Tai jau antroji laida iš ciklo „Būti piliečiu: laisvė ir atsakomybė“. Tęsiame pasakojimą apie  2013 metų balandį Panevėžyje įkurtą pilietinį judėjimą „Kartu“, kurio svarbiausias tikslas – padėti žmonėms tapti tikraisiais miesto šeimininkais. Pirmojoje laidoje daugiau akcentavome pilietiškumo svarbą apskritai, o dabar kalbiname judėjimo narius apie tai, ką reiškia tapti savo miesto šeimininkais.

Rimas Ridikas, vienas iš judėjimo „Kartu“ iniciatorių.

Viena iš didžiausių problemų Lietuvoje šiandien – netolygus vystymasis ir tai, kad tokie provincijos miestai kaip Panevėžys lieka antrame plane. Politinė valdžia įsikibusi laikosi iliuzijos, kad svarbiausia visą dėmesį skirti sostinei, ir nesuvokia, koks pavojingas atotrūkis atsirado valstybės viduje.

Yra paprasta tiesa – karavano greitis nėra vidutinis visų jo kupranugarių greitis. Karavano greitis – tai lėčiausio kupranugario greitis. Tą patį galima pasakyti apie valstybę. Jei kalbame apie valstybės vystymosi lygį, tai pažvelkime į tas vietoves, kuriose situacija prasčiausia, tai bus tikrasis veidrodis. Netiesa, kad sostinė yra tikras valstybės veidas ir tai, jog periferija šiandien užmiršta, kad ignoruojamas eilinių žmonių skurdas ir neviltis – tai didžiausia dabarties katastrofa.

 Darius Viržonis, vienas iš judėjimo „Kartu“ iniciatorių.

Kai po studijų priėmiau sprendimą grįžti į Panevėžį, mano svarbiausias motyvas buvo tai, kad tai – gera vieta kurti, nes čia labai daug ko trūksta. Čia labai daug vietos lieka kūrybai, ir vienas iš svarbiausių iššūkių man buvo formuoti bendraminčių komandą, kuri galėtų kūrybiškai keisti situaciją. Praėjo nemažai laiko, kol šį tikslą pavyko realizuoti, tačiau šiandien galiu drąsiai sakyti, kad ta patirtis, kurią kartu sukaupėme, jau duoda pagrindą kai ką esmingiau keisti ir miesto gyvenime. Pagrindinė pamoka, kurią išmokau, kad ne gatvė, ne pastatai, bet žmonės yra tikrasis  miestas. Jei mes kalbame apie miesto augimą, pirmiausia turime auginti žmones, padėti jiems tapti kūrybiškesniems, atskleisti savo talentus. Galima pristatyti naujų pastatų, atidaryti naujų parduotuvių, tačiau be tikslingų investicijų į žmones, tai nieko neduos.

 

Povilas Urbšys, Seimo narys, judėjimo „Kartu“ pirmininkas.

Šiandien pokyčiai Lietuvoje turi prasidėti nuo savivaldos stiprinimo. Europos Tarybos paskelbtoje Savivaldos chartijoje aiškiai pasakyta, kad būtent savivalda yra demokratijos pamatas. Demokratija – tai ne tik rinkimų organizavimas, bet pirmiausia piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus.

Deja, šiandien valstybė užvaldyta savanaudiškų grupių, ir ją reikia atkovoti. Šiandien formaliai egzistuojančios savivaldos struktūros išlieka ne realios savivaldos, bet galimybės manipuliuoti žmonėmis įrankis. Taip, mes atkūrėme valstybę, tačiau nesukūrėme toje valstybėje demokratinės santvarkos pagrindų. Judėjimo „Kartu“ tikslas – siekti įtvirtinti demokratijos principą, įgalinti piliečius dalyvauti svarstant ir  tvarkant viešuosius reikalus, išvaduoti savivaldybes nuo savanaudiškų grupių, prisidengiančių politinių partijų kauke, gniaužtų.

Per Seimo rinkimus pamačiau, kad žmonės turi noro ir jėgų keisti situaciją. Šiandien atėjo laikas kautis už savo valstybę, už savo namą, už savo kiemą, už savo miestą.  Šiandien situacija Panevėžyje labai prasta. Miestą valdo žmonės, kuriems praktiškai nerūpi bendrasis gėris, miesto gyventojų interesai. Dirbau STT ir kiekvienais metais tekdavo išvesti įtakingą politiką su antrankiais, nes jis veikdavo ne už, bet prieš žmones. Deja, bet turiu pagrindo teigti, kad šiandien Panevėžys yra valdomas darinių, kurie konkuruoja tarpusavyje, tačiau neturi nieko bendro su tikrais miesto gyventojų poreikiais. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl Panevėžys sparčiai grimzta į provincinį liūną. Prieš kurį laiką daug kalbėta apie tai, kad  Panevėžį valdo kriminalinės grupuotės, čia siautėja banditai, paskui tarsi tai pavyko įveikti, tačiau tenka pripažinti, kad šiandien situacija gal dar net prastesnė. Pasikeitė tik grupuočių išraiškos priemonės, tačiau pats principas išliko ir dar sustiprėjo.

Puikiai žinau, kad prieš kurį laiką pilietiniais vadinami judėjimai susikūrė ir Vilniuje bei Kaune. Tačiau jie iš esmės skiriasi nuo pilietinio judėjimo „Kartu“ Panevėžyje. Vilniaus ir Kauno judėjimai, drįstu teigti, buvo kuriami verslo grupių bei su jomis susijusių politikų iniciatyva. Panevėžyje judėjimas kyla iš eilinių miesto gyventojų. Būtent todėl šiandien girdime paradoksalų priekaištą, kad judėjime per mažai gerai žinomų žmonių. O kas šiandien Lietuvoje yra gerai žinomas? Ar ne tas, kuris lobsta kitų žmonių sąskaita, yra susijęs su kokia nors verslo grupuote, ir jo žinomumas kuriamas jam pačiam priklausančios žiniasklaidos? Kitas dalykas, daugelis Lietuvos Sąjūdyje dalyvavusių žmonių taip pat tapo žinomi tik tada, kai aktyviai pradėjo veikti. Todėl tikiuosi, kad „Kartu“ judėjimo nariai taip pat taps žinomi, bet ne dėl to, jog galės nusipirkti eterio laiką, bet dėl to, kad kovos už miestą ir bus tikri piliečiai.

Kaip užkirsti kelią, kad judėjimas kaip magnetas nepritrauktų perėjūnų ir žmonių, kuriems rūpi ne pilietiškumas, bendri reikalai, bet egocentrinė saviraiška? Mes laikomės principo, kad pirmiausia atsirado brnaduolys žmonių, kurie pasitiki vieni kitais. Taip pat turime atrankos komisiją, kuri bus pirmasis filtras, bandantis atpažinti žmonių, norinčių prisijungti prie judėjimo, tikruosius motyvus. Taip,  puikiai prisimenu Sąjūdžio patirtiį ir suprantu, kad nepavyks išvengti žmonių, kurie bandys drumzti vandenį, tačiau  tikiu, jog mums pavyks išvengti, kad jie netaptų kritine mase. Mes kviečiame, raginame visus prisijungti, tačiau kartu akcentuojame, kad mums nereikalinga dirbtinė kiekybė, o daugiausia dėmesio skirsime veiklos kokybei. 

 

Jei žmonės yra geri, tada valdžia negali būti bloga; jei vis dėlto ji serga, geri piliečiai gali ją išgydyti. Bet jei žmonės yra blogi, tada valdžia negali būti gera, nes piliečiai stengsis ją iškreipti ir sugadinti savo naudai

William Penn, 1682 metai

Bernardinai.TV