Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, kur  taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę susipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų. Šiuolaikinam didžiausia aistra žolininkui yra pieva, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys. Švenčiant Žolines puiki proga perskaityti interviu su šiuolaikiniu žolininku Pauliumi Kripaičiu apie jo nepaprastą aistrą augalams ir kuriamą interneto svetainę www.zolininkas.lt.

Kaip atsirado interneto svetainė zolininkas.lt? Kas paskatino sukurti svetainę apie augalus ir jų savybes?

Visada patiko stebėti gamtą, gaudyti vabzdžius ir žalčius prie tvenkinių, tad nusipirkęs fotoaparatą fotografuoti pradėjau pirmiausia gamtą. Kadangi nepirkau pačių prabangiausių objektyvų, prieiti ir fotografuoti gyvūnus nebuvo taip paprasta, nes jie juda, slapstosi. Norint įdomiai juos įamžinti, reikia tai daryti iš toli naudojant įvairius stovus, teleobjektyvus. Turėdamas gana paprastą įrangą pasirinkau fotografuoti tuos, kurie niekur pabėgti negali – augalus. Jų įvairovė didelė, jų visur aptinkama, tad pamažu pradėjau domėtis tuo, ką nufotografavau. Vėliau paaiškėdavo, koks augalas nuodingas arba atvirkščiai – liaudies naudotas gydyti. Per kelerius metus susikaupė nemažai nuotraukų, kurias norėjosi kam nors parodyti, ne tik pačiam jomis džiaugtis. Tuo metu ir internete puslapių apie vaistinguosius augalus nebuvo daug, galbūt kokie 3–5. Bet juose pagrindą sudarė tekstinė informacija, mažai fotografijų. Nusprendžiau pats sukurti kai ką geresnio. Taip pamažu pradėjau rankioti nuotraukas pirmiesiems straipsniams, skaityti vaistinių augalų žinynus, žymėtis, kas atrodydavo įdomu.

Kokia tavo internetinė svetainė buvo pradžioje? Kokią ją įsivaizduoji ateityje?

Pamenu, pati pirmoji monografija buvo apie ankstyvąjį šalpusnį. Ilgai rankiojau informaciją iš daugybės knygų ir žurnalų apie jo vaistines savybes, auginimą, rinkimą. Galiausiai atrinkau labiausiai tinkančias nuotraukas ir paskelbiau. Ketinau kelti po aprašymą kas savaitę, bet paskui pastebėjau, kad tai tampa kaip darbas, tad vėliau pradėjau kelti informaciją nereguliariai. Dažniausiai, kai nufotografuodavau kokį naują augalą, vėl grįždavo entuziazmas. Kiek vėliau ėmiau rašyti ir tinklaraštyje, bet tematika jis kiek nuošalesnis nuo vaistinių augalų ir liaudies medicinos. Daugiau apie keliones ir žygius fotografuojant ar šiaip pastebėjimai. Svetainė per visus gyvavimo metus buvo bene 3 kartus kardinaliai atnaujinta ir tobulinta. Tikiuosi, kad ir ateityje taip pat tobulės bei keisis, neatsilikdama nuo interneto naujovių. Nežadu keisti tik svetainės pavadinimo ir gamtos tematikos, o daugiau viskas priklausys nuo aplinkybių, kuo labiausiai gamtoje susidomėsiu.

Kokie žmonės dažniausiai lankosi zolininkas.lt? Kokios informacijos jie ieško? Kas jiems įdomu?

Manau, nesuklysiu sakydamas, kad lankosi daugiausia negaluojantys arba jų artimieji, kurie ieško, kaip pagydyti ligonį naudojant augalus ir liaudies medicinos žinias. Užsuka ir žaliavalgiai ar šiaip gamtos mėgėjai. Dažniausiai svetainėje ieškoma informacijos apie augalus, ką jie daro, kam skirti. Nežinau, ar kas ateina laisvu laiku paskaityti, tai nėra naujienų svetainė – tai daugiau žinynas, todėl ir ateinama ieškoti žinių, kai jų iš tikrųjų reikia. Šį pavasarį visi buvo labai susidomėję garšva ir sula, o rudenį visi atsimena raugintus obuolius, gilių, morkų kavos receptus. Ima daugiau domėtis bruknėmis, spanguolėmis. Kitaip tariant, informacija yra įdomi, priklausomai nuo metų laiko.

Ar sudėtinga būti šiuolaikiniu žolininku? Kaip atrodo tokia veikla užsiimančio žmogaus kasdienybė?

Aš savęs nelaikau gydytoju, žiniuoniu ar burtininku. Aš tiesiog daugiau nei vidutinis žmogus domiuosi augalais ir gamta. O smalsiam būti kartais nelengva, nes nori perskaityti daug knygų, pamatyti daug vietų ir išbandyti naujų receptų, tačiau ne visada tam lieka laiko. Iš šio savo pomėgio pinigų neuždirbu, o uždirbti nelabai ir noriu, nes manau, kad tada viskas bus daroma iš reikalo, per prievartą. Dabar noriu – rašau, noriu – fotografuoju, noriu – miške bastausi.

Kas tave labiausiai žavi užsiimant tokia veikla?

Labiausiai žavi tai, kad kai jau galvoji, jog pažvelgęs į pievą pažįsti visus augalus, visada esi neteisus. Kitais metais toje pačioje vietoje gali sužaliuoti koks nors naujas ir nematytas žolynas, kurio sėklą atnešė gyvūnas, vėjas ar jai atsirado palankios sąlygos sudygti. Dar labai smagu girdėti, kai mano surinkta informacija, nuotraukos kam nors padeda pasijusti geriau ar tiesiog pažinti nematytą augalą.

Kada susidomėjai šiuo amatu? Ar tave tuo domėtis paskatino koks nors įvykis, o gal žmogus? Papasakok.

Kad ir kaip tai keistai skambėtų, bet manau, jog labiausiai paskatino fotoaparato įsigijimas ir paprasčiausias smalsumas. Visada buvo įdomu, kieno tas žiedas nuotraukoje arba ant ko nutūpęs drugelis. Esu skaitęs žolininkų interviu, kad dažniausiai tai iš močiutės ar mamos perimti amatai. Aš taip sakyti negalėčiau, nei močiutės, nei mama nebuvo žolininkės. Tiesa, pas močiutę visada būdavo jonažolių arbatos, o palėpėje džiūdavo kraujažolės ir liepžiedžiai, o mama laisvalaikiu prižiūri didžiulį gėlyną.

Ar yra kokių nors augalų, pasižyminčių teigiamomis ar neigiamomis savybėmis, kurie ypač veikia žmogų? Kokie jie? Kaip jie veikia?

Nėra staiga teigiamai veikiančių augalų, nebent tai būtų daugelio gėlių žiedai. Jie dažnai gana teigiamai veikia moteris. Atnešus puokštę teigiamai paveiksi dažną, o tam tiks net ir pievų gėlės. Manau, dėl to augalai ir vertinami, kad juose esančios medžiagos teigiamai veikia pamažu. Kalbant apie neigiamas augalų savybes, reikėtų vardyti nuodinguosius augalus. Tokių turime savo pievose ir darželiuose. Sakoma, kad suvalgius žalčialunkio uogų gali iškristi dantys, o prarijus saują uogų galima mirti. Lietuvoje turime plintančių Sosnovskio barščių, kurie staigiai gali padengti odą didelėmis vandeningomis pūslėmis, tačiau jie nėra mirtini. Senuose darželiuose auginama gėlė, kurios sultys seniau naudotos strėlių antgaliams užnuodyti. Kiek pamenu, šio augalo sultys veikia širdį, ir net mažas jų kiekis gali numarinti, paties augalo neminėsiu, nemanau, kad reikia.

Ar yra augalų, kuriuos žmonės augina savo namuose ar soduose, ir kurie nėra naudingi jų sveikatai, bet retas kuris apie tai žino? Kokie tie augalai? Kokį poveikį jie daro?

Taip, tokių yra, auginama net ir labai nuodingų augalų. Jais nusinuodyti atsitiktinai sunkiai įmanoma. Na, nebent populiarėjant žaliavalgystei žmonės pradės valgyti ir darželių gėles. Pavojingiausi, manau, širdį veikiantys augalai, bet populiaresnius daug kas žino. Verta paminėti, kad pakalnutės gana nuodingos, peržydėjusios sunokina uogas, kurių ragauti nederėtų.

Ar šiuolaikiniam žmogui išmanymas apie augalų savybes praverčia jo modernioje kasdienybėje? Kaip tai pasireiškia?

Labai praverčia, leidžia suprasti, kad už miesto ribų, miškuose, paupiuose, galima patiems prisirinkti įvairiausių gėrybių, kurias galima valgyti, jomis gydytis ar paskaninti įprastus patiekalus. O svarbiausia – tai nieko nekainuoja. Gal vien savybių išmanyti nepakanka, reikia nepamiršti pasidomėti, ar tokius augalus ir grybus galima šiuo metu rinkti, kokiose vietose tai reikėtų daryti. Jei šiuolaikinis žmogus užsimano pabūti ne toks jau šiuolaikiškas, tai augalų pažinimas būtinas. Tarkime, stovyklaudami kaip tyčia verdate troškinį ant laužo, o prieskonius palikote namie. Žinodami, kaip atrodo kadagiai, garšvos, laukinės morkos, dilgėlės, gysločiai, galite įdomiai praturtinti patiekalą gamtoje. Turime didžiulį arsenalą prieskonių, randamų pievoje, kai kur aptiktume kmynų, česnakūnės, meškinio česnako, barkūno, balandų ar daugelio kitų valgomųjų arba prieskoninių augalų. Pažindami uogas galėsite be baimės paragauti net tokių, kurių nei parduotuvėse, nei turguje dažniausiai neįsigysite: girtuoklių, tekšių, katuogių, putinų, šaltalankių. Pažinodami varnauoges, vilkauoges, ievas, kiauliauoges, šunvyšnes galėsite ne tik patys jų vengti, bet ir kitą pamokyti.

Pasidalyk keliais naudingais patarimais, kaip augalai gali pasitarnauti gydant kokias nors ligas, gaminant patiekalą ar naudojant juos buityje?

Jei būnant gamtoje jums netikėtai įgėlė vapsva ar bitė, jums padės gyslotis. Nuskintą švarų lapą dėkite į burną, sukramtykite ir košelę iš burnos tepkite ant įkandimo vietos. Kitas receptas kiek nešiuolaikiškas, nes jo negalima naudoti iš karto. Reikia mokėti atpažinti siauralapį gaurometį. Augalas mėgsta naujus kirtimus, pamiškes, pagriovius. Žydi alyviniais žiedais, gana aukštas, nešakotas. Prisiskinkite šio augalo lapų ir sudėję į hermetišką maišelį palaikykite suspaustus lapus labai šiltai apie 3 dienas. Per tą laiką lapai fermentuosis, taps rudai žali ir šiek tiek glitūs, tad neišsigąskite. Išimkite iš maišelio ir išdžiovinkite. Vėliau užplikykite lapus karštu vandeniu ir gerkite vietoje žaliosios arbatos. Skonis tikrai nenusileidžia arbatai iš parduotuvės. Kas mėgstate eksperimentuoti, galite fermentuoti ir ilgesnį laiką, bus dar kitoks skonis.

Parengė Inga Lebrikaitė