apaštalams pasirodė, kad kažkas iš dangaus kalba" - čia kas - masinė haliucinacija? o gal apaštalai grybukų buvo užvalgę ar apsirūkę?

"Alachas pramatė, kad susiklostys tokie dalykai..." - mat kaip patogu, viską suversti Allahui, o kur jūsų asmeninė atsakomybė už savo veiksmus ir žodžius?

"...pasakyk ką jie reiškia" - geriau palauksiu, ką Jahja parašys.

Malikas 2013-04-18 16:56

Tianshan, 'Mes nužudėme Kristų Jėzų, Marijos sūnų ir Alacho pasiuntinį', – tačiau jie jo nenužudė ir nenukryžiavo, jiems tik taip pasirodė“ (4,157) Apaštalams pasirodė, kad kažkas iš dangaus kalbą. O jie ėmė ir prirašė. Štai ir Samsonui viskas rodosi ir matosi.

Alachas pramatė, kad susiklostys tokie dalykai. Kad pranašo Jėzaus pranašavimus sudarkys pikti krikščionys. Norėdamas užkirsti kelią tolimesniems klaidinimams nutylėjo ir per pranašą Jėzų mažai tekalbėjo.

Kojos, dangus, žemę....tai ir pasakyk ką jie reiškia. Negi musulmonas viską turi išmanyti?

Tianshan 2013-04-18 12:53

1. Dėl mano pateiktų eilučių. Paklausiu kitaip - ką tavo manymu šitose eilutėse reiškia "kojos"? Ką biblijoje reiškia "dangus" ir ką "žemė"?

2. "Kuo muslimai netiki, tai kad Jezus yra Allah ir Allah sunus...". Čia musulmonai klysta taip pat kaip ir žydai. Matas, Morkus ir Lukas aprašo, kaip dykumoje krikštijant Jėzų nuskambėjo balsas iš dangaus "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi" - kaip paaiškintum kieno tai balsas buvo?

3. "Tai nieko nuostabaus kad buta pranasysciu apie Jezu...". Be abejo! Tačiau juk nuostabu yra tai, kad Jėzus, būdamas Dievo Sūnus (pagal tave pranašas) nieko nepranašavo apie kitą pranašą - Muchamedą. Būtų logiška seka: pranašai pranašavo apie Jėzų, o Jėzus - apie Muchamedą, ir t.t. Bet Jėzus išpranašavo Mt 13,22, kad "atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius". Ir jis nesielgė kaip paprastas pranašas. Ir jis tikrai prisikėlė - taip tiki visi krikščionys. Bent jau sako, kad tiki. O kad krikščionybė realybėje skiriasi nuo aprašytos evangelijose, tai čia jau kitas klausimas..

Šiaip gali į mano ankstesnius klausimus neatsakinėti, nes panašu, kad prie komentarų greitai negrįšiu.. nors, bus įdomu pasiskaityti tavo argumentus :)

2013-04-18 12:51

"Kas pripažįsta
mano įsakymus ir jų laikosi,
tas tikrai mane myli.
O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas,
ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu“.
"Jėzus jam atsakė:
„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,
ir mano Tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir apsigyvensime."

Kas vykdo įsakymus, tam apsireiškia, pas tą apsigyvena. Tas žmogus nebevaikšto tamsybėse, bet mato viską tikroje šviesoje. Dvi sąlygos: mylėti ir vykdyti įstatymą. Kiek yra mylinčių, bet nevykdančių ir kiek yra tobulai vykdančių, bet nemylinčių? Musulmonai atmetė Kristų kaip Dievą, o tuo pačiu atmetė bei nevykdo Jo įsakymų. Su juo bendrauti lygiai taip nepavojinga kaip ir bendrauti su piktąja dvasia, kurios jis apsčiai pilnas. Kad apsigyventu Kristus reikalingos dvi sąlygos: mylėti ir vykdyti įstatymą.
P.S.
Nejau tik šventieji myli Kristų? Nejau tik jiems Kristus apsireiškia? Nejau krikščionybė tik išrinktiesiems?
Mano žodžiai ne tam, kad pasigirčiau ar pasipuikuočiau, o tam, kad nebebūtumėte be nuo nuovokos. Įvardijų, tai ką žinote, bet beklaidžiodami pametate iš akių. O jei aš jums meluoju, tai atskysiu prieš Dievą. Ir tegul Jis man būna rūstus sudrausmindamas žemėje, nei teisme.

Jahja 2013-04-17 23:52

> Tianshan 2013-04-17 20:55

“O tu gal galėtum atsakyti, kaip supranti savo logišku protu šitas eilutes iš Jer 2, 25 "Tausok savo kojas, jos kone basos, o savo gerklę gelbėk nuo troškulio!" arba Iz 52, 7 "O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia"? Apie ką čia?”

Tianshan, ta prasme nori pasakyti kad cia yra pranasystes apie Jezu, aleihi salam? Gali buti. Ir kas? Ka tai keicia? Taigi muslimai sventai tiki Jezumi, aleihi salam, is is visos sirdies ji myli. Zinai, jeigu koks nors nevisprotis isdristu musulmoniskoje aplinkoje kalbeti apie Jezu, aleihi salam, panasiai kaip kad idiotas samsonas drista kalbeti apie Allah, Skaisčiausias JIS, - tai toks nevisprotis labai rimtai rizikuotu savo gyvybe. Kiekvienas muslimas sventai tiki (kitaip jis neturetu teises vadintis muslimu), kad Jezus yra vienas is didziausiu Allah pranašu, kad jis yra Allah Žodis ir Mesijas (taip pasakyta Šventajame Korane), kad per ji Allah siunte zmonem Savo Žodi - Indžila (Evangelija), kad jis stebuklingai gime is mergeles Marijos (kuri Šventajame Korane pavadinta geriausia moterimi visuose pasauliuose), ramybe jai, kad jis Allah Valia atlikinejo stebuklus. Muslimai tiki antru Jezaus, aleihi salam, atejimu, tiki kad Jezus atejes i Zeme antra karta isgelbes pasauli nuo netikro mesijos Dadžialio (Antikristas) ir kad po to bus tikinciuju lyderis ir vadovas, ir kad tuo metu Zemeje liks tik vienintele tikroji religija Islamas ir isiviraus taika ir ramybe. Kuo muslimai netiki, tai kad Jezus yra Allah ir Allah sunus ir kad jis mire ant kryziaus ir po to prisikele, ir kad ta mirtimi ant kryziaus jis ispirko zmonijos nuodemes. Ir muslimai netiki tuo viso pirma todel, kad Allah Šventajame Korane aiskiai ir nedviprasmiskai pasake jog tai yra netiesa, ir kad tie kurie taip sako yra nusidejeliai ir netikintis. Pagal Islama zmonijos istorijoje buvo 124 tukstanciai Allah pranašu, ramybe jiems visiems. Is ju tik svarbiausi pavadinti vardais Šventajame Korane. Ir is ju buvo penki didziausi visu laiku Allah pranašai: Nuh (Nojus) aleihi salam, Ibrahim (Abraomas) aleihi salam, Musa (Mozė) aleihi salam, Isa (Jezus) aleihi salam, ir Muhammad sallallahu aleihi wa salam. Tai nieko nuostabaus kad buta pranasysciu apie Jezu, aleihi salam - viena is didziausiu Allah pranašu.

I kitus tavo klausimus atsakysiu kiek veliau.

Tianshan 2013-04-17 20:55

Labas, Jahja.

Neatsakiau dar į tavo klausimus, neturėjau laiko vėl iš naujo skaityt komentarus.. O tu gal galėtum atsakyti, kaip supranti savo logišku protu šitas eilutes iš Jer 2, 25 "Tausok savo kojas, jos kone basos, o savo gerklę gelbėk nuo troškulio!" arba Iz 52, 7 "O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia"? Apie ką čia?

Beto nesuprantu, ką nori pasakyti sakydamas Jėzus kalbėjo aramėjiškai. Ar kad aramėjiškas 'Allah' teisingiau už lietuvišką 'Dievas'? ir nereikėtų versti? Juk angliškai ir kitom kalbom irgi ne 'Allah'.. Ir dar - evangelijos užrašytos tai graikiškai buvo. Nu kažkaip nematau čia jokios logikos.

Beto (2) kaip tu, Jahja, gali tikėti į savo Allah, kurio nei matei, nei čiupinėjai, iš kur žinai, kad jis yra? mes tai tikime, kad buvo dieviškasis Apreiškimas, ką paliudijo evangelistai, ir ką patvirtina istoriniai faktai. taip kad krikščionių tikėjime daugiau logikos nei musulmonų.

Jahja 2013-04-17 20:01

Manau, kad kaip ir smiltis, dauguma krikscioniu turi sveiko proto ir masto pakankamai logiskai ir nelinke iskarto tiketi bet kokiu pazadu, bet pirma ji tikrina. Ir pasaulietiskose reikaluose paprastai gyvena daugiau-maziau pagal sveika prota ir logika. Taciau tikejimo reikaluose viso to atsisako. Manau, kad paaiskinimas cia galetu buti tik vienas. Jie randa savo tikejime kazka, kas jiems patinka, kas atitinka ju asmeniniu uzgaidu ir noru, ir vardan to aukoja ir sveika prota ir logika. Nors savo gilumoje suvokia kad ju tikejimas neturi jokio pagrindo, yra alogiskas ir kertasi su sveiku protu. Ta prasme vardan savo uzgaidu ir noru jie samoningai pasirenka mela. O kaip pavadinsi zmogu kuris samoningai renkasi tiketi melu? Teisingai, melagiu. Ir kadangi jus esate melagiai savo tikejime, santykiuose su Allah, savo pagrinduose, esmeje, tai po to net jeigu jus darote gerus darbus ir stengiates buti teisingi ir tikri santykiuose su zmonemis, jus vistiek liekate melagiais. Tokiais ir liksite Allah akyse jeigu tik iki savo mirties neitikesite ir priimsite Islama.

Ir kadangi jus samoningai pasirenkate tiketi melu, tas neisvengiamai pasireiskia ir jusu darbuose: jus neisvengiamai ir meluojate, ir veidmainiaujate. Tas gana reguliariai pasireiskia kad ir musu diskusijose. Stai, pavyzdziui, zmogelis pasivadines samsonu daznai suokia apie Dievo meile ir apie meile Dievui, apie Jezaus, aleihi salam, meile ir apie meile Jezui, o po to paima ir pareiskia: samsonas 2013-04-07 01:46 "Nereikia krikčionyms tavo alacho....susikišk jį sau į ...." Jezus, aleihi salam, vadino Allah savo Viešpačiu, mylejo JI daugiau uz viska ir buvo JAM visiskai atsidaves, o stai krikscionis samsonas, kuris suokia apie Jezaus meile ir meile Jezui, siulo susikisti Allah i viena vieta (dovanok man Viešpatie). Kaip zmogus, kuris dievagojasi kad myli Jezu, aleihi salam gali nezinoti kad Jezus kalbejo aramejiskai? Na gerai, sakykime lengvabudiskas kazkoks krikscionys tas samsonas, nu nezinojo. Bet gi jam pries tai daug kartu apie tai buvo pasakyta ir paaiskinta. Stai kas pasakyta jusu Biblijoje, iskarto kai tik ja atveri:

Pradžios, 1:1 Brasheet bara ALLAHA eet shmaya wa eet ar’a (cia arameju kalba). O stai taip skamba lietuviu kalboje: “Pradžioje DIEVAS sutvėrė dangų ir žemę.”

O stai ka pagal jusu Biblija sako Pats Allah:

Izaijo, 46:9 ... d‘ana na ALLAHA, wa layt toob ilah, wa layt akwatee (... nes Aš esu DIEVAS ir nėra kito dievo, ir nėra nieko panašaus į Mane).

O stai ka sake Jezus, aleihi salam, savo gimtaja kalba:

Mato, 19:17 Mana qara anta lee taba? Layt taba illa en Had ALLAHA (Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas DIEVAS).

Na, tai kas yra zmogus, kuris siulo Pati Dieva susikisti i viena vieta (dovanok man Viešpatie), o po to suokia apie meile Dievui? Melagis, melagis, melagis, veidmainis prakeiktas, niekšas! Nebent yra nesveiko proto, ta prasme idiotas. Ir po to jis dar mane vadina „piktžodžiautoju prieš Dievą“ (samsonas 2013-04-13 00:33)! Tegul tas melagis pateikia nors viena citata kur as piktzodziauciau pries Allah, Visažinis JIS.

Ir ka, kas nors is Dieva “mylinciu” krikscioniu ka nors pasake tam burnautojui pries Dieva? Nei vienas, nicnieko. Tiktai muslimas Jahja. Dar labiau, Dieva “mylinti” krikscione smiltis, jau po tu bjauriu veidmainio samsono zodziu, pavadino samsona savo broliu: smiltis 2013-04-15 19:47 “Laikykis, brolau.”

Veidmainiai jus, melagiai. Idomu ar smiltis pagaliau suprato kodel as sakiau kad mums jus visi tokie patys?

Jahja 2013-04-16 22:32

smiltie,

spejau perskaityti tavo atsakyma iki ji istrinei. Labai jau atsargiai atsakynejai, lygtai kokios pasalos laukdama :-) Nera ten jokios pasalos, smiltie. Na bet nors ir labai atsargus buvo tavo atsakymas, vis del to buvo pakankamai aiskus. Tuo nepazistamu nepatiketum. Labai teisingas, sveiku protu pagristas sprendimas. Manau, kad pirma ka padarytum, tai pasistengtum susisiekti su savo vyru ir suzinoti jo nuomone.

O dabar, smiltie, pagalvok. Aprasytoje situacijoje tu demonstruoji sveika prota, logiskuma ir atsarguma. Nepuoli nepazistamo zmogaus atnesta zinia beatodariskai tiketi vien tik del to, kad jis patraukliaii atrodo ir jo atnesta zinia be abejo tikrintum. Tai jeigu pasauletiskuose reikaluose demonstruoji sitas savybes, tai kodel nedemonstruoji ju tikejimo reikaluose? Ar tau pasauletiski reikalai svarbesni uz tikejimo reikalus? Tai gi ju pagal svarbuma net neimanoma palyginti. Kiek beprarastum sitame pasaulyje, tai yra niekas palyginus su sekancio pasaulio amzinybe. Kaina gi neapsakomai didele. Kiek tau gali kainuoti sankaupu praradymas - kelis tukstancius, desimtys tukstanciu? Tai kad ir milionai ar miliardu milionai, tai yra niekas palyginus su kaina, kuria, uz neteisinga pasirinkima teks moketi sekanciame pasaulyje. Jeigu sprendimuose del savo sankaupu esi atsargi, sveiku protu besivadovaujanti, pasiryzusi tikrinti ir skaiciuoti, tai kodel to nedarai sprendimuose nuo kuriu tiesiogiai priklauso tavo padetis Anapilyje? Visos krikscioniskos dogmos aiskiai ir nedviprasmiskai isdestytos tiktai baznyciu mokymuose. Kataliku baznycios katekizme, pvz. Bet gi amzina gyvenyma suteikia ne baznycia, o Allah, Šventas JIS, todel, logiskai mastant, kad suzinoti ka daryti, kad amzina gyvenyma gauti turetumet kreiptis viso pirma ne i baznycios, bet i Allah Žodi. Krikscionys laiko Biblija Allah Žodžiu. Bet Biblijoje sitom krikscioniskom dogmom arba nera jokio pagrindo, arba pagrindas neaiskus ir dviprasmiskas. Jus gi skaitote Biblija, nejaugi jus nematote kad joje nera aiskiu ir nedviprasmisku irodymu tom dogmom? O kai jus naudojate viena ar kita vieta is Biblijos tam kad pagristi tas krikscioniskas dogmas, tai ar jus nejaudina tas faktas, kad Biblijoje yra daug daugiau vietu kurios aiskiai ir nedviprasmiskai tuom dogmom priestarauja? Stai kad ir tokia pamatine jusu dogma kaip Trejybe. Ar jus nejaudina tas faktas kad Senajame Testamente apie ja nera ne menkiausios uzuominos? Ar jus nejaudina kad Naujajame Testamente pats zodis Trejybe nera isvyso panaudotas ir kad vienintelis aiskus ir nedviprasmiskas trejybes dogmos minejimas, o butent Jono 5:7, nera autentiskas, ta prasme jo nebuvo originaluose? Ir taip su visom iki vienos krikscioniskom dogmom. Jos arba nepagristos Biblijos tekstais, arba tas pagrindas neatlaiko kritines analizes. Ar jus nejaudina Biblijos vidiniai priestaravimai? Ar jus nejaudina tas faktas, kad praktiskai visi Biblijos tekstai, isskyrus kai kuriuos Naujojo Testamento laiskus, yra anoniminiai, kad ju autoryste (arba kas perdave) yra ne faktu, bet legendu ir padavimu lygyje, kad nera tiksliai zinoma nei kada, nei kokiom aplinkybem tie tekstai atsirado? O kaip su tuo faktu, kad dauguma is jusu naudojate ne originalus, o vertimu vertimus visokiausiose redakcijose, ir apie tai net nesusimastote? Man keista, smiltie, man labai keista... Gali aisku mane ignoruoti, bet sitie klausimai niekur nedingsta.

2013-04-16 16:42

Smiltie,
Prieš rašydamas visada prieš tai pasirašau. Žinoma, ne viskas patenka į viešumą. Šį kartą pasidalinsių pamastymais, įžvalgomis juodraštyje.

Nuoroda į Juodraštį

« < 1 - 2 - 3 - 4 - 5 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (142)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

parapija

Kas yra parapija bei aplink ją susibūrę žmonės, kaip dalyvauti parapijos veikloje – paprastai ir suprantamai pasakoja Magnificat vaikams.

Kelionė į Medžiugorję

Išklausinėjame Sanją apie Medžiugorjės istoriją, trintis tarp vietos hierarchijos, vyskupijos ir liaudies pamaldumo, vertinant įvykius. Vietinė Bažnyčia nėra pripažinusi Medžiugorjės pasirodymų autentiškumo, Vatikanas tebevykdo tyrimą.

popiežius Pranciškus, popiežius

Galiu ramiai sakyti, kad šiomis dienomis matėme tikrą kolegialumo ir sinodiškumo dvasią, kad šis Sinodas tikrai buvo solidarus „ėjimas kartu“, - sakė popiežius Pranciškus.

Kun. Kęstutis Dvareckas

Šios dienos Evangelija pasakoja apie žmones, kurie ateina pas Jėzų su klausimu. Ir mes dažnai artinamės prie Dievo su klausimu, kodėl arba už ką? Bet ar tikrai norime žinoti atsakymą?

šventieji globėjai

Kas yra šventasis glovėjas, vaikams pasakoja Magnificat vaikams.