„Jei mūsų protėviai pasirūpino ir paliko po savęs tokias saugias sąlygas, ar nedera mums taip pat rūpintis, kad paliktume savo palikuonims visą Respubliką sveiką?“ – XVI amžiuje klausė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius.

Tuo tarpu pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius Konstantinas Sirvydas rašė, kad respublika visų pirma reiškia bendrystę. Iš tiesų terminas respublika, išvertus jį iš lotynų kalbos, reiškia bendrą reikalą. Tad ir ant mūsų asmens tapatybės dokumentų perskaitomas užrašas „Lietuvos Respublika“ reiškia, kad mūsų šalies dabartis ir ateitis yra visų mūsų bendras reikalas. Mūsų reikalas yra rūpintis, kad, sekdami V.Protasevičiaus pamokymu, dirbtume vardan to, kad respublika būtų sveika tiek dabar, tiek ateityje. Mūsų bendras reikalas yra stengtis puoselėti bendrystę, kuri peržengtų kartų ribas, socialinius ir politinius pasidalijimus. Ir visiškai nesvarbu, ar tu esi moksleivis, ar pensininkas, ar žemdirbys, ar Seimo narys, ar verslininkas, kiekvienam mūsų skirta įnešti savąjį indėlį į Lietuvos Respublikos kūrimą.

O kokios gi Respublikos trokšta mūsų mokiniai ir ar apskritai mokyklos slenkstį minančiai jaunajai kartai yra svarbios tokios vertybės kaip patriotizmas, pilietiškumas ar bendrasis gėris, t.y. sąvokos, be kurių nebūtų įsivaizduojama pati Respublika?

Manote, kad mokiniai nepilietiški? Klystate

Pilietinės visuomenės instituto atliktas „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas“ rodo, kad visuomenė jaunąją kartą vertina kaip pačią nepilietiškiausią. Tokia nuomonė – tarsi akmuo į jaunuolių daržą, perspėjimas, kad ši karta nėra pasirengusi ir nė nesirengia prisiimti atsakomybės už savo Tėvynę.

Tačiau ar tokia nuostata yra pagrįsta, o gal tai tik dar vienas mitas, kurį būtina paneigti arba, kaip šiandien populiaru sakyti, sugriauti? Faktų, atmetančių šį mitą, ilgai ieškoti nereikia. Užtenka pažvelgti į moksleivių pilietinės galios analizę, vykdytą kartu su „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimu“.

Rezultatai parodė, kad mokiniai iš visų kitų grupių išsiskiria aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, o taip pat kartu su mokytojais lenkia likusią visuomenės dalį ir (nusiteikimu imtis pilietinių veiklų). Bingo, vadinasi jaunimas nėra apatiškas ir nori ne tik žodžiais, bet ir darbais pademonstruoti savo pilietiškumą.

Tad švietėjams lieka esminis klausimas, kaip realizuoti šį mokinių potencialą, šį pasiryžimą veikti, kad jis nebūtų užgesintas ir užgniaužtas, o išsiveržtų gaivia iniciatyvų, projektų ir įvairiausių kitų veiklų banga? Čia lyg ir peršasi elementariausias atsakymas, kad tam juk ir yra skirtos pilietinio ugdymo pamokos. Tačiau tiek patys mokiniai, tiek mokytojai negaili kritikos šiandieninei pilietinio ugdymo būklei. Tad kas gi blogai su pilietinio ugdymo dalyku ir kaip visa tai gerąja linkme būtų galima pakeisti?

PVI pernai vasarą atliko kokybinį tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti pilietinio ugdymo būklę Lietuvoje. Į akis krenta tai, kad mokiniai pabrėžia, jog pamokų metu gaunamos žinios yra sunkiai pritaikomos praktikoje, kad mokymasis dažniausiai apsiriboja tik teorija, trumpai tariant yra sausas. Problema akivaizdi, tad, atsižvelgdamas į ją, praėjusiais mokslo metais startavęs projektas „Kuriame Respubliką“ siekia nutiesti tiltą tarp teorijos ir praktikos, žinių apie pilietinio veikimo būdus ir tikro veikimo, pasireiškiančio konkrečiomis iniciatyvomis.

„Kuriame Respubliką“ sukūrė platformą, leidusią mokiniams kartu su mokytojais patiems visoje Lietuvoje inicijuoti 120 pilietinių projektų. Tad mokiniai, kurie skundžiasi, kad pilietinio ugdymo pamokos nėra svarbios, nes neturi jokio reikšmės stojant į aukštąsias mokyklas, kurie liudija apie tai, kad pilietiškumo pamokos dažnai yra skiriamos istorijos ar kurio nors kito dalyko žinių spragoms lopyti ar tiesiog suteikia galimybę lengvai praleisti laiką, nuo šiol turi įkvepiantį pavyzdį, kurį jiems demonstruoja į projektą „Kuriame Respubliką“ įsitraukęs jaunimas. Tas pavyzdys skatina ne likti pasyviais, o veikti, ne užmerkti akis prieš matomas problemas, o jas spręsti, ne laukti nurodymų iš viršaus, o imtis kūrybinės iniciatyvos patiems. Galiausiai šis pavyzdys griauna ir nusistovėjusius stereotipus apie jaunimo pasyvumą ir atsakomybės vengimą.

„Kuriame Respubliką“ sukūrė platformą, leidusią mokiniams kartu su mokytojais patiems visoje Lietuvoje inicijuoti 120 pilietinių projektų. 

Svajonė ir iniciatyva įveikia visus barjerus

Dar viena problema, kurią, kalbėdami apie pilietiškumo ugdymą, mini mokiniai yra jų santykis su mokytojais ir vietos bendruomene. Esą mokytojai ne visada palaiko jų idėjas, dažnai primeta savąsias. Problema identifikuota, o „Kuriame Respubliką“ siūlo išeitį – užuot kovojus, mokiniams kartu su mokytojais dera inicijuoti projektus kartu. Taip jaunatviška energija ir ryžtas sudarys puikų tandemą su žiniomis ir patirtimi.

Nežinia nuo ko pradėti, kokios veiklos griebtis? Šį klausimą sau užduoda dažnas pilietis. O verta griebtis to, kas labiausiai rūpi. Štai Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai dar neseniai patys suko galvą, kokią profesiją rinktis po mokyklos baigimo. Sprendė ir galiausiai apsisprendė, o šiandien nori padėti kitiems, kuriems šis klausimas lygiai taip pat neduoda ramybės. Tad kolegijos studentai į projektą pakvietė vyresniųjų klasių moksleivius, su kuriais lankėsi įvairiose įstaigose, organizacijose ir iš arti susipažino su kasdiene ten dirbančiųjų veikla. Moksleiviai turėjo galimybę pažvelgti į renginių režisieriaus, garso operatoriaus, reklamos dizainerio, staliaus, tekintojo, automechaniko, veterinaro, turizmo vadybininko, siuvėjo, žurnalisto, kosmetologo, kirpėjo, pradinių klasių mokytojo, užsienio kalbų mokytojo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo, ir kitų specialybių kasdienybę.

Savo ruožtu Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinės mokyklos moksleiviams labiausiai rūpėjo beglobiai gyvūnai, tad jie inicijavo projektą „Noriu turėti namus“. Mokiniai ne tik ragina kitus priglausti beglobius gyvūnus, bet atlieka ir šviečiamąjį darbą siekdami užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnėliais. Mokiniai lankėsi gyvūnų globos namuose, surengė fotografijų, kuriuose žmonės užfiksuoti su savo geriausiais bičiuliais, parodą. Projektų įvairovė rodo, kad galimybių, kaip prisidėti prie Respublikos kūrimo, yra daug, tiesiog nereikia bijoti įgyvendinti tai, kas tau labiausiai rūpi.

Meilė Respublikai suvienija kartas

Kaip jau buvo užsiminta, pilietines iniciatyvas siekiantiems įgyvendinti mokiniams labai svarbi yra aplinkinių parama, geranoriškas bendradarbiavimas. Puikus pavyzdys čia galėtų būti Alytaus Putinų gimnazijos mokinių projektas. Alytiškiai apie tremtį mokėsi ne skaitydami vadovėlius, o gyvai bendraudami su tremtiniais. Gimnazistams svarbu, kad jų iniciatyva susilaukė pritarimo, kad jie buvo noriai buvusių tremtinių priimti, o pastariesiems svarbu, kad jaunoji karta jų nepamiršta. Viso šio kartų bendradarbiavimo rezultatas – virtualus Putinų rajono žemėlapis, kuriame suregistruoti visi čia gyvenantys tremtiniai. Ir visa tai tam, kad ne tik nebūtų pamiršta skaudi tautos praeitis, tačiau ir tam, kad būtų išklausyti ir išgirsti ir patys liudininkai.

Kartų bendravimui iššūkių kyla ir pačios mokyklos viduje. Domeikavos gimnazistai nusprendė parodyti, kad vyresnėliai ir mažesnieji gali būti ne konkurentai, ne abejingi vieni kitiems, ne užsidaryti situacijoje, kai vieni į kitus žvelgia tarsi iš aukšto, o kiti savo ruožtu pirmųjų vengia ar net prisibijo. Gimnazistai savo projektu „Auginkime vieni kitus“ įrodė, kad mokiniai, nepaisant kurioje klasėje jie besimokytų, gali būti bendražygiai, kuriuos vienija bendras tikslas tobulėti, daugiau sužinoti, padėti vieni kitiems. Taigi vyresnėliai tapo mažesniųjų korepetitoriais ir bent kartą per savaitę susitikdavo su pradinukais tam, kad padėtų jiems ruošti namų darbus, pasikartoti išmoktas temas. Ir svarbu čia ne tik siekiamas rezultatas, o ir pats procesas.

Lietuvos, miestų ir miestelių bei savo mokyklų patriotai

Šiandieninio jaunimo atžvilgiu neretai metami kaltinimai, kad jiems esą trūksta patriotizmo. Tačiau apsidairykime ir rasime įkvepiančių pavyzdžių. Štai projekte „Kuriame Respubliką“ dalyvaujantys Šiaulių „Romuvos“ gimnazistai neliko abejingi emigracijos problemai. Atlikę tyrimą, moksleiviai pristatė savo rekomendacijas, kaip skatinti jaunus žmones likti gimtinėje. Šiauliečiai siūlo didinti minimalų darbo užmokestį, reformuoti švietimo sistemą, gerinti studijų kokybę. Siūlo, nes jiems ne vis vien matant, kad mūsų jau mažiau nei trys milijonai. Tuo tarpu Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazistai inicijavo projektą „Mokomės mylėti tėvynę“. Mokiniai siekė išjudinti vietos bendruomenę, kad ši kartu minėtų šventes. Iškelti valstybinę vėliavą švenčių metu nėra tik formalumas, tai meilės tėvynei ženklas, liudija užventiškiai. Gimnazistai teigia, kad patriotizmas yra ugdomas įkvepiančiu pavyzdžiu, o ne baudomis ir grasinimais. O įkvepiančiu pavyzdžiu gali tapti kad ir 1000 popierinių trispalvių gervių išlankstymas Kovo 11-osios proga.

Rašytojas Balys Sruoga XX amžiaus pradžioje redagavo laikraštėlį pavadinimu „Pavieniui menki – drauge galingi“. Projektas „Kuriame Respubliką“ puikiai atspindi šį šūkį parodydamas, kad nebijodami svajoti, nevengdami dirbti ir įsipareigoti į draugę susibūrę mokiniai tikrai yra pajėgūs įgyvendinti pilietinius projektus, kurie keistų ne tik jų klasę ar mokyklą, tačiau turėtų reikšmės ir viso miesto ar miestelio, o gal ir šalies mastu.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos moksleiviai savo pavyzdžiu liudija, kad svarbu būti ne tik savo šalies, tačiau ir savo miestelio, savosios mokyklos patriotais. Artėjant gimnazijos 95 metų jubiliejui, jie įgyvendino projektą „Kartų dialogas“. Pagrindinis jo siekis – atkurti mokyklos istoriją, kad ji būtų perduota ateities kartoms, o taip pat užmegzti kontaktą su tais, kurie šios gimnazijos suole sėdėjo dar gerokai anksčiau nei dabartinė karta. Surinktą gimnazijos istoriją mokiniai perduos mokyklos muziejui.

Pavieniui menki, o drauge galingi

Rašytojas Balys Sruoga XX amžiaus pradžioje redagavo laikraštėlį pavadinimu „Pavieniui menki – drauge galingi“. Projektas „Kuriame Respubliką“ puikiai atspindi šį šūkį parodydamas, kad nebijodami svajoti, nevengdami dirbti ir įsipareigoti į draugę susibūrę mokiniai tikrai yra pajėgūs įgyvendinti pilietinius projektus, kurie keistų ne tik jų klasę ar mokyklą, tačiau turėtų reikšmės ir viso miesto ar miestelio, o gal ir šalies mastu. Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų. Ir visiškai nesvarbu, ar tu svajoji apie naują mokyklos vėliavą, aplinkos sutvarkymą, vietinės bendruomenės istorijos įamžinimą, profesijos pasirinkimą, svarbu, kad apskritai svajoji, kad renkiesi kurti Respubliką, o ne tik stebėti, kaip ją kuria kiti.

„Kuriame Respubliką“ projektas tęsis iki 2014 metų rugsėjo pabaigos. Tuo tarpu šių metų rudenį vyks nacionalinė konferencija, skirta pasidalinti geriausiomis pilietinės veiklos projektų patirtimis. Jos metu bus atrinkti trys geriausi ir sėkmingiausiai įgyvendinti projektai, kurie pretenduos tapti nacionaliniais.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Daugiau informacijos apie projektą „Kuriame Respubliką“ rasite interneto svetainėje www.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/KuriameRespublika.