Autorius yra Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

 Pastaruoju metu viename interneto portale pateikiama informacija žodis žodin sutampa su tabako gamintojų fantazijomis. Matyt, Philip Morris kompanija pigiai nusipirko užsakomųjų straipsnių, ties kuriais vis pamirštama nurodyti užsakymo numerius. Visų pirma pasirodė straipsnis apie neva skandalingus JAV senatorių, kongresmenų laiškus, kuriuose JAV išreiškė nepritarimą naujai ES Tabako produktų direktyvai. Dabar pasirodė straipsnis apie kažkokius baisuoklius iš užsienio, kurie drumsčia ramius lietuviškus vandenis ir bando teikti siūlymus, kaip mažinti tabako gaminių kontrabandą bei didinti gaminių atsekamumą.

Straipsnis apipintas „sąmokslo teorijomis“ apie tai, kad kažkokios niekur kitur nepasiteisinusios neefektyvios technologijos yra kišamos Lietuvai. Straipsnyje, žinoma, nė puse žodžio neužsimenama apie tai, kokios tai technologijos ir kaip jos veikia. Pateikiami tik gerai žinomi tabako gamintojų burtažodžiai: nebus efektyvu; kontrabanda nemažės, o didės ir t.t. Straipsnyje remiamasi „autoritetinga“ institucija – Filipinų tabako institutu, kuris, be abejo, priklauso patiems tabako gamintojams.

Pateiksiu šiek tiek faktų. Pati tabako gamybos bendrovė Philip Morris bandė prastumti savo gaminių žymėjimo sistemą, skambiai pavadintą „codentify“. Įgyvendinus tokią sistemą visa tabako gaminių žymėjimo kontrolė būtų perėjusi į pačių tabako gamintojų rankas, o banderolės būtų buvusios panaikintos, tokiu būdu panaikinant ir bet kurią galimybę įrodyti falsifikavimo faktą ir nubausti įmonę (banderolės klastojimas yra prilyginamas dokumento klastojimui ir už tai baudžiama, o už rašalu atspausdinto numerio klastojimą ant pakelio atsakomybės, žinoma, nebebūtų likę). Be to, valstybė būtų savo noru atsisakiusi tų kelių už banderolę gaunamų centų, kurie galų gale tampa pakankamai reikšminga suma. Tuomet tai buvo įvardyta kaip naštos verslui mažinimas ir jau buvo beveik sutarta dėl jos siūlymų su aukštais VMI pareigūnais. Tačiau toks Philip Morris triukas neišdegė. Apie tuometinį procesą rašiau prieš keletą metų.

Dabar kai kurios žiniasklaidos priemonės bando sukurti „skandalą“ apie savo sistemą siūlančią šveicarų kompaniją SICPA. Kam įdomu apie ją galite paskaityti jos pačios interneto svetainėje. Nenuostabu, kad žurnalistai pasivargino ieškoti kompanijos atstovų ir juos pakalbinti. Savo ruožtu galiu pažadėti, kad Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija pasistengs šią kompaniją pakviesti į viešą diskusiją ir jos produktų pristatymą.

Šios kompanijos siūlomos sistemos esmė ta, kad kiekvienas cigarečių pakelis (tai gali būti taikoma ir alkoholiniams gėrimams ar bet kuriai kitai prekei) žymimas specialiais kodais bei ženklais, o visa informacija apie pagamintus produktus, jų paskirties vietą, būtinus sumokėti mokesčius ir kt. realiu laiku patenka į serverį Finansų ministerijoje. Tokios sistemos diegimas valstybei nieko nekainuoja, jos kaštai padengiami produkto gamintojų ir sudaro apie 2–3 euro centus cigarečių pakeliui. Beje, šalyse, kur aktualus produktų padirbinėjimas, ši sistema naudojama ir vaisvandenių ar kitų prekių žymėjimui ir atsekamumui.

Kodėl tokia sistema neįtinka tabako gamintojams? Todėl, kad, įdiegus tokią sistemą, jie praranda galimybę slėpti realų pagaminamos produkcijos kiekį, negali paveikti ir keisti sistemos, negali pagamintų gaminių slapčia pigiau parduoti kontrabanda užsiimančioms organizuotoms grupėms ir pan. Šis verslas tampa maksimaliai skaidrus, o tai reiškia, kad pasidaryti laisvai disponuojamų grynųjų pinigų, vėliau skiriamų politikų ir žiniasklaidos pirkimui, tampa labai sudėtinga. Be to, kaštai už sistemos priežiūrą labai nenoriai produktus branginančią tabako pramonę verčia atsisakyti tų kelių centų savo pelno sąskaita.

Taigi jums patiems spręsti, ko verti tokie tabako gamintojų užsakomieji straipsniai. Tikėti jų  komentarais tolygu tikėti nusikaltėlio teiginiais, kad jį sulaikiusi teisėsaugos sistema yra neveiksminga.