EPA nuotrauka

Vienas ryškiausių pasaulio autoritetų Dalai Lama XIV jau ruošiasi vizitui Lietuvoje. Nors Tibeto dvasiniam vadovui tai bus jau trečiasis vizitas Vilniuje, tačiau pirmą kartą Jo Šventenybė sostinės gyventojams ir svečiams skaitys paskaitą, kurioje dalinsis ne tik milžiniška per gyvenimą sukaupta išmintimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalai Lama XIV paskaitą „Kelias į taiką ir laimė globalioje visuomenėje“ skaitys jau rugsėjo 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.

„Nobelio taikos premijos laureatas paskaitoje dalinsis mintimis apie šių dienų moralės, etikos ir ekologijos problemas. Didžiausia Dalai Lamos XIV paskaitų vertybė ta, jog lyderis gyvenimiškas tiesas atskleidžia remdamasis asmenine patirtimi, emocijomis ir išgyvenimais. Jo gyvenimo kelias nėra ir niekada nebuvo lengvas, todėl jo gyvenimiškos patirtys – neįkainojamos pamokos, iš kurių kiekvienam yra ko pasimokyti“, – sako vienas vizito organizatorių, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vydūnas.

Nors Dalai Lamos XIV gyvenimas niekada nelepino, optimizmo ir humoro jausmo, kuris sklinda kiekvienoje jo skaitomoje paskaitoje, galėtų pavydėti daugelis. Savo išmintį ir idėjas jis skleidžia ne tik Indijoje, kurioje šiuo metu gyvena, bet ir aktyviai keliaudamas po Vakarų šalis.

Dalai Lama XIV pelnytai vadinamas vienu ryškiausių pasaulio autoritetų. Jo skaitomų paskaitų visoje planetoje klausėsi milijonai žmonių, šimtams tūkstančių jų jis tapo neginčijamu autoritetu ir įkvepėju. Skaičiuojama, jog vien prieš keletą metų Centriniame parke Niujorke surengta lyderio paskaita sutraukė daugiau kaip ketvirtį milijono klausytojų. Tuomet įtakingas dienraštis „The New York Times“ jį įvardino kaip lyderį, kuris „visuomet siekia dialogo ir draugystės, kuris taip pat yra labiausiai patyręs ir užgrūdintas vadovas planetoje“.

„Jo Šventenybė Dalai Lama XIV – charizmatiška asmenybė, savo žavesiu pavergianti kiekvieną sutiktą. Be to, jo patirtis ir apsiskaitymas, žinios leidžia jam pasisakyti ir turėti nuomonę daugeliu svarbiausių klausimų: filosofijos, religijos, kultūros, gamtos apsaugos“, – vardina Žymantas Morkvėnas, vizito organizacinio komiteto narys, iniciatyvos Gamtoje.org steigėjas.

Tūkstančius žmonių kasmet sutraukia jau tradicija tapę Dalai Lamos XIV pavasario mokymai šiaurės Indijos miesto Dharamšalos pagrindinėje šventykloje. Šie penkiolikos dienų mokymai skleidžiami ne tik šventykloje susirinkusiai auditorijai, bet ir visam pasauliui – viskas verčiama į anglų kalbą ir transliuojama per radiją.

Dalai Lama XIV savo išmintį taip pat deda ir į knygas. Tibetiečių kalba jis jau parašė daugiau kaip 20 budizmo filosofijos, religijos ir praktikos veikalų. Jam priklauso ir tokios knygos kaip: „Laisvas tremtinys“, „Kelias į laisvę“, „Mano Tibetas“, „Laimės dienos“, „Užuojautos galia“.

Dalai Lama XIV, būdamas vos dvejų metų amžiaus, pagal tūkstantmetę Tibeto tradiciją, buvo atrastas vienuolių ir vainikuotas aukščiausiu tibetiečių religijos vienuoliu. Būdamas šešioliko Tenzinas Giatso, XIV-asis Dalai Lama, tapo pilnateisiu ibeto dvasiniu ir politiniu vadovu. Nuo to laiko, kai 1959 m. dėl Kinijos vykdomos okupacinės politikos Tibete, buvo priverstas pasitraukti į Indiją, Dalai Lama XIV tapo visame pasaulyje žinomu ir gerbiamu dvasininku.

Bilietus į Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV paskaitą Vilniuje platina „Tiketa“. Visi už bilietus surinkti pinigai bus skirti lyderio vizito išlaidoms padengti, o surinkus daugiau lėšų, jos bus paskirstytos Dalai Lamos XIV nuožiūra. Paskaita Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks anglų kalba, kuri lygiagrečiai bus verčiama į lietuvių kalbą.

EPA nuotrauka

Reikšmingiausi Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV gyvenimo ir veiklos faktai

Būsimasis Jo Šventenybė Dalai Lama XIV gimė 1935 m. liepos 6 d. smulkių žemdirbių šeimoje, Takceros kaime, Amdo provincijoje, šiaurės rytų Tibeto pakraštyje. Lhamo Tondupu (išvertus iš tibetiečių kalbos „Troškimus išpildanti Deivė“) – taip tėvai pavadino būsimąjį Tibeto karalių.

1937 metais, pagal tūkstantmetę tibetiečių tradiciją, jis buvo pripažintas didžiojo tryliktojo Dalai Lamos Tupteno Gjaco inkarnacija.

1939-ųjų vasarą su didele palyda mažasis Dalai Lama XIV iškeliavo į Tibeto sostinę Lhasą. Kelionė užtruko tris mėnesius.

1940 m. jis buvo įšventintas novicijumi vienuolyne ir jam suteikiami Tibeto dvasinio vadovo įgaliojimai bei naujas vardas – Džetsunas Navangas Lobsangas Ješi Tenzinas Gjatso Sisumas Vandžuras Tsungpa Mepai Dhe Palsangpo – Garbingasis, Valdąs savo Kalbą, Maloningą Širdį ir Protą, Išminties Vandenynas, Tikėjimo Sergėtojas, Trijų Pasaulių Viešpats, Visa Regintysis.

1949 m. Kinijos Liaudies Armija palengva ėmė skverbtis į Tibeto teritoriją, o 1950 spalio 7 d. atvirai peržengė Tibeto sienas.

1950 lapkričio 17 d. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV oficialiai tapo politiniu Tibeto lyderiu.

1954 m. Jo Šventenybė išvyko į Pekiną tartis dėl taikaus susidariusios situacijos sprendimo. Ten susitiko su komunistų vadovu Mao Dzedunu bei kitais Kinijos Liaudies Respublikos lyderiais.

1959 m. Džokhango šventykloje, stebint 20 tūkst. vienuolių, Jo Šventenybė išlaikė egzaminus ir jam buvo suteiktas Gešės Lharampos – aukščiausias Tibeto mokslinis laipsnis.

Ilgametės Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV pastangos taikiu būdu išspręsti tibetiečių ir kinų konfliktą buvo Pekino valdžios ignoruojamos. 1959 metų kovo 10 d. Lhasoje prasidėjo nacionalinis tibetiečių sukilimas, kurio dalyviai reikalavo kinų valdžios pasitraukimo iš Tibeto. Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija šį sukilimą žiauriai numalšino. Netrukus prasidėjo žiaurios tibetiečių represijos, pasauliečių ir vienuolių žudymai bei budistinės Tibeto civilizacijos naikinimas. Baiminantis, kad Kinijos valdžia gali pakenkti Tibeto vadovui, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, persirengęs pasaulietiniais drabužiais, su maždaug 300 asmenų pasitraukė iš Lhasos ir sėkmingai perėję sieną pasiprašė politinio prieglobsčio Indijoje.

1960 m. Indijos vyriausybė tibetiečių pabėgėliams Šiaurės Indijos regione visam laikui išskyrė nedidelį žemės plotą aplink mažą Dharamsalos miestelį. Ilgainiui čia įsikūrė Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, Tibeto vyriausybė tremtyje bei tūkstančiai tibetiečių pabėgėlių, kasmet plūstančių iš okupuotos Tėvynės. Dharamsaloje ir kitose Indijos vietose atkurti pagrindiniai Tibeto vienuolynai ir kiti budistiniai centrai, kuriuose siekiama puoselėti tikrojoje tėvynėje įprastą, bet dažnai negalimą gyvenimo būdą, vienuolystės, tibetietiškos medicinos, religinio meno bei pasaulietiškų amatų tradicijas. Todėl Dharamsala šiandien dažnai vadinama „mažąja Lhasa“.

Pirmąjį tremties dešimtmetį Jo Šventenybė Dalai Lama XIV ne kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Tibeto tautos tragediją. 1959, 1961 ir 1965 metais JT Generalinė Asamblėja priėmė tris rezoliucijas, kuriose Kinija yra kviečiama bendradarbiauti sprendžiant tibetiečių klausimą.

1962 m. anglų kalba buvo išleista pirmoji Jo Šventenybės Dalai Lama XIV knyga „Mano šalis ir mano tauta“. Nuo tada išleista per pusšimtis kitų knygų, kurių autoriumi ar bendraautoriumi yra Jo Šventenybė.

1963 m. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, klodamas pamatus būsimo nepriklausomo Tibeto valdymui, paskelbė demokratinę konstituciją, sukurtą remiantis budistiniais principais bei Tarptautine žmogaus teisių deklaracija.

Nuo 1967 m. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV nuolatos keliauja po visą pasaulį, skelbdamas nesmurtinio pasipriešinimo kelią, mokydamas atjautos bei kelio į laimę.

1973 m. Vatikane Jo Šventenybė Dalai Lama XIV susitiko su popiežiumi Pauliumi VI, o 1980 m., 1982 m., 1990 m., 1996 m. ir 1999 m. – su popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Nuo 1973 m. iki dabar daugelyje pasaulio šalių Jo Šventenybė Dalai Lama XIV įvairiose pasaulio šalyse pagerbtas premijomis, garbės vardais bei padėkomis už savo budistinės filosofijos darbus, tarpreliginio dialogo skatinimą, taikaus konfliktų sprendimo propagavimą, žmogaus teisių gynimą bei rūpestį gamtos apsauga.

1987 m. JAV Kongrese Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, kaip pirmą žingsnį siekiant taikos Tibete, pasiūlė „Penkių punktų taikos planą“, kuriuo siekiama atkurti žmogaus teises bei demokratiją Tibete, nutraukti kinų naujakurių perkėlimo į Tibetą politiką, nustoti Tibeto žemę naudoti branduolinių bei cheminių atliekų laidojimui ir kt.

1989 m. gruodžio 10 d. „už nesmurtinės kovos propagavimą dėl Tibeto išsilaisvinimo, taikingą filosofiją, kuri remiasi didžia pagarba viskam, kas gyva, ir pasaulinės atsakomybės, apimančios žmoniją ir gamtą, koncepciją.“ Jo Šventenybė Dalai Lama XIV apdovanotas Nobelio Taikos premija.

1990 m. balandžio 4 d. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV vienas pirmųjų telegrama pasveikino ką tik Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą.

1991 m. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pirmą kartą lankėsi nepriklausomoje Lietuvoje.

2001 m. jis aplankė Lietuvą antrą kartą.

2011 m. kovo mėn. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV atsisakė politinio Tibeto vadovo pareigų. Rugpjūčio mėnesį, po įvykusių demokratinių rinkimų, Tibeto vyriausybės tremtyje vadovu prisaikdintas Harvardo universiteto (JAV) absolventas Lobsang Sangay.