Tai trečioji dokumentinių filmų ciklo „Lagerių moterys“ (aut. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius) dalis, pasakojanti apie s. Nijolę Sadūnaitę. Šiandien, liepos 22-ąją, ji švenčia 75-erių metų jubiliejų.

Nijolė Sadūnaitė perėjo lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje. Augusi okupuotoje Leituvoje matė pokario kovas, suguldytus partizanus miestelio aikštėje, areštus, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje, Nijolė pasirinko vienuolės kelią, užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime.

1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai, kalėjimo Mordovijos politinių kalinių lageriuose. Apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje, papasakos pati N. Sadūnaitė. Jei pokario lagerių lietuvės kalinės būrėsi daugiau tarpusavyje, tai tarp N.Sadūnaitės lagerio draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politiniai kaliniai.

Adelės Dirsytės „Sibiro maldaknygė“ ilgai skverbėsi į viešumą, o N.Sadūnaitės pasakojimai apie sovietinius lagerius greitai pasklido pasaulyje, apie ją buvo rašomos pjesės, ją gynė Vakarų pasaulis.

Dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ pasakoja apie tris lietuves moteris, patekusias į sovietinių lagerių pragarą – Adelę Dirsytę, Stefaniją Paliulytę-Ladigienę ir Nijolę Sadūnaitę. Tai kalintos tarpukario ir pokario patriotės, partizanų ryšininkės, sovietinių laikų rezistentės ir disidentės.

Bernardinai.TV