Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje. Investuotojai yra pasiruošę, tačiau reikalingi ir palankūs sprendimai iš valdžios. Tad kas jau yra nuveikta šioje srityje ir ko dar trūksta?

Dar 2011 m. priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi patvirtinti reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją Lietuvos teritorinėje jūroje, šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje. Leidimai tyrinėti jūrą, o tuomet statyti jėgaines turi būti išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Vis dėlto Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys sako, kad įstatymo priėmimas, nors ir labai svarbus, yra tik vienas žingsnis ilgame vėjo jėgainių kelyje link Baltijos jūros.

„Detalius jūrų vėjo jėgainių potencialo tyrimus investuotojai yra pasirengę atlikti savo lėšomis. Tačiau tam, kad jie galėtų imtis jūros teritorijos žvalgymo ir konkrečių vertinimų, pirmiausia šalies bendrasis planas turi būti papildytas dalimi, reglamentuojančia jūrinių teritorijų panaudojimą. Šie plano papildymai, dabar svarstomi Seime, yra itin svarbūs jūrų energetikos plėtrai Lietuvoje, nes tik nuo jų priklauso, kokias konkrečiai pajūrio teritorijas valstybė išskirs kaip potencialiai tinkamas plėtoti jūrų vėjo energetikai“, – sako S. Pikšrys.

Plano svarstymą Seime planuota baigti iki šio mėnesio, tačiau tikėtina, kad galutinai plano papildymas bus patvirtintas tik 2014 m. Seimo pavasario sesijos metu. Jei galutinis Seimo sprendimas bus palankus jūrų vėjo energetikos plėtrai, Energetikos ministerija arba kita valstybės institucija, kuriai tokius įgaliojimus suteiktų Vyriausybė, galės skelbti konkursą dėl plotų Baltijos jūroje žvalgymo. Tačiau teisės aktai, reglamentuojantys tokio konkurso tvarką, vis dar nėra parengti.

„Šiaip jau įstatyminė bazė jūrų vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje teoriškai yra pakankama. Tačiau trūksta atitinkamų teisės aktų ministerijos lygmeniu. Taip pat svarbu suvokti, kad net ir priėmus planą ir paskelbus konkursą, laiko tarpas, kol Baltijos jūroje galės iškilti jėgainės, liks pakankamai didelis – iš pradžių konkursas turės įvykti, vėliau jį laimėjusios bendrovės išžvalgyti teritorijas, įvertinti jūrų vėjo jėgainių potencialą. Tai ilgas procesas. Svarbu, kad valstybė ir toliau demonstruotų politinę valią“, – sako advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris Linas Sabaliauskas.

Pasak jo, jūrų vėjo energetikos plėtra Lietuvoje priklausys ir nuo to, ar skelbiant konkursus bus užtikrinta stabili teisinė aplinka, numatytos tam tikros garantijos, kad teisinė aplinka, t.y. tiek veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, tiek kainų ir tarifų nustatymo metodika, tiek prisijungimo prie veikiančių perdavimo ir skirstomųjų tinklų tvarka, nesikeis.

Teisininkas pabrėžia ir tai, kad kitos valstybės, pvz., Jungtinė Karalystė, Danija ar Vokietija, nustato ypač patrauklius elektros supirkimo tarifus, kad paskatintų investuotojus žengti į jūrų vėjo energetiką. Tarifai, jo teigimu, įprastai taikomi tam tikrą laiko tarpą, kol atsiperka investicijos, šiuo metu šis laikotarpis trunka apie dvylika metų. Tokia bendradarbiavimo sistema atneša naudos ir valstybei, ir vėjininkams.

Baltijos jūra, ekspertų manymu, yra labai palanki jūrų vėjo jėgainių statybai, nes čia nebūna stiprių potvynių, audrų. Jūrų vėjo energetika, lyginant su sausumos vėjo energetika, kelia mažiau nepatogumų gyventojams, kadangi jūroje daug laisvų plotų. Be to, jūroje vėjas stipresnis.

ES šalyse įrengti 55 jūrų vėjo jėgainių parkai, kuriuose veikia 1662 vėjo jėgainės. Europos vėjo energijos asociacija planuoja, kad 2020 m. jūrų vėjo jėgainėse gaminama elektra sudarys ketvirtadalį visos vėjo elektrinėse gaminamos elektros. Tai sudarys apie 4 proc. viso ES elektros energijos poreikio.