Kontracepcijos klausimas labai prieštaringas. Jis dažnai iškyla viešojoje erdvėje, o Bažnyčia kritikuojama dėl savo „senamadiškos“ pozicijos. Dažnas tikintis žmogus nežino, kaip paaiškinti ir apginti Bažnyčios mokymą kontracepcijos klausimu. Ši tema tikrai viena iš tų, kuri jaudina žmones ir skatina juos pasakyti – „aš nesutinku su Bažnyčia“ arba „Bažnyčia klysta“. Esu gavęs net katalikų pareiškimų, kad apsilankę protestantų bažnyčioje jie girdėjo pamokslų, sukritikavusių Bažnyčios mokymą šia tema. Liūdna, tačiau daugelis katalikų nesupranta Bažnyčios mokymo šiuo klausimu esmės, o kunigai nesugeba teisingai ir teigiamai perteikti šio mokymo. Tad turime padėti į šalį prietarus bei klaidingą supratimą ir atverti širdis bei protus naujam šio bioetikos klausimo pažinimui.

Popiežius Paulius VI savo enciklikoje Humanae Vitae pateikia gražią santuokinės meilės refleksiją. Jis sako, kad šeimyninė meilė yra autentiška žmogiškoji meilė, nes ji aprėpia gėrį, kylantį iš sutuoktinių laisvo savęs dovanojimo vienas kitam. Tokia meilė ištveria džiaugsmą ir skausmą, sėkmę ir žlugimą, laimę ir širdgėlą, sujungdama porą kūniškai ir dvasiškai. Ši meilė yra ištikima ir skirta tik tam vienam žmogui. Ne taip, kaip dabar dažnai rodoma per medijas, santuokinė meilė nėra erotinis veiksmas, kylantis iš egoistiškumo ir trumpalaikio pasitenkinimo troškimo. Ne, šeimyninė meilė yra pasiaukojimo aktas, kuris suvienija sutuoktinius vieną su kitu ir su Dievu. Šis mokymas glūdi Jėzaus žodžiuose per paskutinę vakarienę: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn, 15, 13).

Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje Evangelium Vitae teigia, jog Dievo paveikslas ir panašumas yra perduodamas per naujos nemirtingos sielos sukūrimą. Kūdikis yra vyro ir žmonos meilės įsikūnijimas dalyvaujant Kūrėjui. Sutuoktiniai yra Dievo bendradarbiai, kurie tampa „ypatingais“ Dievo „kūrimo darbo dalininkais”. Susirinkimas nori nurodyti, kad turėti kūdikį yra giliai žmogiškas ir religiškas įvykis, kad jis apima abu sutuoktinius, tapusius „vienu kūnu“ (Pr 2, 24) ir kai jame dalyvauja Dievas. Kai dviejų žmonių santuokinei sąjungai gimsta naujas asmuo, į pasaulį su savimi jis atsineša ypatingą paties Dievo paveikslą ir panašumą: asmens genealogija įrašyta pačioje gimdymo biologijoje. (Evangelium Vitae, Nr. 43)

Kalbant apie kontracepciją (dirbtinę ar ne), ji reiškia veiksmą, kada reprodukcinis lytiškumo aspektas yra ignoruojamas ir slopinamas. Asmenis suvienijantis aktas atskiriamas nuo gyvybės pradėjimo paskirties. Kaip prievartinis fizinis aktas pažeidžia santuokinės meilės prasmę, taip gebėjimo kurti žmogišką gyvybę nuslopinimas pažeidžia kuriančiąją santuokinės meilės dimensiją. Atkreipkite dėmesį, kad kontracepcija slopina vieną iš neatsiejamų lytinio akto paskirčių, kurią sukūrė Dievas. Dievas sukūrė santuokinę meilę, kad ji būtų vienijanti ir kuriančioji.

Čia turėtume pakalbėti apie lytiškumo nuslopinimą keletu dirbtinių gimstamumo kontrolės būdų. Nenatūraliausios gimstamumo kontrolės tabletės šiandien turi dvigubą efektą. Viena vertus, jos slopina kiaušialąstės ovuliaciją moters organizme, antra vertus, jeigu ovuliacija įvyksta ir kiaušialąstė „netikėtai“ apvaisinama, jos veikia abortuojančiai ir pašalina iš gimdos jau užsimezgusią gyvybę. Prisiminkime, kad kai įvyksta apvaisinimas, sukuriamas naujas unikalus ir vertingas žmogus, turintis teisę gyventi. Kontraceptiniai preparatai yra abortuojantys, kaip ir gimdos spiralė. Šis jų veikimo principas reklamuojamas kaip „ryto po akto piliulė“.

Maža to, turėtume apsvarstyti ir galimą šių medikamentų šalutinį poveikį moters organizmui. Į trumpą geriamų kontraceptikų šalutinio poveikio sąrašą įeina: miokardo infarktas, trombozė, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, apsigimimai, įvairių formų vėžys. Tragiška tai, jog daugelis gydytojų neinformuoja moterų apie šias riziką geriant kontraceptinius preparatus.

Tad ką turėtų daryti pora, kuri patiria išbandymus, tokius kaip sveikatos problemos ar materialiniai sunkumai? Bažnyčia visada mokė, kad pora turi elgtis kaip atsakingi tėvai: Sutuoktiniai žino, kad, vykdydami žmogaus gyvybės perdavimo ir auklėjimo pareigą, kurią dera laikyti ypatingu uždaviniu, jie yra Dievo Kūrėjo meilės bendradarbiai ir tarsi aiškintojai. Todėl šias savo pareigas jie atliks su žmogaus ir krikščionio atsakingumu. Pagarbiai klusnūs Dievui, bendrai tardamiesi, bendromis pastangomis jie priims teisingą sprendimą, siekdami tiek savo, tiek jau gimusių arba dar būsimų vaikų gerovės, atsižvelgdami į medžiagines ir dvasines savo padėties bei laiko aplinkybes, paisydami savo šeimos bendruomenės, laikinosios visuomenės ir pačios Bažnyčios labo. (Gaudium et Spes, Nr. 50). Vyras ir žmona turi atsakingai nuspręsti, kada yra tinkamas metas turėti vaikelį. Gali būti reikšmingų priežasčių atidėti nėštumą netgi neribotą laiką dėl sveikatos sutrikimų, finansinių sunkumų ar kitos rimtos priežasties.

Tačiau sutuoktiniai turi rūpestingai apsvarstyti, kas yra „rimta“ priežastis. Kaip teigė popiežius Jonas Paulius II, sprendimas, kiek turėti vaikų ir kiek dėl jų aukotis, neturi būti priimtas atsižvelgiant vien į patogumą ir ramaus gyvenimo užsitikrinimą. Apmąstydami atsakomybę prieš Dievą ir Bažnyčios mokymą, tėvai turi priminti sau, kad daug svarbiau dovanoti savo vaikams brolių ir sesių, kurie padėtų jiems bręsti kaip asmenybėms ir patirti gyvenimo grožį, negu užtikrinti materialinius privalumus.

Jeigu pora mano, jog yra svarbių priežasčių atidėti nėštumą, Bažnyčia moko, kad sutuoktiniai gali pasinaudoti Natūralaus šeimos planavimo (NPŠ) metodu. Žinome, kad moteris gali pastoti tik per ovuliacijos periodą, taigi pora, norinti atidėti nėštumą, turi susilaikyti per vaisingas ciklo fazės dienas. Šis nėštumo reguliavimo metodas yra ne tik saugus ir veiksmingas, bet ir moraliai priimtinas. Modernus natūralaus šeimos planavimo metodas yra vadinamas Simptoterminiu metodu. Jis remiasi trimis moters vaisingumo ženklais: pagal bazinę temperatūrą, gimdos kaklelio gleivių mėginius ir gimdos kaklelio padėties pokyčius. Šie trejopi duomenys informuoja porą, kada yra prasidėjęs moters ovuliacijos periodas ir ji gali pastoti. Ironiška, kad gydytojai pateikia NŠP metodą, kai reikia padėti šeimai, turinčiai sunkumų pastoti, o norinčiai išvengti nėštumo nurodo išimtinai dirbtines priemones. Jeigu kas nors būgštauja dėl NŠP veiksmingumo, yra įrodyta, kad jis net patikimesnis nei piliulės, jeigu taikomas tinkamai.

Kai kurie žmonės gali nuoširdžiai klausti „kuo natūralus šeimos planavimas skiriasi nuo kitokių formų kontracepcijos? Juk visais jais siekiama to paties tikslo“. Nors ir NŠP, ir kiti metodai naudojami su ta pačia intencija atidėti nėštumą, skirtumas glūdi pačių priemonių prigimtyje. Naudodamosi NŠP pora pasitelkia būdą, kurį suteikė pats Dievas, tinkamą žmogiškai prigimčiai. Išreikšdami santuokinę meilę, sutuoktiniai supranta, kad šis veiksmas ne tik suvienija juos kaip vyrą ir žmoną, bet ir padaro juos Dievo kuriančiosios meilės bendradarbiais. Užuot slopinę ir ignoravę šią antrą dimensiją, jie gerbia abi iš jų. Tai reiškia, kad jeigu pora mato rimtų priežasčių atidėti nėštumą, jie abu pasiryžta susilaikyti nuo fizinio suartėjimo ovuliacijos periodu. Kartu pora lieka atvira Dievo Apvaizdos valiai: jeigu turi gimti „neplanuotas“ vaikelis, tai bus Dievo dovana; naudojant kontracepciją, kai pora viską smulkiai suplanuoja ir kontroliuoja, netikėtas nėštumas dažnai vertinamas kaip nelaimė. Atsiminkime, kad vienas iš abortų legalizavimo argumentų yra „neplanuoti nėštumai“.

Jonas Paulius II labai gražiai išskyrė antropologinius ir moralinius skirtumus tarp NŠP ir kontracepcijos: natūralaus ritmo pasirinkimas – tai asmens ciklo ir moters gerbimas, o ryšium su tuo, dialogo, abipusės pagarbos, bendros atsakomybės, susivaldymo pasirinkimas. Prisiderinimas prie ciklo ir dialogas – tai dvasinio, o vėliau ir fizinio santuokinio bendrumo, taip pat ištikimos asmens meilės, kurios reikalauja santuoka, pripažinimas. Esant šioms sąlygoms, vedusieji patiria, kad jų santuoka praturtėja tokiomis vertybėmis, kaip jautrumas ir nuoširdumas, o šie veiksniai teikia begalinį gyvastingumą žmogaus lytiškumui taip pat ir fiziniu požiūriu. Vadinasi, lytiškumas išsaugomas ir ugdomas teisingai ir visiškai žmogiškai, o nėra „naudojamas“ kaip „objektas“, kuris, ardydamas asmeninę sielos ir kūno vienybę, smogia į patį Dievo kūrinį, stipriausią prigimties ir asmens ryšį (Familiaris Consortio 32).

Įdomu tai, jog popiežius Paulius VI išpranašavo sunkias kontracepcijos pasekmes: išaugusią neištikimybę šeimose ir kritusius moralinius standartus; vis augančią nepagarbą moteriai, matant ją kaip sekso objektą ir įrankį savo malonumui patenkinti; valdžios kišimąsi į gimstamumo kontrolę. Po trisdešimties metų perspėjimai tapo realybe: statistika rodo spartų skyrybų dažnėjimą per pirmuosius penkerius santuokos metus, kuris išaugo nuo 25 proc. 1965 metais iki 50 proc. 1975 metais ir vis auga. Be to, dr. Robertas Michaels iš Stanfordo universiteto rado tiesioginę teigiamą koreliaciją tarp augančio skyrybų skaičiaus ir kontracepcijos vartojimo masto.

Kiekvienas galime pastebėti moralės smukimą televizijos programose ir rodomuose filmuose, ką vaizdžiai iliustruoja serialai „Draugai“ ar „Seksas ir miestas“. Vis labiau plinta pornografija – per metus JAV išnuomojama 630 mln. pornografinių vaizdajuosčių. Pornografijos prieinamumas internetu taip pat siunčia pavojaus signalą.

Santuokinės meilės atskyrimas nuo jos kuriančiojo aspekto pavertė seksualinę meilę paprasčiausiu laisvalaikio praleidimu ir paleistuvyste. Daugelis valdžios remiamų švietimo įstaigų skiepija jaunimui, kad jie gali užsiimti „saugiu seksu“, tokiu būdu nutylėdami atsakomybę prieš vaiką ir ligas bei kitas pasekmes. Šimto JAV vidurinių mokyklų klinikose dalija prezervatyvus, o kitose 300 prezervatyvų galima gauti iš seselių, mokytojų, automatų ar specialių krepšių. Pusė JAV moksleivių praranda nekaltybę dar nebaigę vidurinės mokyklos. Net 98 proc. abortų atliekami ne dėl medicininių priežasčių, o tiesiog kaip „neplanuoti nėštumai“. Kiekvienais metais auga ir išprievartavimų skaičius. Naujienos mirga nuo seksualinio išnaudojimo bylų. Vienos lyties santuokų judėjimas ir homoseksualų siekis įsivaikinti vaikus rodo Dievo sukurtos šeimos ir santuokos prasmės suvokimo praradimą.

Ar visa ši statistika nerodo žmogaus seksualumo, santuokos ir santuokinės meilės dorybių erozijos?

Pagal http://catholiceducation.org tekstų ciklą „Church Teaching on Contraception“ parengė Monika Midverytė OFS