Airija šiuo metu yra stulbinamos orveliškos apgavystės, kuri vadinasi „Gyvybės apsaugos nėštumo metu įstatymas“, auka. Už įstatymą jau balsuota Airijos parlamento Žemuosiuose, arba Atstovų rūmuose Dáil Éireann, o dabar jis svarstomas Senate, kuris netgi neturi galios jo atmesti, ypač kai prezidentas Michaelis D. Higginsas nusiteikęs palankiai. Pirmą kartą istorijoje abortai tam tikromis aplinkybėmis Airijoje bus legalūs.

Kaip katalikiška Airija – šventųjų bei mąstytojų sala – priėmė tokį įstatymą? Pakanka atsakyti dviem žodžiais: modernybė ir Europa. Salų gyventojai gali atsispirti įtakai iš žemyno geriau nei bet kas kitas, pavyzdžiui, gyvybės kultūrą puoselėja kartu su Malta. Taip pat ir Lenkija iš žemyninės dalies. Senajame kontinente beveik visos šalys legalizavo abortus su keliomis išimtimis: jau minėtos šalys plius mažosios valstybės kaip San Marinas, Andoros bei Lichtenšteino, Monako kunigaikštystės bei Vatikano miesto valstybė.

Į Airiją abortų propaguotojai nusitaikė dėl jos išskirtinės sveikatos apsaugos sistemos, kur gimdyvių mirties rodikliai žemiausi visame pasaulyje, maždaug perpus mažesni už Anglijos bei Velso, kur abortai legalizuoti. Abortų šalininkai negali pakęsti šių akivaizdžių faktų, kurie paneigia jų propagandą, kad moterims reikalinga teisė į abortus kaip rūpinimasis savo reprodukcine sveikata. Kai 2010 metais nėščia indų kilmės moteris Airijoje mirė, o jos vyras kaltino gydytojus bei politikos dėl to, kad jai buvo atsakyta „gyvenimą išgelbėjančio“ aborto, tarptautinė žiniasklaida pasinaudojo pasitaikiusia proga. Visgi medicininiai faktai rodė, jog Savitos Halappanavar infekcija nebūtų išgydyta, o gyvybė išsaugota, nužudžius kūdikį. Kad ir kaip ten būtų, rašant apie debatus dėl abortų Airijoje, žurnalistai baksnoja pirštais į minėtą istoriją.

Abortų legalizavimas smaragdinėje saloje žymi kultūrinį posūkį. Šiandien politikai jaučiasi daug geriau vadovaudamiesi europinių institucijų Briuselyje ir Strasbūre patarimais nei savo katalikų vyskupų bei Romos. Pastaruosius keturiasdešimt metų Bažnyčia Airijoje patiria vis didėjančią marginalizaciją. Vyskupų moralinį autoritetą silpnina ir mažėjantis praktikuojančių katalikų bei pašaukimų skaičius, ir smarkiai paviešinti seksualiniai ir kitokie skandalai. 2011 metais Katalikų Bažnyčios reputacija nukrito iki žemiausio taško, kai Airijos vyriausybė uždarė ambasadą prie Šventojo Sosto. Prieš dešimtmetį tokia mintis būtų skambėjusi neįtikimai.

Nors viešojoje erdvėje Airijos vyskupai ir kritikavo įstatymo projektą, nebuvo aiškiai pasakyta, jog dėl balsavimo už įstatymą politikai nebus prileidžiami prie Šventosios Komunijos, kol viešai neatgailaus. Visgi kardinolas Raymondas Burke, Apaštališkosios signatūros – aukščiausiojo bažnytinio teismo – prefektas, ne kartą sakė, jog tokia nuobauda numatyta kanonų teisėje. Popiežiškasis nuncijus Airijoje Charlesas Brownas taip pat neseniai pasisakė prieš abortų legalizavimą, tačiau vyriausybė nepaisė Bažnyčios mokymo bei nuomonės.

Abortus į politinę darbotvarkę stumia teismai. Airijos Aukščiausiasis teismas 1992 metais vadinamojoje X byloje nutarė, jog besilaukianti moteris turi teisę į abortą, norėdama apsisaugoti nuo savižudybės. Tai absurdiška dėl kelių priežasčių. Visų pirma – statistiškai moterų apskritai ir būtent nėščiųjų savižudybės rizika yra mažiausia iš visų socialinių grupių. Antras dalykas – moksliškai įrodyta, jog ne atsisakymas daryti abortą, o pats abortas yra pagrindinis savižudybės riziką didinantis veiksnys. Galiausiai, Airijos Konstitucijoje, 40.3 straipsnyje, rašoma, jog valstybė negimusiam kūdikiui pripažįsta teisę į gyvenimą bei, su atitinkama motinos teise į gyvybę, garantuoja, jog įstatymais ši teisė bus gerbiama bei ginama. Tik itin iškreiptu protu galima ką tik minėtus žodžius interpretuoti kaip pateisinančius negimusių kūdikių žudymą, remiantis motinos savižudybės rizika.

Nepaisydamas to, Taoiseach arba airių ministras pirmininkas Enda Kenny nusprendė, jog savižudybės grėsmė yra pakankama šalyje legalizuoti abortus. Jis argumentuoja savo pasirinkimą, remdamasis 2010 metų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje ABC, kuriuo teigiama, jog reikia nustatyti procedūrą, kuri įgyvendintų abortų draudimo išimtį, kai nėštumas kelia realią grėsmę motinos gyvybei. Balsuojant už naująjį įstatymo projektą, Kenny be gailesčio pasinaudojo partinio drausmingumo korta: penki jo partijos Fine Gael nariai parlamentarai, pagal sąžinę balsavę prieš įstatymą, per kitus rinkimus negalės būti partijos kandidatais į parlamentą.

Melas bei negarbingas galios naudojimas siekiant prakišti abortų legalizavimą tam tikromis aplinkybėmis pažadino ne vieną airišką sąžinę. Dar niekada tiek žmonių nebuvo išėję į gatves protestuoti. Gyvybės kultūros puoselėtojai ruošia teisinius iššūkius įstatymui, Knock Dievo motinos šventovėje ir kitur vyksta maldos akcijos, taip pat ir pasninkas. Tai momentas, kai Airija turi ištirti savo sąžinę – ar ji prisidės prie tautų, kurios gina/praktikuoja negimusių kūdikių žudymą įstatymu, kuris klastingai vadinamas gyvybės apsauga nėštumo metu.

Pagal „Crisis Magazine“ parengė Rosita Garškaitė