Paskutinėmis balandžio dienomis Lietuvoje pirmą kartą vyko tarptautinė konferencija „Nacionalinių teisės sistemų sąveika: konvergencija ar divergencija?“, skirta išskirtinai teisės mokslų doktorantams bei jauniesiems teisėtyrininkams. Konferencijos iniciatoriai ir organizatoriai – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantai – diskutuoti šiuolaikinei teisei aktualiais klausimais pakvietė kolegas iš kitų universitetų bei užsienio šalių. 

Norintys konferencijoje skaityti pranešimą, savo darbus turėjo pristatyti moksliniam komitetui. Komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis džiaugėsi dideliu doktorantų aktyvumu. „Pirmiausia, noriu atkreipti dėmesį, kad šios konferencijos poreikis atėjo „iš apačios“. Teisės mokslų doktorantai išsakė norą ir poreikį kalbėti šia tema, pasidalinti patirtimi su kolegomis. Maloniai nustebino ir užsieniečių aktyvumas – gavome daug tikrai aukšto lygio darbų. Buvo nelengva, bet malonu atrinkti geriausius ir aktualiausius,“ – teigė dekanas. 

Šiuolaikinė teisė – arčiau visuomenės

Dvi dienas buvo diskutuojama apie įvairių šalių nacionalinių teisės sistemų sąsajas su Europine teise, teisės istorinius aspektus ir šiuolaikinės teisės aktualijas. Taip pat buvo paliestos ir visuomenei itin aktualios temos: žmogaus teisės, diskriminacija, korupcija. 

Pranešimą apie korupciją privačiame sektoriuje skaičiusi Mykolo Romerio universiteto mokslininkė-stažuotoja Salomėja Zaksaitė, stažuotę atliekanti pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, teigė, kad kelių teisės sistemų konvergencija tampa įmanoma suvokus kiekvienos teisės sistemos paskirtį ir funkcijas. „Korupcija privačiame sektoriuje reglamentuojama bent keturių teisės šakų: tarptautinės, baudžiamosios, drausminės ir civilinės teisės. Tam, kad tokioje sąveikoje būtų kuo mažiau chaoso, reikia nubrėžti aiškias taikymo gaires. Atitinkamomis gairėmis turėtų būti korupcijos privačiame sektoriuje sukeliamos žalos dydis ir sankcijos, numatytos už korumpuotą elgesį, griežtumas,“ – įsitikinusi S. Zaksaitė. 

Konferencijoje – tarpvalstybinis neformalus bendradarbiavimas

Konferencijos, kurioje dalyvavo teisės tyrėjai net iš 11 Europos valstybių, metu jaunieji teisininkai turėjo galimybę užmegzti neformalų santykį su užsienio kolegomis. Vienas konferencijos tikslų – skatinti doktorantų ir jaunųjų teisėtyrininkų akademinį bendradarbiavimą, plėtoti teisės mokslo tarpdiscipliniškumą. Tokių renginių pagalba sukuriami tyrėjų tinklai, kurių pagrindu tęsiamas bendradarbiavimas, rengiami bendri moksliniai darbai.

„Konferencijoje paliestos temos ir vykusios diskusijos buvo naudingos ne tik jauniesiems teisininkams, tačiau ir Lietuvos bei užsienio teisės ekspertams,“ – konferencijos platesniu aktualumu neabejojo prof. dr. T. Davulis. 

VU Teisės fakulteto informacija