„Artuma“ 2013 m. gegužė Nr. 5

Tikiuosi, kad šio straipsnio informacija gerai informuotiems „Artumos“ skaitytojams nebus naujiena, ją tik atnaujinsiu ir surikiuosiu. Tačiau šįkart norėčiau išlieti pasipiktinimą žmogaus prigimties priešų ir griovėjų įžūlumu. Kaip toje pasakoje: nepraėjo pro duris – lipa per langą. Neįlipo per langą – ropščiasi per kaminą. Kas bus toliau? Su tankais per sienas? Ar ir tankų nebereikės?

Pastarųjų mėnesių aktualija – sujudimas dėl Europos Tarybos konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“. Tai labai kontroversiška konvencija, kuria lyg ir siekiama mažinti smurtą, ypač akcentuojant moterų apsaugą artimoje aplinkoje. Šis tarptautinis dokumentas ne vienus metus kurtas, derintas aukštame lygyje tarp Europos Tarybai priklausančių valstybių, palaikomas dalies jų vadovų bei globojamas įvairių tarptautinių ir nacionalinių organizacijų, lobistinių grupuočių.

Keisčiausia tai, kad šią konvenciją „stumia“ ne tik klasikinės feministinės, bet ir seksualinių mažumų interesams atstovaujančios organizacijos. Štai ir Lietuvoje ją aktyviai palaiko „Įvairovės ir edukacijos namai“, „Lietuvos gėjų lyga“, be abejo – ir jų interesams atstovaujantys politikai. Ar jiems parūpo sumažinti vien tik smurtą prieš moteris? Labai abejoju.

Interesų „ausys“ išlenda išsamiau nagrinėjant konvenciją ir dar pridedant iš patirties sukauptas žinias. Ratifikavus konvenciją, į Lietuvos teisines sąvokas turėtume įtraukti tokį naujadarą kaip „socialinė lytis“ (gender). Būtų įtvirtinama nauja diskriminacijos forma dėl socialinės lyties tapatumo ir drauge įteisinamas transseksualumas ir transgenderizmas. Dėl to transseksualumas, kuris iki šiol klasifikuojamas psichikos sutrikimų kategorijoje, būtų prilyginamas normaliai būsenai. Minėti naujadarai remiasi morališkai pasenusia, XX a. pabaigoje suklestėjusia genderizmo ideologija ir jos esminiu teiginiu, jog lytis nėra nulemta biologiškai ir priklauso nuo socialinės aplinkos įtakos. Paprastai tariant, būtų nebe dvi, bet bala žino, kiek lyčių. O ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti „nediskriminavimo dėl lyties tapatumo“ ideologiją švietimo įstaigose, taip pat ir vaikų darželiuose. Tokios programos kaip Gender Loops arba naudojančios knygeles „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ taptų privalomos visiems darželinukams!

Tokią konvenciją bei vykstančią ar, tiesą sakant, imituojamą kovą prieš smurtą sukritikuoja argumentas, kad ne smurtu prieš smurtą reikia kovoti. Ne tai mažina smurtą. Juk reikia kaip tik skirti daugiau energijos asmenybei ugdyti, o tai efektyviausiai vyksta sveikoje šeimoje. Todėl pirmiausia reikia stiprinti šeimą, rengti jaunimą santuokai, ugdyti pagarbos kitam asmeniui mentalitetą ir įgūdžius. Reikia daugiau prevencinių priemonių, o ne karu dvelkiančių šūkių ir represinių struktūrų, kurios kelia dar didesnę įtampą visuomenėje. Kartais visa tai atrodo taip: surašyti represinius teisės aktus, finansuoti policiją ir asmenų atskyrimo nuo visuomenės įstaigas, sukurti policinę vaikų prieš tėvus skundimo sistemą, sukurti efektyvų vaiko paėmimo iš šeimos ar sutuoktinių atskyrimo mechanizmą, palengvintas skyrybų sąlygas, leisti tuoktis vienos lyties asmenimis ir leisti jiems įvaikinti vaikus. Šitaip jie žada išspręsti vaikų namų problemas?! Graudus ir nejuokingas vaizdelis...

Guodžia tai, kad daug Europos valstybių neskuba pritarti šiai konvencijai. Tačiau neramu dėl to, kaip tarptautiniu ir vietiniu lygiu neskubančios arba nepritariančios valstybės yra sutartinai ir organizuotai spaudžiamos ją pasirašyti. Tam tikslui netgi vežamos Europos Parlamento delegacijos.

Lietuvoje vertybes ginančios aktyvios organizacijos jau tarė savo žodį. Prašydamos nepritarti konvencijai raštus institucijoms parašė ir viešus kreipimusis išplatino šeimų organizacijos. Etninės kultūros globos taryba konvencijoje įžiūrėjo pavojų tradicijoms ir kultūriniam tapatumui, o smurto problemas pasiūlė spręsti be tokių konvencijų, nacionaliniais teisės aktais, labiau atitinkančiais mūsų visuomenės tradicijas, vyraujančias pažiūras ir papročius.

Kad nenurimtume, papasakosiu dar šį tą. Kol šeimos, nurimusios dėl sustabdytų švietėjiškų genderinių programų, ilsėjosi, mažumų gynėjai, kovotojai už neva moterų teises bei prieš smurtą apsėdo įvarius tarptautinės finansinės paramos mechanizmus. Štai nevyriausybinių organizacijų finansinės paramos skirstyme dalyvauja organizacijos – akivaizdžios tokių teisių gynėjos, o šiai paramai įsisavinti skirtų seminarų prezidiume sėdi gėjų interesų „advokatai“. Paskaitykite paramos teikimo kriterijus ir juose įžvelgsite, jog nebus remiami projektai, skatinantys „homofobiją“. Ką tai reiškia? Kad bet kuris pasisakymas nevyriausybinių organizacijų projektuose už vyro ir moters santuoka grįstą šeimą bus atmestas ir pasmerktas...

Artuma logotipas