Straipsnis skelbtas European Dignity Watch internetinėje svetainėje 2013 m. lapkričio 25 d. European Dignity Watch – nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, Europos Sąjungoje ginanti svarbiausius laisvos visuomenės ramsčius: asmens laisvę bei atsakomybę, pagrindines asmens teises ir šeimą.

Europos Parlamente vėl balsuota dėl liūdnai pagarsėti spėjusios Estrelos Rezoliucijos dėl Lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių. Po negirdėtą šurmulį Parlamento salėje sukėlusių diskusijų ši rezoliucija parlamentarų balsų dauguma nusiųsta persvarstyti atgal į Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą. Komitetas savo ruožtu nesudarė galimybės korekcijoms ir balsuos už nepakeistą, nors ir sukritikuotą rezoliuciją. Jeigu komiteto lapkričio 26-osios dienos posėdyje rezoliucijai bus pritarta, dėl jos dar kartą balsuos visi į plenarinę sesiją susirinkę europarlamentarai. Rezoliucijos turinyje – ir seksualinės iniciacijos vaikams programa.

Šiurkštus įstatymų leidybos tvarkos pažeidimas

Parlamentinės tvarkos nepaisymu garsėjantys abortų lobistai šįkart pranoko patys save. Rezoliuciją pakartotiniam svarstymui grąžinus į komitetą, jokio svarstymo net nebuvo. Kaip ir galimybės pateikti naujų pataisų ar svarstyti anksčiau siūlytąsias kartu su alternatyviu pateiktos rezoliucijos variantu. Komiteto valdyba, viešai deklaruojanti savo prielankumą esamam rezoliucijos tekstui, darbotvarkėje numatė tik pakartotinio balsavimo procedūrą. Tikėtina, jog ateinančioje plenarinėje sesijoje parlamentarai, nepaisant jų nuomonių, bus paprašyti balsuoti už tą patį dokumentą, kurį patys atmetė.

Tai prieštarauja Europos Parlamento įstatymų leidybos tvarkai. Pasiūlymą ar rezoliuciją grąžinus komitetui, dokumentas privalo būti persvarstytas iš esmės. Portugalijos atstovės Europarlamente Editos Estrelos rezoliucijos atveju, jos šalininkams susirūpinus kuo greitesniu balsavimu, turinį tobulinti tiesiog neliko laiko. Ką jau kalbėti apie mintį, jog esamas tekstas galbūt neberedaguotinas ir turi būti atmestas dėl to paties turinio.

Europarlamentarus užvertė prašymais balsuoti prieš

Nuomonių išsiskyrimą tarp Europos Parlamento narių rodo ne tik balsavimo rezultatai, bet ir neįprastai didelis prieš plenarinę sesiją pateiktų pataisų skaičius.

Viena vertus, rezoliucijos turinį išviešinusios tarptautinės žmogaus teises ir laisves ginančios nevyriausybinės organizacijos pajėgė patraukti daugybės ES valstybių piliečių dėmesį, taip pat juos mobilizuoti veiksmui. Tūkstančiai žmonių ėmėsi rašyti jų šaliai atstovaujantiems Parlamento nariams, reikalaudami gerbti ES kompetencijos ribas bei tarptautinės teisės garantuojamas normas. Kita vertus, rezoliuciją sumaniusios bei rengti padėjusios feministės taip pat nesnaudė. Visgi tąkart siauros interesų grupės siekius nukonkuravo daugybės Sąjungos šalių piliečių nuomonės, išdėstytos tūkstančiuose laiškų.

Ne mažesnė atsakomybė Europos valstybių piliečiams tenka ir pastarojo iššūkio akivaizdoje – esamos rezoliucijos pakartotinis priėmimas komitete būtų daugiau nei nepageidaujamas. Jeigu visgi taip nutiktų – dokumentas privalo būti atmestas artimiausioje plenarinėje sesijoje.

Kuo visuomenei pavojinga Estrelos rezoliucija dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių?

1) Estrelos rezoliucija norima užtikrinti tarptautinėje teisėje neegzistuojančios „teisės į abortą“ visuotinį pripažinimą, nepaisant fakto, jog abortų propagavimas gerokai peržengia ES kompetencijos ribas. Be to, rezoliucijoje išreikštas visuotinės „teisės į abortą“ reikalavimas prieštarauja ES teisei. Jau nekalbant apie tai, kad jis nesuderinamas su kiekvieno žmogaus teise į gyvybę.

2) Rezoliucija siekiama apriboti visuotinai pripažintą sąžinės laisvės teisę (angl. right to conscientious objection), kuri dokumente vadinama viso labo kliūtimi „teisės į abortą“ visuotiniam užtikrinimui (35 Rezoliucijos paragrafas), nors pastaroji „teisė“ ne tik nėra įtvirtinta, bet dar ir prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai. Viena pagrindinių kiekvieno žmogaus laisvių yra netapti praktikos, prieštaraujančios jo sąžinei, dalimi, išskyrus atvejus, kai to reikalauja teisė.

3) ES šalys narės šia rezoliucija raginamos užtikrinti, kad lytinis švietimas būtų privalomas visiems vaikams bei paaugliams (tiek mokykloje, tiek už jos ribų), atsižvelgiant į skirtingų amžiaus grupių bei lyčių poreikius. Rezoliucija ES šalys narės kviečiamos įtvirtinti privalomą lytinį švietimą, vadovaujantis Standartais lytiniam švietimui Europoje, išleistais bendromis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Vokietijos Federalinio sveikatos švietimo centro pastangomis. Šiuose „Standartuose“, be kita ko, galima rasti daugybę protu sunkiai suvokiamų reikalavimų, išskirstytų skirtingoms vaikų amžiaus grupėms:

0–4 metų amžiaus vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „įvairių rūšių šeimyninius santykius“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“, „teisę atrasti nuogumą bei tyrinėti kūną, būti smalsiam“ ir t.t. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat turėtų ugdytis „smalsumą savo bei kitų kūnų atžvilgiu“ bei „pozityvų požiūrį į kitokią seksualinę gyvenseną propaguojančius“.

4–6 metų vaikai turėtų būti supažindinti su „malonumu bei pasitenkinimu, pasiekiamu liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbacija“, „tos pačios lyties asmenų santykiais“, „seksualiniais jutimais (artimumas, malonumas, susijaudinimas) – integralia žmogiškųjų jausmų dalimi“, „įvairių rūšių (šeimos) santykiais“, „skirtingomis šeimos sampratomis“. Galiausiai vaikams turi būti padedama išsiugdyti „pagarbą“ minėtoms įvairaus pobūdžio gyvensenoms bei jų koncepcijoms.

6–9 metų vaikų mokymas turi būti tęsiamas juos išsamiau supažindinant su „malonumu bei pasitenkinimu, pasiekiamu liečiant savo kūną (masturbacija/savęs stimuliavimas)“. Tokio amžiaus vaikams taip pat derėtų pristatyti „skirtingus būdus pastoti“ bei „pagrindinę kontracepcijos idėją (galimybė planuoti šeimą ir priimti sprendimus jos atžvilgiu)“.

9–12 metų vaikai turi būti informuoti apie „pirmąją seksualinę patirtį“, „orgazmą“, „masturbaciją“ ir išmokti „priimti atsakingą – teigiamą ar neigiamą – sprendimą seksualinių potyrių atžvilgiu“, taip pat „efektyviai naudoti prezervatyvus bei kontraceptines priemones“.

Apibendrinant šių standartų turinį, galima drąsiai pasakyti, jog tai – seksualinės iniciacijos patiems mažiausiems programa. Nors siūlymų purviną turinį slepia kilnus („ugdymo“ bei „įgūdžių lavinimo“ sąvokų) rūbas, kiekvienam perskaičiusiam derėtų savęs paklausti – ar tik toks lytinis ugdymas savo faktine prasme nėra pedofilijos forma, vesianti nebent prie vaikų išnaudojimo?