Vakar naujienų agentūra BNS platino žinutes, esą gyventojų apklausa rodo, jog gyventojai tabako gaminių draudimus sieja su didėsiančia kontrabanda. Žinučių turinyje neslepiama, kad tą apklausą finansavo bendrovė „Philip Morris Baltic“ – tabako gamintoja. Akivaizdu, kad šie pranešimai informacinėje erdvėje platinami ne atsitiktinai – siekiama užkirsti kelią naujajai ES Tabako produktų direktyvai. „Bernardinai.lt“ pateikia biomedicinos mokslų daktaro, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos komentarus apie šią tendencingai platinamą propagandą.

BNS naujienų agentūroje pasirodė žinutė, kad „90 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Europos Sąjungoje svarstomi tabako gaminių draudimai – mėtinių, plonų cigarečių ar įspėjamieji ženklai ant pakelių – nesumažins rūkančiųjų skaičiaus ir tik padidins kontrabandos mastus“. Dabar šie teiginiai pasklinda informacinėje erdvėje. Ką galite atsakyti į disponavimą tokių apklausų rezultatais?

Čia visiškai ne naujiena ir ne pirmas kartas, kai daromi tokie dalykai. Būtų labai įdomu sužinoti, ar prieš apklausą gyventojai apskritai žinojo apie svarstomą Europos Sąjungos direktyvą. Man yra tekę matyti anksčiau vykdytas gyventojų apklausas dėl alkoholinių gėrimų reklamos, kur pačios apklausos jau sukonstruotos ydingai – būtent taip, kaip neleidžiame daryti sociologijos studentams. Klausimų formuluotės spaudžia žmogų pateikti tam tikrą atsakymą. Pavyzdžiui, klausiama, ar draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis didins kontrabandą. Klausimas nėra neutralus ir jau suponuoja atsakymą. Jeigu būtų klausiama, ko galima tikėtis uždraudus prekiauti mėtinėmis ar plonomis cigaretėmis, įdomu, kaip būtų pakrypę apklausos rezultatai. Tad sociologai puikiai žino būdus, kaip tendencingai formuluojant klausimus galima sulaukti norimo atsakymo. Tai išankstinis respondentų programavimas.

Ši apklausa yra įvykdyta labai logišku laiku, kai tabako gamintojams pavyko pasiekti, kad Briuselyje būtų atidėtas balsavimas dėl šios direktyvos priėmimo. Dabar jos meta didžiulius išteklius, kad kaip įmanoma labiau paspaustų politikus nepriimti šių sprendimų. Dažniausiai jie ir remiasi gąsdinimais apie kontrabandos didėjimą, teigia, jog draudimai nesumažins vartojimo.

Pagalvokite, kad jeigu taip iš tikrųjų būtų, tada nebūtų jokios logikos tabako kompanijoms stengtis ką nors daryti. Didžioji dalis pasaulinės cigarečių kontrabandos, ne mūsų lietuviškos (supraskime, kad nesame pasaulio bamba), yra tų pačių gamintojų tabako gaminiai, tiekiami juodajai rinkai. Jiems nėra didelio skirtumo, kaip jie pardavė cigaretes – ar legalioje rinkoje, ar kontrabandinėje. Rezultatas – cigaretės iš gamyklos vis tiek buvo nupirktos. Tikroji tabako gamintojų baimė – kad mažės bendras cigarečių vartojimas. Jeigu jau jie kelia tokį šurmulį ir pasipiktinimą, vadinasi, yra reali ir jų pačių patvirtinta tendencija, kad vartojimas iš tiesų sumažės.

O Lietuvos kontekstas, kai pašonėje turime Rusiją ir Baltarusiją, iš kur atkeliauja kontrabanda, yra laikinas, nes šios šalys jau taip pat imasi priemonių, kad susitvarkytų tiek su rūkymu, tiek su alkoholinių gėrimų vartojimu. Kalbant apie ES direktyvos priėmimą, Lietuvai nereikėtų užsidaryti tik „savo darže“ ir galvoti tik apie mūsų specifinę smulkią problemą. Visi gąsdinimai, kad cigarečių kainos didinimas mažins įplaukas į biudžetą, yra išsigalvojimas, nes didinant tabako gaminių akcizą biudžeto pajamos už šį akciją kelis kartus išaugo.

Informacijoje apie apklausą akcentuojama, kad draudimai neveikia. Ką jūs atsakytumėte apie draudimų veiksmingumą?

Teiginys, kad „draudimai neturi efekto“, jau yra tapęs kaip burtažodžiu ar mantra, kurio nereikia patvirtinti faktais. Tartum jis yra savaime aiškus. Teiginys tokiu tapo greičiausiai todėl, kad yra nuolat kartojamas. Jau nebūtina remtis su alkoholio ar tabako vartojimu susijusiais draudimais, kad suprastume draudimų prasmę. Mes gyvename taisyklių ir susitarimų pasaulyje. Vairuojant negalima viršyti greičio, važiuoti per raudoną šviesą ir panašiai. Yra daugybė dalykų, dėl kurių žmonės yra susitarę, ir mes nesakome, kad jie neveikia. Taip, yra žmonių, kurie pažeidžia tas taisykles, pavyzdžiui, nors žudyti negalima, atsiranda žmogžudžių. Tačiau tai nereiškia, kad draudimas nėra veikiantis ar neduodantis efekto. Jeigu būtų galima vogti ir žudyti, turbūt šiandien matytume kiek kitokį paveikslą. Tas pat yra ir su psichoaktyvių medžiagų vartojimu.

Didžiausias išsigalvojimas, kad draudimai, o civilizuočiau tariant, teisinis reguliavimas yra neveiksmingi. Moksliniais tyrimais įrodytas, tarkime, ir draudimas rūkyti viešose vietose. Šalių, kuriose buvo atliktas vertinimas, rezultatai parodė, kad, praėjus kelioms savaitėms po draudimo rūkyti viešose vietose, sumažėjo į ligoninę dėl miokardo infarkto ar astmos paūmėjimo patekusių žmonių skaičius. Jau nekalbant apie tai, kad žmonės ėmė keisti įpročius. Įdomu tai, jog po draudimo įsigaliojimo jį palaikančių piliečių skaičius išaugo, o ne sumažėjo. Vadinasi, žmonėms rezultatas patiko. Vieninteliai nepatenkinti šioje situacijoje – tabako gamintojai, kurių pelnas krenta.

Jie ir stengiasi kelti triukšmą bei įskiepyti idėją, kad draudimais nieko nepakeisi. Dažniausiai jie dar sugeba pateikti visai neadekvatų pavyzdį, kaip JAV prohibicijos įstatymą, kur buvo visai uždraustas gerti alkoholis. Puikiai žinome, kad apie tokias priemones niekas šiandien nekalba.

Kalbant apie mėtines ir plonas cigaretes, gamintojai puikiai žino, jog pagrindiniai šių produktų vartotojai yra vaikai ir moterys. Tai tie segmentai, kurių tabako gamintojai dar nesugebėjo tiek apimti. Tai patys pažeidžiamiausi segmentai, užkariaujami kuriant specialius patrauklius produktus.

Prasidėjęs kalbėjimas apie draudimų neveiksmingumą yra galimai susijęs su Tabako kontrolės įstatymo pataisomis, kuriomis Lietuvoje norima uždrausti nepilnamečiams rūkyti ir su savimi turėti tabako gaminius. Kodėl tabako gamintojai taip bijo šių pataisų?

Evgenios Levin nuotrauka

Dėl vienintelės priežasties – tos pataisos veiks. Jeigu jos neduotų efekto ir nemažintų vartojimo, tai gamintojai ir nesirūpintų. Jie juk nelabai rūpinasi švietimo programomis, nekomentuoja, nesako, kad jos prastos ir neduoda rezultatų, nes jos ir yra neefektyvios. Nepaisant visų švietimo programų, mūsų vaikai kaip rūkė, taip rūko. O vos tik atsiranda reali priemonė, kuri riboja tabako prieinamumą, reklamą, tada gamintojams kyla didžiulis nepasitenkinimas. Manau, kad sąmoningi žmonės supranta, kodėl vyksta tokie procesai ir kas yra jų užsakovas.

Minėta apklausa, „kaip galėtų būti su kontrabanda“, yra pats netiksliausias matavimas. Verčiau reiktų pažiūrėti, kiek Lietuvoje yra vartojančių mėtines ar plonas cigaretes. Turbūt paaiškėtų, kad tai yra labai mažas skaičius, nedidelis procentas visų rūkančių žmonių – daugiausia vaikai ir moterys. Šią priemonę įvedę tiesiog neleistume atsirasti naujoms vartotojų grupėms. Tad čia klausimas daugiau apie potencialiai naujos tabako gamintojų rinkos panaikinimą. Suaugę žmonės rūkyti pradeda labai retai. Daugiausia tai pradeda daryti vaikai, ir gamintojams šio segmento praradimas reiškia tikrą tragediją.

Išvardykite organizacijų, susijusių su tabako gamintojais, kurios platina šališką informaciją ir keletą jų naudojamų triukų.

Kelios iš organizacijų – tai Investuotojų forumas ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, save pristatantis kaip analitinę įstaigą. Taip pat nemažai yra grupių ir asociacijų, pavyzdžiui, meno kolektyvai ir kultūrinės organizacijos, kurias remia tabako gamintojai ir dėl to jos palaiko gamintojų pozicijas. Pagrindinis argumentas – be šių kompanijų paramos neįvyktų koks nors šokių ar muzikos festivalis. Tokiu būdu gamintojai susikuria palaikymo tinklą – remiamos organizacijos gina jų interesus.

Kalbėjosi Monika Midverytė OFS