„Manau, kad kormoranai iš saugomų paukščių virto keliančiais grėsmę Lietuvos gamtai. Jų naikinami miškai ir žuvų ištekliai verčia itin sunerimti. Būtina riboti ir kormoranų skaičių, ir jų gyvenamąsias vietas. Todėl skubiai reikia programos šių paukščių optimaliai gausai ir jos reguliavimo būdams bei priemonėms nustatyti“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Ministras pavedė Aplinkos ministerijos specialistams per mėnesį parengti Didžiojo kormorano gausos reguliavimo programą. 

Didieji kormoranai peri tik kolonijose ir maitinasi tik pasirinktuose vandens telkiniuose. Lietuvoje pirmoji perinti jų pora buvo rasta 1985 metais. Nuo to laiko didžiųjų kormoranų populiacija išaugo iki 4-4,5 tūkst. porų. 

Šių paukščių daroma žala pasijuto apie 1995-2000 metus – mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje pradėjo nykti sengirė. Todėl kormoranų skaičiui reguliuoti Aplinkos ministerija nustatė jų populiacijos reguliavimo tvarką. 

Pasak Valentino Mazuronio, nuo 2007 m., finansuojant ministerijai, šių paukščių gausa reguliuojama garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis visose penkiose jų kolonijose atšaldant nuo 20 proc. iki 55 proc. dėčių. Per šešerius metus buvo atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – 3 kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 23 tūkstančiai kormoranų jauniklių. „Tačiau tokių priemonių šiuo metu akivaizdžiai nebepakanka“, – pažymėjo ministras.

Raimonda Karnackaitė
Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė
LR Aplinkos ministerija