Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą, skirtą Augustino Voldemaro 130-osioms gimimo metinėms paminėti.

Žymus Lietuvos politikas, valstybės veikėjas, mokslininkas, vertėjas ir publicistas Augustinas Voldemaras gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. Baigė Tverečiaus pradžios bei Švenčionių triklasę mokyklas. Vėliau aukso medaliu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją ir tęsė studijas Sankt Peterburgo universitete, kur jam buvo suteiktas docento laipsnis. Permės universitete ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas.

Grįžus į Lietuvą išryškėjo A. Voldemaro, kaip politikos veikėjo vaidmuo. 1918 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Netrukus Tarybos Prezidiumo skyrimu tapo Ministru Pirmininku ir ėmė vadovauti I Ministrų Kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir kurį laiką – krašto apsaugos ministras. Eidamas krašto apsaugos ministro pareigas 1918 m. lapkričio 23 d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Ilgą laiką būdamas užsienio reikalų ministru (keturiuose ministrų kabinetuose), A. Voldemaras atliko svarbų vaidmenį formuojant jaunos, dar visai neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos santykius su užsienio valstybėmis. Pagrindiniai užsienio politikos uždaviniai buvo santykių su Lenkija normalizavimas, teritorinių ginčų sprendimas – Vilniaus, Klaipėdos krašto klausimai. Aktyviai gynė Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje 1919 m. būdamas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje pirmininku, vėliau ne kartą kėlė Lietuvos problemas Tautų Sąjungoje.

A. Voldemaras buvo vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos (1916 m.) ir Lietuvių tautininkų sąjungos (1924 m.) kūrėjų., vienas iš pagrindinių organizacijos „Geležinis vilkas“ vadų.

1920 – 1926 m. laikotarpiu atitolo nuo politinės veiklos ir buvo žinomas daugiau kaip mokslininkas, pedagogas, publicistas. Nuo 1920 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922 m. buvo paskirtas Lietuvos universiteto profesoriumi, ėjo Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas. 1923 m. už politinį straipsnį mėnesį kalėjo Varnių koncentracijos (darbo) stovykloje. Universitete dirbo iki 1928 m.

1926 m. vėl įsitraukė į politinę veiklą, kartu su Antanu Smetona ir Vladu Mironu išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos. Tais pačiais metais 1926 m. gruodžio 16–17 d. karinio perversmo metu kartu su būsimu Respublikos Prezidentu Antanu Smetona atėjo į valdžią.

1926 m. gruodžio 17 – 1929 m. rugsėjo 23 d. vadovavo XIV Ministrų Kabinetui, ėjo užsienio reikalų ministro, nuo 1928 m. lapkričio 22 d. laikinai dar ir krašto apsaugos ministro pareigas. 1929 m. gegužės 6 d. buvo pasikėsinta į A. Voldemaro gyvybę.

Po 1929 m. išryškėjo nesutarimai su A. Smetona. Baigęs darbą Vyriausybėje, A. Voldemaras 1930 m. „kaip pavojingas visuomenės tvarkai ir rimčiai asmuo“ buvo ištremtas vieneriems metams į Platelius. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose.

1934 m. po nepavykusio karinio pučo buvo įkalintas, 1938 m. amnestuotas ir ištremtas į užsienį. Du metus gyveno Prancūzijoje, o 1940 m. birželio 19 d. grįžęs į Lietuvą Sovietų valdžios buvo suimtas. Paskutines gyvenimo dienas A. Voldemaras praleido Maskvos Butyrkų kalėjime, kur 1942 m. gruodžio 16 d. mirė.

Virtualioje parodoje eksponuojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys A. Voldemaro pedagoginę, politinę ir visuomeninę veiklą.

Rašytinių dokumentų, atskleidžiančių A. Voldemaro pedagoginę veiklą Aukštuosiuose kursuose ir Lietuvos universitete yra Vytauto Didžiojo universiteto ir Švietimo ministerijos fonduose. Svarbaus vidaus politinio gyvenimo veikėjo A. Voldemaro darbą Vyriausybėje, Seime liudija Lietuvos Ministrų Kabineto, Užsienio reikalų ministerijos fondų dokumentai. Tarp eksponuojamų dokumentų – Seimo atstovo pažymėjimas, apsaugos ministro A. Voldemaro pasirašytas 1918 m. įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo, paskyrimo į ministrų pareigas dokumentai. Su A. Voldemaro diplomatine veikla ginant Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje – Paryžiaus taikos konferencijoje, Tautų Sąjungoje supažindina Užsienio reikalų ministerijos fondo dokumentai, tarp jų – A. Voldemaro diplomatinis pasas, vienas iš archyve saugomų Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje posėdžių protokolų.

Eksponuojami ir fotodokumentai – A. Voldemaro fotoportretai (kai kurie daryti Vilniuje, Romoje, Sankt Peterburge), nuotraukos, kuriose užfiksuotos politiko gyvenimo akimirkos.

Vilnius, data nenustatyta.
Sankt Peterburgas, XX a. 1–2 deš.
Data nenustatyta.
Lietuvos universitete. Data nenustatyta.
A. Voldemaro diplomatinio paso fragmentai. 1918 m. gruodžio 19 d.
Lietuvos diplomatų delegacija Tautų Sąjungoje. Iš kairės: Lietuvos pasiuntinys Šveicarijoje D. Zaunius, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras ir Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje P. Klimas. Ženeva, [1926–1927 m.]. H. Roger-Viollet nuotrauka.
I Lietuvos Respublikos Ministrų Kabinetas. Iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas J. Yčas, teisingumo ministras P. Leonas, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras, finansų, prekybos ir pramonės ministras bei susisiekimo ministras M. Yčas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras J. Tūbelis, vidaus reikalų ministras V. Stašinskas. Vilnius, 1918 m.
Apsaugos ministerijai 1918 m. lapkričio 23 d. įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.
Vizito Italijoje metu. Iš kairės: Lietuvos Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras, M. Voldemarienė ir Italijos užsienio reikalų ministras B. Musolinis. 1927 m. rugsėjo mėn.
Lietuvos kariuomenės paradas. Pirmas iš kairės – Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Kaunas, 1929 m. A. Žibo nuotrauka.

Fotografijos ir LCVA archyvų. Visą virtualią parodą rasite čia

Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Bernardinai.lt