Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena. Ji yra švenčiama nuo 1967 m. Ta proga paklausinėjome bibliotekininkų ir literatūrologų apie vaikų bei paauglių literatūros padėtį. Kokias knygas jie labiausia mėgsta skaityti?

Meniškai ir morališkai vertingų lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams krizė dar nesibaigė, todėl mūsų jaunasis skaitytojas vis dar dažniausia renkasi verstines knygas. Kalbintos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro darbuotojos pripažino, kad per daug tuo stebėtis nereikėtų, nes didžiąją dalį vaikų ir paauglių literatūros, per 70 proc., sudaro verstinė literatūra. Kai vykdomi skaitymo tyrimai ir analizuojamos skaitomiausios knygos, visada paaiškėja, kad vertimai vyrauja tarp populiariausių knygų visose amžiaus grupėse. Iš tiesų knygų nei vaikams, nei paaugliams tikrai netrūksta, Lietuvoje jų išleidžiama gana daug, ypač vertimų. Leidėjai nepamiršta ir pakartotinai išleisti pasaulinės klasikos knygų. Pernai, pavyzdžiui, buvo Astridos Lindgren, Marko Twaino, F. H. Burnett, Roaldo Dahlo, Toves Jansson, Mary Norton, James Krűsso, R. R. Tolkieno pakartojimų. Gana operatyviai į lietuvių kalbą išverčiami ir išleidžiami naujausi, populiariausi užsienio autorių kūriniai. Lietuvos jaunieji skaitytojai tikrai neatsilieka ir kartu su kitų šalių bendraamžiais turi galimybę skaityti dabar populiarius knygų ciklus (Jeffo Kinney „Nevykėlio dienoraštis“, Ch. Paolinio „Paveldėjimas“, R. R. Russello „Prietrankos dienoraštis“, S. Collins „Bado žaidynės“, vampyrų sagos ir kt.), įvairias knygas apie angelus, išnykusiuosius ar kt. nemirtinguosius.

Bibliotekininkės suskaičiavo, kad praėjusiais metais Lietuvoje vaikams ir paaugliams buvo išleista apie 580 pavadinimų knygų. Skaičius įspūdingas, bet tai ne tik grožinė literatūra ir mokslo pažintinės knygos, bet ir įvairių formų žaislinės knygelės, autorinės paveikslėlių knygos, ugdomosios knygelės su įvairiomis užduotimis ir spalvinimais mažiesiems ir pan. Ankstyvajam skaitymui (nuo dvejų metų ir pirmokams) skirtos knygos sudaro beveik pusę viso metų vaikų ir paauglių knygų srauto. Bėda tik ta, kad knygos brangiai kainuoja ir bibliotekos tų naujų knygų įsigyja po labai nedaug. Jos negali įsigyti įvairesnių pavadinimų knygų, nusipirkti populiarių knygų po kelis egzempliorius, todėl skaitantiems vaikams sunku gauti tą norimą knygą. Lietuvoje pastebima tokia tendencija: lietuvių autoriai kuria mažiesniems, pradinių klasių moksleiviams, o paaugliams rašo tikrai mažai. Pernai vaikams naujų knygų sukūrė ar buvo išleisti pakartojimai jau gerai žinomų vaikų literatūros autorių – Vytauto Račicko, Kristinos Gudonytės, Renatos Šerelytės, Vytauto V. Landsbergio, Gintarės Adomaitytės, Vilės Vėl – knygos. Vaikams vis daugiau knygų kuria – rašo ir iliustruoja – patys dailininkai. Be Kęstučio Kasparavičiaus, pastaraisiais metais knygų vaikams ir paaugliams sukūrė Lina Žutautė, Marius Jonutis, Nomeda Marčėnaitė ir kiti dailininkai.

Nagrinėdamos 7–12 klasių moksleivių labiausiai patikusių perskaitytų knygų anketas, bibliotekininkės pastebėjo, kad pasirenkamos įvairios knygos. Tik nedidelę dalį, net ir septintokų, sudaro vaikų literatūra. Nors kai kuriems iš jų vis dar patinka knygos apie Harį Poterį, o mėgstamais autoriais laikomi F. Burnett, E. Blyton ar A. Lindgren, tačiau didžioji skaitytojų dalis renkasi knygas, kuriose pasakojama apie augančiam ir bręstančiam jaunuoliui artimas temas. Mėgstamos knygos – J. Green „Aliaskos beieškant“, A. D’Avenia „Balta, kaip pienas, raudona, kaip kraujas“, S. Collins „Bado žaidynės“ bei jos tęsiniai „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“, populiarios daugelį metų išlieka M. Burgesso „Heroinas“ ir „Mėjos angelas“, mergaičių mėgstamos knygos apie vampyrus. Dar daugiau vyresniųjų klasių mokinių skaito suaugusiesiems priskiriamus autorius. Tai – P. Coelho, E.M. Remarque’o, J. Picoult, D. Browne, S. Kingo, F. Dostojevskio knygos. Nijolė Raiskienė, Birštono viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedėja, mano, kad vaikų ir paauglių literatūros padėtis nėra tokia jau prasta, bet, deja, pasitaiko ir spalvingų menkaverčių knygų. Vaikams leidžiama nemažai kūrinių, bet paaugliams jau daug metų norėtųsi didesnės tiek lietuvių autorių, tiek užsienio rašytojų kūrinių pasiūlos. Tai, jos žodžiais, atskleidžia ir2012 m. Metų knygos rinkimai, kai paaugliams buvo pasiūlyti tik dviejų autorių kūriniai: K.Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“ ir U.Kaunaitės „Sudie, rytojau“. Taip pat pastaraisiais metais grįžtama prie rusų klasikos (L.Tolstojaus „Ana Karenina“, F. Dostojevskio „Jaunuolis“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Idiotas“). Greičiausia tam įtakos turi ir sukurti spektakliai, filmai.

Brigitos Dimavičienės, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantės, manymu, Lietuvoje paauglių literatūra vis dar šiek tiek primena našlaitės vaidmenį, bet tuo nereikėtų stebėtis, nes tuo susidomėta visiškai neseniai: „Tik2006 m. pirmą kartą knygos paaugliams ir jaunimui tapo atskira kategorija renkant Metų knygą. Kasmet, išskyrus2007 m., buvo išrenkamos keturios knygos paaugliams, tačiau2011 m. šioje kategorijoje buvo tik trys knygos, o praėjusiais metais – tik dvi. Norėtųsi, kad daugiau rimtų rašytojų nebijotų rašyti paaugliams, tačiau mūsų šalyje dar jaučiamas neigiamas požiūris į paauglių ir jaunimo literatūrą. Daugelis nelaiko šių knygų rimta literatūra. Lietuvoje turime tikrai puikių rašytojų paaugliams, tarp kurių Kristina Gudonytė, Akvilina Cicėnaitė, Ona Jautakė, Kazys Saja ir t. t Paaugliai ir jaunimas Lietuvoje jau spėjo pamėgti Kristinos Gudonytės knygas, kuriose rašytoja nevengia ir šiuolaikinio lietuvių paauglių slengo ir įdomių paaugliams temų. Ne kartą esu girdėjusi, kad mūsų jaunieji skaitytojai norėtų daugiau lietuviškų knygų apie lietuviškus paauglius, juk su jais jie žymiai lengviau galėtų susitapatinti: ir aplinka, ir kalba jiems žymiai artimesnė nei verstinių knygų. Vytautas Račickas nėra liaupsinamas literatūros kritikų, nors yra labai populiarus tarp jaunųjų skaitytojų, jo knygos ne kartą buvo išrinktos geriausios metų knygomis. Praėjusiais metais maloniai nustebino Unė Kaunaitė ir jos romanas „Sudie, rytojau“, kuris buvo nominuotas Metų knygos paauglių literatūros kategorijoje. Jauna rašytoja savo romane gvildena visiems gana skaudžią emigracijos temą, taip pat aprašo savo prisirišimą prie gimtojo Vilniaus ir savo šeimos praeities. Ypač svarbu, kad tai pagaliau girdime iš jauno žmogaus lūpų.“

B. Dimavičienės žodžiais, visame pasaulyje paauglių literatūra tapo tikra „aukso kasykla“ leidėjams: „Hario Poterio nuotykiai įvedė „knygų serijų“ madą paauglių ir jaunimo literatūroje. Jaunieji skaitytojai priprato sekti savo mėgstamų herojų gyvenimus kasmet išleidžiamojoje naujoje knygos serijoje. Būtent Hario Poterio serijos padiktavo vadinamosios pereinamosios literatūros tarp paauglių ir bendros (crossover literature) fenomeno atsiradimą: knygas, skirtas paaugliams ir jaunimui, pradėjo skaityti vis daugiau suaugusiųjų, kai kurie juos skaitė kartu su savo vaikais, kiti pirko šias knygas tiesiog sau. Paauglių ir jaunimo literatūra virto gerai užsuktu mechanizmu. Rašytojas parašo knygą, kuri yra gerai išreklamuojama ir išverčiama į daugelį užsienio kalbų, tada pagal ją sukuriamas filmas arba serialas, po metų ar net greičiau išleidžiama knygos antra dalis ir t. t. Komercinė literatūra tapo ypač populiari tarp paauglių visame pasaulyje tokiomis knygų serijomis kaip „Liežuvautoja“ (Gossip Girl), „Vampyrės dienoraštis“ (Vampire Diaries), „Princesės dienoraštis“ (Princess Diaries), „Saulėlydis“ (Twilight) ir t. t. Pasak jaunųjų skaitytojų, šios knygos lengvai skaitomos, paaugliai nesunkiai susitapatina su pagrindiniais knygų herojais, jiems patinka „augti“ kartu su savo pamėgtais veikėjais, kurie kiekvienoje serijoje keičiasi fiziškai ir psichologiškai, juos traukia herojų nuotykiai ir t. t.“

B. Dimavičienės teigimu, vienus paauglius labiau traukia lengvo pobūdžio romantiškos knygos, kiti labiau linkę rinktis tarp vadinamųjų problemos romanų (Problem novel). Šiose knygose tokie gerai žinomi paauglių rašytojai kaip Johnas Greenas, Melvinas Burgessas, Davidas Levithanas, neretai laikomi pernelyg kontroversiškais, nebijo gvildenti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria jaunimas: paauglių santykiai su šeima ir draugais; draugystės samprata; alkoholio bei narkotikų vartojimas, bėgimas iš namų, seksas bei daugelis kitų: „Daugelis rašytojų linkę analizuoti vis subtilesnes temas. Be abejonės, tai sukelia nemažai diskusijų tarp suaugusiųjų, ypač tėvų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad paauglių ir jaunimo literatūrai jau nuo pat pirmųjų savo atsiradimo metų (apie 1960-uosius) teko tam tikras „neklaužados“ vaidmuo, rašytojai nuo pat pradžių po truputį stengėsi paliesti vis kontroversiškesnes temas savo knygose, tokias kaip smurtas, seksas, savižudybės, narkotikai, maištas ir t. t. Daugeliui kilo ir vis dar kyla klausimas, kada rašytojas peržengia leistiną ribą ar vis dar egzistuoja kokios nors tabu temos paauglių literatūroje. Svarbiausias šių knygų tikslas – sudominti labai reiklų skaitytoją, paauglį, kuris kuo skubiau bando atsikratyti vaiko „etiketės“ ir pažinti suaugusiųjų pasaulį, todėl knygos, kurios kalba su paaugliu jam suprantama kalba, išlieka populiariausiomis. Šiuolaikinis paauglys žino daugiau negu paaugliai prieš dešimtmetį, todėl tai, kas iš pažiūros atrodo tam tikras „ribų peržengimas“, iš tiesų yra bandymas eiti ranka rankon su šiuolaikiniu paaugliu.“

Vis dėlto labiausia jaunimą domina knygos, kurios atspindi dabartines realijas. Tokias temas gvildenti būtina ir literatūrologė nemananti, kad jos žaloja paauglių pasąmonę. Svarbu, kad tai yra daroma atsargiai: „Rašytojai, sugebantys natūraliai ir subtiliai perteikti paauglio išgyvenimus, išlieka mėgstamiausi. Pavyzdžiui, britų rašytojas Melvinas Burgessas yra vienas populiariausių tarp paauglių skaitytojų. Jo romanai atspindi tikrą, nepagražintą paauglių gyvenimą, jis nemoralizuoja, vengia tiesioginės didaktikos, aprašo paauglių gyvenimą ir jiems būdingas problemas, skaitytojai „išgyvena“ kartu su pagrindiniais veikėjais. Nesutinku, kad jaunieji skaitytojai renkasi tik tas knygas, kuriose pilna keiksmažodžių, atvirų sekso scenų ar smurto (nors tokių knygų ir yra), manau, kad jie mieliau skaito ar skaitytų knygas, kuriose gali atrasti bent dalelę savęs. Nevertėtų į jaunus skaitytojus žiūrėti tik kaip į lengvai paveikiamus, madų besivaikančius lengvabūdžius, jie puikiai atskiria nuoširdžias knygas nuo paviršutinių.“

B. Dimavičienės žodžiais, skaitytojų tėvai stebisi, kad šiuolaikinė paauglių literatūra tapo pernelyg tamsi ir pesimistinė, tačiau ji mananti, kad šios knygos yra tik pastarųjų įvykių pasaulyje, tokių kaip visuotinė ekonominė krizė, nuolatinių gąsdinimų apie artėjančią „pasaulio pabaigą“, armagedoną ir kitus kataklizmus, atspindys: „Įdomu tai, kad šiuose romanuose dažnai pagrindinį vaidmenį atlieka jauna paauglė mergina, išryškėja jaunos superherojės paveikslas. Greičiausia ši tendencija, postapokalipsinė distopijos tema, vyraus ir šiais metais. Pastaruoju metu ypač didelio populiarumo sulaukė Suzanne Collins romanas „Bado žaidynės“ (Hunger Games). Šioje kategorijoje taip pat galima paminėti skaitytojų pamėgtą Scotto Westerfeldo knygą „Bjaurūs“ (Uglies). Visos šios knygos aprašo postapokalipsinį pasaulį ir jame išgyvenusius jaunus žmones, kurie susiduria su smurtu, neteisybe ir stengiasi išlikti negailestingoje visuomenėje.“

Distopiniai romanai neišstūmė knygų apie vampyrus, nors pastarieji jau nebe tokie populiarūs kaip prieš keletą metų. Šis žanras, B. Dimavičienės teigimu, išlieka populiariausias tarp merginų: „Nemažai dėmesio sulaukia knygos apie paauglius, turinčius įvairias „super“ jėgas ir galias, pvz., Kiersten White romanas „Paranormalūs“ ir „Supernatūralūs“, kuriose paauglė suvokia išsiskirianti iš kitų jaunų mergaičių, nes turi paranormalių galių. Čia taip pat paminėtina didelio populiarumo sulaukusi knyga „Tuneliai“ (Tunnels), parašyta britų autorių Rodericko Gordono ir Briano Williamso, kurią skaito merginos ir vaikinai. Manau, romantiški pasakojimai stebuklingame arba fantastiniame pasaulyje dar ilgai išliks populiarūs tarp jaunųjų skaitytojų, juk jie padeda paaugliams pabėgti nuo juos supančios rutinos ir kasdienių problemų bei pasinerti į įvairiausius veikėjų nuotykius.“ Tačiau, kad ir kaip skaitytojus žavėtų įvairūs fantastiniai paauglių herojų nuotykiai ir gyvenimai, literatūrologė mananti, kad paaugliai vis dažniau renkasi knygas, kuriuose aprašomi realūs įvykiai: „Žinoma, kartais labai smagu nusikelti į pasaulį, kuriame vyrauja vampyrai, paranormalūs reiškiniai ar tiesiog pasinerti į stebuklingus Hario Poterio nuotykius, tačiau visa tai laikina ir vis tiek sugrįžtama prie „realių“ knygų. Kaip antai paskutinis Johno Greeno romanas „Dėl mūsų likimo kaltos žvaigždės“ (The Fault in Our Stars) pasakoja apie du jaunuolius, sergančius sunkia liga, tačiau besistengiančius gyventi įprastą paauglių gyvenimą. Manau, kad dėl šios priežasties M. Burgesso romanas „Heroinas“, kuris buvo parašytas 1996 m., dar ir 2011 m. buvo labiausiai skaitoma knyga tarp lietuvių paauglių. Tarp tokių knygų taip pat norėčiau paminėti ir Kevino Brookso romaną „Kendė“ (Candy), Margaret Wild „Užkeiktoji“ (Beast) bei Anthony McCarteno „Superherojaus mirtis“ (Death of the Superhero), Johno Greeno bei Davido Levithano romanai, kurie išlieka vieni skaitomiausių tarp paauglių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“