Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje nevyriausybinė organizacija „Šeimų universitetas“ surengė vadinamųjų moderatorių (apmokytų savanorių, kurie veda šeimų diskusijas jų susitikimų metu) susitikimą. Jo tikslai – pagilinti žinias apie santuokinės meilės sampratą ir sutuoktinių lytiškumą bei tobulinti moderavimo įgūdžius. Susitikimo lektorius – iš Ispanijos drauge su žmona atvykęs Jose Miguelis Cubillo Gracianas – psichologas, architektas, šeimų organizacijos Ispanijoje „Aula Familiar“ priezidentas, žurnalo „Familia y Cultura” (Šeima ir kultūra) redaktorius, dešimties vaikų tėvas.

Savo įtemptoje dienotvarkėje J. M. Cubillo Gracianas drauge su žmona Maria Dolores (Lola) rado laiko pasidalinti savo, kaip gausios šeimos tėvų, patirtimi, mintimis apie meilę, gyvenimo šeimoje džiaugsmą ir su „Bernardinai lt“. skaitytojais.

Auginate dešimtį vaikų. Su kokiais sunkumais šiandien susiduria gausi šeima?

Jose Miguelis. Esama kasdienių ir ilgalaikių sunkumų. Ryte pirmas iššūkis yra visiems suspėti nusiprausti ir nepavėluoti į mokyklą (juokiasi). Gyvenant šeimoje labai svarbu įveikti kasdienius sunkumus mažuose dalykuose. Pradedant rytiniu tualetu ir baigiant pokalbiu kelyje į mokyklą. Kartais tai vienintelis momentas, kurį galiu skirti, kai kažkuriam iš vaikų reikia pasikalbėti. Tad šį laiką stengiuosi prasmingai panaudoti. Be kasdienių, įprastų sunkumų, iškylančių kiekvienai šeimai, pavyzdžiui, kaip ją išlaikyti, mums labai svarbu, kad šeima kelis kartus per savaitę rastų laiko visiems pabendrauti kartu. Kad visi drauge susirinktume prie pietų, vakarienės stalo. Tai mums yra labai didelis iššūkis ir mūsų tikslas. Mūsų šeimoje esama tarsi dviejų jėgų, kurios sukelia įtampą. Viena vertus, mes norime, kad mūsų vaikai būtų laisvi – jeigu jiems, pavyzdžiui, reikia į mokyklos išvyką, mes neverčiame jų, kad šie tuo metu dalyvautų šeimos šventėje. Kita vertus, norime, kad šeimos šventes, gimtadienius, jubiliejus švęstume visi kartu. Tad išlaikyti šį balansą yra labai sudėtinga ir tikras menas.

O koks Ispanijos valstybės ir visuomenės požiūris į gausias šeimas? Kaip jaučiatės savo šalyje būdami didelė šeima?

Jose Miguelis. Valstybės požiūris į daugiavaikes šeimas yra prieštaringas. Viena vertus, deklaruojama šeimos svarba visuomenei. Be abejo, šeimoms, kurių tėvai yra bedarbiai, skiriamos pašalpos, nors, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, jos Ispanijoje yra vienos mažiausių. Kita vertus, didelės šeimos tam tikra prasme yra „baudžiamos“. Pavyzdžiui, nors yra tam tikrų lengvatų šeimoms, turinčioms daugiau vaikų, jos taikomos tik šeimoms iki keturių vaikų. Tarkime, jei šeimoje yra penki žmonės, jai yra taikoma mokesčio už vandenį lengvata. Tačiau jei yra daugiau asmenų, nuolaida netaikoma. O visuomenės, žmonių nuomonė apie gausias šeimas – tiesa, kai kurie galvoja, kad esi beprotis, jei turi tiek vaikų – iš esmės yra gana teigiama. Gali išgirsti sakant: „Kaip norėčiau turėti tokią šeimą kaip jūsų.“

Ar jau tuokdamiesi buvote nusprendę turėti gausią šeimą, laikėte tai idealu ?

Maria Dolores. Dar prieš susituokdami turėjome sudarę dvylikos vaikų vardų sąrašą. Tiesa, keturis kūdikius praradau. Tad planą įgyvendinome su kaupu...

Šeimoje labai svarbus sutuoktinių bendravimas. Kaip sugebate rasti laiko vienas kitam, turėdami tokią didelę šeimą?

Jose Miguelis. Pirmas dalykas – kiekvieną rytą aš pabučiuoju savo žmoną, o ji – mane. Taip pat vakare, prieš miegą. Elektroninės žinutės mums padeda dažnai per dieną susisiekti. Taip pat turime taisyklę – per pietų pertrauką važiuoju pas ją ir drauge pietaujame. Be to, mano žmona Lola turi visišką teisę keisti mano dienotvarkę, jai prieinamas mano darbų kalendorius, ir ji ten gali įrašyti, jog nori su manimi papietauti, pabendrauti.

Esate gausios šeimos tėvas, architektas, psichologas, taip pat ir šeimų organizacijos „Aula Familiar“ prezidentas, šios organizacijos visoje Ispanijoje galva. Kaip įsitraukėte į šią veiklą ? Kodėl ji jums svarbi?

Jose Miguelis. Dirbti šios organizacijos prezidentu yra mano savanoriška veikla. O jos ėmiausi todėl, kad džiaugsmas, kuris ateina per santuokinį gyvenimą, mus skatina tuo džiaugsmu dalintis su kitais. Dar prieš susituokdami su Lola mes galvojome skleisti žinią apie tikrąją santuokinę meilę pasauliui.

Kaip gebate suderinti visuomeninę veiklą su savo, kaip tėvo, vyro, šeimos maitintojo pareigomis?

Jose Miguelis. Be viso to, aš esu ir žurnalo „Familia y Cultura“ (Šeima ir kultūra) redaktorius (juokiasi). Turiu architektų biurą – ten uždirbu pinigų duonai. Ir kaip psichologas dirbu organizacijai, kuri vadovauja privačioms mokykloms. Norint tai suderinti, man svarbu turėti gerą kalendorių ir nusistatyti prioritetus. Aš turiu net keturis kalendorius. Vienas jų skirtas mano darbui architektų biure, kitas – visuomeninėje organizacijoje ir t. t. Yra po atskirą žmogų, kuris tvarko kiekvieną tų kalendorių, o aš tik nusistatau prioritetus. Mano žmona turi teisę daryti įtaką visiems kalendoriams. Ir pagrindinis mano prioritetas yra ji. Antroje vietoje – kiekvienas iš mūsų vaikų. Ir po to – kiti žmonės, kurie turi teisę būti įrašyti mano darbotvarkėje. Likęs mano laisvas laikas priklauso jiems.

Ar iš tikrųjų šeimos, gyvendamos šioje visuomenėje, gali būti laimingos? Juk ne paslaptis, kad greitas tempas, „vertimasis per galvą“ daug šeimų padaro nelaimingas.

Jose Miguelis. Nereikia manyti, kad šiuolaikinis pasaulis labai skirtingas. Buvo sudėtinga tiek praeityje, tiek dabar. Internete skaičiau vieną tekstą, kuris iš esmės buvo sąrašas priekaištų paaugliams tiek Babilono, tiek antikos, tiek Kristaus laikais, viduramžiais ir šiandien. Ir visi tie priekaištai iš esmės buvo vienodi: paaugliai galvoja vien apie pramogas, neklauso tėvų, neberodo pagarbos suaugusiesiems, nenori dirbti, tingi. Tiek senovėje, tiek mūsų laikais. Iš tiesų žmonės labai menkai keičiasi. Mes pažįstame nemažai laimingų šeimų. Kita vertus, reikia suprasti, kad džiaugsmas šeimoje dažnai yra nematomas, o labiau matomos dramos ir problemos. Bet džiaugsmo yra, nors jo kartais plika akimi nematyti.

Kaip jums sekasi auklėti, ugdyti tokį būrį vaikų, ar tai sudėtinga?

Maria Dolores. Aš noriu, kad kiekvienas mūsų vaikas jaustųsi mylimas ir galėtų būti savimi. Ir mano tikslas – padėti kiekvienam jų. Tad turiu žiūrėti, kaip padaryti, kad tai būtų tinkama kiekvienam, konkrečiam vaikui. Niekada negalvoju, kas būtų gerai visiems, bendrai. Kiekvienas yra atskiras, kiekvienas yra individualus. Skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui individualiai reikalauja labai daug laiko ir pastangų .

Kaip tai pavyksta įgyvendinti?

Maria Dolores. Kartais aš, kadangi neturiu daug laiko, paimu tušinuką ir užrašau, ką galiu padaryti dėl šio konkretaus vaiko. Užsibrėžiu konkrečius tikslus, tai aptariame su vyru, ir viskas.

Jose Miguelis. Kai mes su Maria Dolores pietaujame ketvirtadieniais, kartais išsitraukiame savo vaikų sąrašą, ir aplinkiniams atrodo, kad tai darbo pietūs (juokiasi). Ir dar pora dalykų. Faktas yra tai, kad kuo daugiau vaikų turi, tuo mažiau laiko gali skirti savo pomėgiams, savo poilsiui ir t. t. Čia nėra nė kalbos. Bet kita vertus, tas laiko išdalijimas kitiems, savo vaikams yra labai džiaugsmingas. Antras dalykas, reikia išmokti būti laimingam chaose (juokiasi). Tai yra nuotykis, tai yra gyvenimas, pilnas netikėtumų ir kupinas džiaugsmo.

Susitikime su „Šeimų universiteto“ moderatoriais Jūsų skaitytas pranešimas vadinosi „Kalba apie meilę“. Kokia buvo jo žinia, kuria norėjote pasidalinti?

Jose Miguelis. Kad meilė yra daugiau nei jausmas. O mūsų laikais meilė suprantama labai ribotai, tik kaip emocija. Ir mano pagrindinė mintis buvo pabrėžti tikros meilės dimensijas. O visos meilės dimensijos turi būti integruotos tam, kad meilė būtų tikrai žmogiška. Tos meilės branduolys yra meilės aktas, kuriam vadovauja protas ir valia. Meilės esmė yra visiškas savęs dovanojimas kitam. Ir drauge yra troškimas, kad kitas taip pat atsakytų meile. Bet atsidavimas turi būti laisvas. Turi būti dovana.

Kito Jūsų pranešimo tema šiame renginyje – apie lytiškumą. Kokia pagrindinė mintis čia?

Jose Miguelis. Noriu pasidalyti dviem mintimis. Pirma – lytiškumas niekada negali būti atskirtas nuo meilės. Antra – nei meilė, nei lytiškumas negali būti atskirti nuo tiesos. Ir kuo geriau bus perteikiama tikra meilė, tuo lytiškumas bus tobulesnis. O tos tikros meilės šalutinis efektas bus didesnis malonumas ir džiaugsmas.

Ką norėtumėte per „Šeimų universiteto“ moderatorių susitikimą pasakyti, palinkėti Lietuvos šeimoms?

Jose Miguelis. Pirmiausia noriu paraginti visas šeimas iš tikrųjų mylėti. Meilė – tai vienintelis būdas, kuriuo žmogus tampa savimi ir patiria džiaugsmą. Linkiu visoms šeimoms mylėti savo vaikus, raginu tėvus išmokti, kaip iš tikrųjų juos mylėti ir ugdyti. O tam reikalingi mokymai. Labai geras būdas išmokti mylėti vienam kitą ir ugdyti vaikus yra susiburti šeimoms draugėn, kad jos bendrautų ir dalintųsi savo patirtimi, vienos kitoms padėtų. Ir tam yra „Šeimų universitetas“.

Maria Dolores. Norėčiau palinkėti džiaugtis vieniems kitais. Šeimoje turi būti džiaugsmas.

Jose Miguelis. Kadangi reikia linkėti – mielai palinkėsiu (juokiasi): palikite erdvę Dievui šeimoje. Nes tai padarys jūsų gyvenimą laimingą. Ir dar vienas mano labai paprastas linkėjimas – kad visi susitiktume Danguje pas Viešpatį.

Kalbino Jurga Žiugždienė