Rugpjūčio 3 – trečiąją IV – ojo Telšių vyskupijos Eucharistinio kongreso, skirto Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus šventimui, dieną paminėtas unikalus lietuviškos kryždirbystės menas. 

Kaip žinia, 2001 m. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje yra pripažinusi unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe, kurios puoselėjimas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir žmonijai. 2008 m. pabaigoje lietuviška kryždirbystė įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai.Kryždirbystėje  Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką liaudies meno tradiciją.

Koplytėlės, smūtkeliai, kryžiai pakelėse ar prie namų ypač būdingi Žemaitijai. Anksčiau žemaičiai pro kryžių ar koplytėlę nepraeidavo pro šalį nenukėlę kepurės arba nesustoję pasimelsti, išsipasakoti širdies sopulius ar džiaugsmus. Net okupacijos laikotarpiais, kuomet kryžių statymas buvo draudžiamas ar ribojamas, kryždirbystė išliko. Šie paminklai įsitvirtino kaip krikščionybės ir tautinės tapatybės simbolis.

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui paminėti šeštadienį Telšių Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo atidaryta paroda, pristatanti senųjų dievdirbių meną, o senojoje Telšių turgaus aikštėje savo kūrinius pristatė šiuolaikiniai kryždirbiai iš Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos. 

Žemaičiai ir svečiai galėjo pamatyti unikalių medžio drožėjų bei kalvių kūrinių, taip pat susipažinti su lino raižinių, karpinių ar margučių dažymo technologija.