Lietuvai bei kitoms Europos šalims nepavyks nepasieks tokių žemų skalūnų dujų kainų kaip JAV, sako Vilniuje viešinti Europos Sąjungos klimato komisarė.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard interviu BNS sakė, kad dėl geografinių ir geologinių priežasčių dujų gavyba Europoje nebus tokia efektyvi, kaip JAV.

"Visi ekspertai tą pasakytų - ji (skalūnų gavyba - BNS) geologiškai yra daug sunkesnė Europoje, daug žmonių gyvena daugelyje vietovių, dėl to - tą sako ir eskpertai - mes neturėsime tokių žemų kainų, kaip JAV", - interviu BNS sakė Vilniuje viešinti C.Hedegaard.

Anot komisarės, jei Europos šalis narė - Lietuva ar kita - nori išgauti skalūnus, EK tam neprieštarauja, tačiau kiekviena šalis pirmiausia turėtų įvertinti poveikį aplinkai.

"Labai svarbu įvertinti aplinkosauginius aspektus - ką skalūnų uolienų skaldymas lems, įvertinti rizikas, chemikalus, poveikį vandens telkiniams ir požeminių vandenims - ar rizikų bus? Tai fundamentalūs klausimai, kurie žinoma turi būti itin atidžiai įvertinti prieš Jums pradedant gavybą", - sakė C.Hedegaard.

Klimato komisarė dar praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame Europos verslo forume pareiškė, kad Europai reikėtų pamiršti JAV įvykusią skalūnų dujų revoliuciją - esą Europai dėl skirtingos geografijos nepavyks pakartoti JAV įvykusio skalūnų dujų bumo.

Skalūnų dujos yra ir trečiadienį Briuselyje vykstančios Europos Vadovų Tarybos diskusijų centre. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy trečiadienį perspėjo, kad Europa rizikuoja likti vieninteliu kontinentu, priklausančiu nuo energijos resursų importo.

Energetikos komisaras Guntheris Oettingeris, gegužės pradžioje taip pat lankęsi Vilniuje, savo ruožtu yra pasisakęs už skalūnų gavybą - anot jo, skalūnų dujų perspektyva naudinga derybose su "Gazprom".

Lietuvos mokslininkai valdžiai yra pateikę išvadas dėl skalūnų dujų išteklių žvalgybos ir gavybos - jie konstatavo, jog skalūnų dujų gavyba Lietuvoje galima, tačiau su tam tikromis sąlygomis - turi būti parengtas gavybos projektas, prieš pačią gavybą turi būti rimtas poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į visus aspektus - geologinius, ekologinius, technologinius ir panašiai.

Šiuo metu Lietuvos Seime svarstomi įstatymai dėl skalūnų dujų didesnio apmokestinimo ir griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų skalūnų dujų žvalgybai. Pataisos parengtos Vyriausybėje vykstant svarstymams, ar pasirašyti sutartį su JAV energetikos kompanija "Chevron" dėl skalūnų dujų žvalgybos Vakarų Lietuvoje.

Europai reikia tiek didesnės diversifikacijos, tiek Rusijos ir kitų šalių įsipareigojimų dėl švaresnės energijos, interviu BNS dar sakė Connie Hedegaard.

"Mes diversifikuojame mūsų energetinius tinklus, kad būtume mažiau priklausomi nuo Rusijos. Dabar, pavyzdžiui, statomi tinklai į Švediją iš Baltijos šalių, statomos jungtys į Lenkiją. Tai suteikia daugiau lankstumo - tai viena. Ir žinoma, tarptautiniu lygiu mes siekiame, kad Rusija ir kiti - visi būtų tarptautinio susitarimo (dėl aplinkos apsaugos - BNS) dalimi", - interviu BNS trečiadienį Vilniuje sakė C.Hedegaard, paklausta dėl trečiųjų šalių tiekiamos energijos.

Ankstesnė Lietuvos Vyriausybė Europos Komisijai buvo išreiškusi susirūpinimą, kad trečiosios šalys, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, galbūt piktnaudžiauja pigesne ir ne tokia švaria energija.

"2009 metais Rusija iš tiesų pasirašė susitarimą dėl tikslų klimato srityje. Bet tai vis dar išlieka didelis iššūkis iki 2015 metų - kaip pasiekti globalų susitarimą (kuo pakeisti Kioto protokolą - BNS). O šiuo metu mes siekiame diversifikacijos - kad visi vamzdžiai neitų vien iš Rusijos, kad mes turėtume daugiau šaltinių, su kuriais galėtume dirbti, ir daugiau šalių, su kuriomis galėtume bendradarbiauti", - sakė C.Hedegaard.

Europos Sąjungos šalys bendrą poziciją, kaip mažinti klimato kaitą, turėtų suformuluoti liepą Vilniuje vyksiančiame neformaliame susitikime.

Lapkritį Varšuvoje vyks Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija, kuroje Lietuva, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti šalis, turės pristatyti ES Tarybos poziciją. Tačiau galutinių sprendimų, kuo pakeisti Kioto protokolą, tuomet dar nesitikima. Dėl to tikimasi susitarti 2015 metais Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje.

Lietuvos valdžia dar 2011 metais komisarės vizito metu yra raginusi ES pasirūpinti, kad Lietuva ir kitos ES šalys nebūtų dempinguojamos pigesne, bet ne tokia švaria energija. Anksčiau Baltijos šalių energetikos rinkoje buvo ketinta taikyti specifines taisykles, kad prekiaujant su trečiosiomis šalimis, rinka būtų apsaugota nuo nesaugiai gaminamos branduolinės elektros energijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.