Rimantas Jonas Dagys, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys 

Ką tik šventėme Sąjūdžio 25-metį. Prieš ketvirtį amžiaus lietuvių tautos didžioji dalis apgynė Sovietų sąjungos nuosekliai naikintas vertybes ir įsitikinimus. Aišku buvo ir tokių, kurie jų jau nebeturėjo ir vertybių sėmėsi iš Lenino raštų, komunistų partijos centro komiteto nutarimų ir šiaip savo nuostatas su Maskva derino. Todėl nenuostabu, kad dalis žmonių vietoj to, kad didžiuotųsi savo tautos išmintimi, padėjusia išgyventi tautos naikinimo sąlygomis (kokių daugelis europiečių ir įsivaizduoti negali), savo įsitikinimus pakeitė pernelyg nieko nekeisdami tik mechaniškai vietoje žodžio Maskva parašė Briuselis. Tai jie padarė pamiršdami, kad ES – tai visaverčių ir save gerbiančių valstybių sąjunga, sukurta krikščioniškų vertybių pagrindu. Joje daug nuomonių, bet, kaip ir dera, dėl jų turi būti drąsiai ir atvirai diskutuojama, bet ne kiekvienai su baudžiauninko nuolankumu pritariama.

Pastarosiomis dienomis užvirė diskusija dėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kuriuo siekiama išsaugoti gyvybę sukuriant tam infrastruktūrą. Tai nebūtinai susiję su abortų draudimo įstatymu, kaip kad bandoma interpretuoti viešojoje erdvėje. Abortų draudimas – tik viena iš diskutuotinų temų. Beje, pastarajam Lenkų rinkimų akcijos atstovų pasiūlytam įstatymo projektui Seimo dauguma pritarė po pateikimo.

Labai dažnai tenka girdėti daug garsių frazių apie rūpestį šeima, motina, nėščiąja, apie būtinybę jai padėti visais gyvenimo atvejais, demonstruojant begalinį jautrumą. Tačiau skambūs žodžiai patikrinami, kai tik ateina laikas balsuoti dėl konkrečių įstatymų projektų.

Panašiai atsitiko ir šįkart. Parlamentinės grupės „Už šeimą“ parengtu įstatymo projektu siekta konkretizuoti Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 straipsnį. Kadangi dabar galiojančio Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte yra apibrėžta, kad kiekvienam vaikui tiek iki gimimo, tiek ir gimus turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai ir t.t., tačiau nekonkretizuota, ką tai reiškia, grupė „Už šeimą“ kaip tik ir pasiūlė konkretizuoti 8 straipsnį jį išplečiant, kad įstatymo 4 punkto nuostatos būtų taikomos ne tik gimusiam vaikui, bet ir naujai užsimezgusiai gyvybei.

Minėtu įstatymo pakeitimu siekiama garantuoti priemones, leidžiančias sudaryti tiek vaikams, tiek ir tėvams sukurti sveiką ir saugią aplinką. Įstatymu šeimos pagausėjimo laukiančioms šeimoms būtų sukurta ligų profilaktikos sistema, garantuota kvalifikuota medicininė pagalba (įskaitant ir mokamas paslaugas) bei kitos sveikatos apsaugos garantijos bei lengvatos. Ši įstatymo pataisa, kai mes rūpinamės vaiku nuo pat jo pradėjimo, būtų sukūrusi socialinės aplinkos infrastruktūrą.

Kad būtina rūpintis ir saugoti vaiką nuo pat jo pradėjimo ir nėščiąją, visiškai suprantama pareiga kiekvienam piliečiui. Bet mūsų Seimo socialdemokratai ir liberalai kategoriškai pasisakė prieš tokias įstatymo pataisas, diskusiją nuleisdami į primityvų lygmenį, kad, jų supratimu, gyvybė atsiranda tik vaikui gimus, o iki tol jos nėra.

Netgi žvelgiant iš mokslo pozicijų – tai visiškas nesusipratimas. Taip gali samprotauti tik tas, kuris iš gyvybės pradėjimo bet kuria kaina siekia daryti biznį arba tie, kurie gali atstovauti tokius interesus puoselėjančioms verslo (nedrįsčiau sakyti – medikų) grupėms. Tos grupės visiškai negalvoja nei apie nėščią moterį, nei apie gyvybės apsaugą.

Dar kartą teko įsitikinti, kad kai kurių asmenų žodžiai ir darbai visiškai skiriasi, nes iškilus konkretiems išbandymams patikrinamos tikrosios mūsų vertybės.

Visuomenėje susiklostė iškreipti stereotipai, kai tvirtai pasisakome prieš mirties bausmę nusikaltėliams, saugome jų gyvybę, tačiau prabilus apie nenusikaltusią vos pradėtą gyvybę leidžiame su ja daryti, ką nori. Nenorime taikyti jokių prevencinių, šviečiamųjų priemonių. Didesnio cinizmo ir melagystės sunku rasti...

Baisiausia, kad argumentams pasitelkiamos frazės ir iškreiptas, dalyje ES valstybių pasireiškiantis, supratimas apie lygias moterų teises. Man regis, europietiškasis feminizmas jau nieko bendro su moterimis nebeturi. Juo siekiama įgyvendinti savos organizacijos siekius. Tai norima atiduodi vaikus bet kam įvaikinti, tai atsisakoma nėščiųjų apsaugos. Tai kur čia tos moterų teisės ir jų gynyba?

Kita bėda, kad diskutuodami tokia tautos išlikimui aktualia tema, praradome bet kokį savigarbos jausmą. Mums, atlaikiusiems žymiai didesnius istorinius išbandymus, liepiama aklai pritarti bet kokiai kvailystei, ateinančiai iš kitų ES valstybių, ir dar viešai save išvadinti nemoderniais, kitaip tariant – kvailiais. Mūsų žiniasklaida skelbia estų „profesorių“ arogantiškus pamokymus kvailiams lietuviams, o šalies diplomatai mokytojo tonu auklėja tautos išrinktus atstovus, taip atstovaudami Lietuvos valstybei. Kiek dar galima nusižeminti?

Gaila, kad šias įstatymo pataisas bandoma susiaurinti iki diskusijos dėl abortų uždraudimo. Tai – tik vienas iš diskutuotinų gyvybės apsaugos aspektų. Šiuo įstatymu kalbama apie žymiai platesnę sistemą. Juk niekas nepaneigs prievolės saugoti gyvybę visais įmanomais būdais. Net daugelis abortų draudimo priešininkų pasisako už priemones, skatinančias išsaugoti gyvybę. Aišku, ne visada mums tai pavyksta, bet nereiškia, kad mes to neturime siekti.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos būtų atvėrusios visą infrastruktūrą paramos fondų, konsultacijų, kurios jau yra įteisintos ir veikia vaikui. Jos būtų prieinamos ir nėščiai moteriai bei jos nešiojamai gyvybei. Dabartinis Seimas atsisakė tai padaryti: atsisakėme konsultuoti, padėti būsimoms mamoms lemtingu apsisprendimo momentu, atsisakėme padėti šeimai.

Keista, kad įstatymo nepalaikantys žmonės remiasi kažkokiomis Europos Sąjungos nuostatomis, kurių iš principo nėra. Šis pasiūlymas paremtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kurios netgi pačioje preambulėje teigiama, jog vaikui, atsižvelgiant į fizinį, psichinį nebrandumą reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat ir atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Tad apeliacijos į kokias nors konvencijas yra tiesiog ciniška melagystė. Gaila, kad tai daro neva moterims atstovaujančių organizacijų atstovai, atseit gindami europines vakarietiškas vertybes, kurios šiuo atveju yra nieko dėtos. Priešingu atveju reikėtų iš ES išmesti žymią dalį jos narių ir rytams priskirti pusę JAV valstijų, kurios į žmogaus gyvybę žiūri pagarbiai.