Vaikinų ir merginų skirtumai, flirtas ir gundymas, masturbacija, pornografija, abortai ir kontracepcija, išsiskyrimo traumos ir tikroji meilė... Žodžiu, viskas, ką norėjote sužinoti apie meilę ir seksą, bet galbūt nedrįsote klausti savo tėvų. Tereikia atsiversti 2013 m. pradžioje pasirodžiusią spalvingą 82 psl. apimties knygelę „Meilės santykiai: ar sėkmė įmanoma?“, skirtą visiems, kurie nori mylėti ir būti mylimi.

Tekstų autorius – su jaunimu dirbantis ir poras santuokai ruošiantis Šv. Jono kongregacijos brolis prancūzas Jean-Benoît Casterman – visiškai atvirai ir nevyniodamas į vatą aptaria visą meilės santykių temų spektrą. Galbūt tave kamuoja nepasitikėjimas kunigais? Juk ką gero gali apie meilę ir seksą pasakyti žmogus, gyvenantis susilaikydamas nuo lytinių santykių? Protingieji gali daug išmokti iš svetimų klaidų. Be to, kunigai irgi įsimyli, kova su savo jausmais ir instinktais jiems gerai pažįstama. Kaip ir faktas, kad įsimylėjimas – dar ne meilė.
Atvirumas ir pastangos atsakyti į tikrai nelengvus moralinius klausimus (pavyzdžiui, kodėl turėtume nesimylėti iki vestuvių, jei mylime vienas kitą? Kodėl reikia valdyti savo lytinį potraukį? Kada ateina laikas seksui? Kas yra tikroji meilė ir kaip ją išreikšti?) – pirmasis šios knygos pranašumas.

Antrasis leidinio pranašumas itin patrauklus formatas. Dėl gausių iliustracijų, ryškių spalvų ir žaismingos, gyvos kalbos šis leidinys labiau primena ne knygą, o žurnalą jaunimui, kurį galima skaityti atsivertus bet kurioje vietoje. Knygelę dar labiau pagyvina juokingi paveikslėliai, todėl malonu ją ne tik skaityti, bet ir tiesiog pavartyti. Matyti, kad knygelės autorius gyvai bendrauja su jaunais žmonėmis, todėl moka kalbėti mūsų kalba. Kartais tokio noro atvirai kalbėtis pristinga net šeimose, todėl šis leidinys praverstų ir kai kuriems tėvams. Svorio knygelei taip pat suteikia ir cituojamos psichologų, seksologų įžvalgos, įvairaus amžiaus jaunimo liudijimai (kai kurie jų ypač įkvepia, nes pajunti, kad su savo požiūriu į draugystę nesi balta varna).

Knygelės autorius, užuot bukai moralizavęs, apeliuoja į skaitytojų protą ir siūlo susimąstyti apie tai, kodėl verta gerbti save ir savo kūną, ir kokie priešingo elgesio padariniai. Apie lytiškumą ir skaistumą kalbama žvelgiant iš didesnės meilės perspektyvos – kaip kas nors tave gerbs ir mylės, jei negerbi ir nemyli pats savęs? Kaip gali būti tikras, kad myli ką nors, jei sieki malonumo dar neįsipareigojęs būti šalia visada?

Žinoma, galima gyventi pagal „paprastesnį“ meilės supratimą – įsimylėjau ir darau, ką noriu. Viskas galima, bet ne viskas naudinga. Ši taisyklė galioja ir kalbant apie meilę bei lytinius santykius. Gyvenimiška patirtis rodo, kad kartais žmogų reikia saugoti nuo jo paties norų. Juk niekas neduos tau automobilio raktelių, jei dar nemoki vairuoti. Panašiai yra ir su meilės santykiais. Jiems reikia subręsti, reikia išmokti meilės kelių eismo taisykles. Antraip lėksi tiesiai į išsiskyrimo ir nusivylimo griovį...

O ką daryti, jei tame griovyje atsidūrei? Ir jau ne sykį? Gyvenime būna visaip. Kaip yra pastebėjęs filosofas St. Šalkauskis, svarbiausia saugotis pirmojo moralinio nuopuolio, nes po jo daug sunkiau išsilenkti visokių griovių... Džiugu, kad knygelėje pateikiami ir liudijimai tų, kurie yra turėję lytinių santykių iki vestuvių, bet po to atėjo į protą ir sėkmingai pakeitė savo gyvenimo būdą: „Nusprendžiau daugiau to nebedaryti. Mane tai pakeitė. Vyrai nebežiūri į mane taip, kaip anksčiau. [...] Nėra nieko vertingesnio už tikrus žmogiškus santykius“ (p. 53).

Pradedant mokykliniu amžiumi išgyvename tokį seksualinį spaudimą, kurio mūsų tėvų karta niekada nebuvo patyrusi. Formuojasi stereotipai: „neturėjai panelės/vaikino – esi niekam tikęs!“, „dar skaistus/skaisti – esi baidyklė“. Maža to, reklama, moteriški žurnalai, ant padorumo ribos balansuojančios televizijos laidos ir galiausiai laisvai prieinamos pornografijos pilnas internetas – štai kas kuria daugumos mūsų supratimą apie tarpusavio santykius ir meilę. Iškreiptas požiūris į santykius galiausiai tampa dažnų ir trumpų draugysčių bei skaudžių išsiskyrimų priežastimi...

Populiarioji kultūra (muzika, filmai, net knygos) bando mus įtikinti, kad gyventi palaidai yra madinga ir tai neturi jokių padarinių. Ar tai tiesa? Ar tikrai užtenka tik turėti kuo daugiau merginų/vaikinų? Tikros meilės neranda tas, kas neieško. Kurį kelią rinksiesi tu?

Žinoma, apie tikrąją meilę ir jos prielaidas lietuvių kalba pastaraisiais metais jau yra pasirodę nemažai gerų knygų – tiems, kas skaitė Ričardo Pagojaus „Meilės pamokas“ arba Joshua Harris „Atsisveikinimo bučinį pasimatymui“, ši knygelė galbūt ir nebus labai įdomi. Bet jei tik pradedate mąstyti šiomis temomis ir norite lengvos, patrauklios ir žaismingos knygelės apie rimtus dalykus – imkite ir skaitykite.

Tomas Taškauskas

„Ateitis“, 2013 m., Nr.3