Evgenios Levin nuotrauka

Lapkričio 26 d. Vilniuje įvairių krikščioniškų bažnyčių ir bendruomenių Lietuvoje vadovai bei įgaliotieji atstovai, pasirašė bendrą memorandumą, kuriuo 2014-uosius skelbia Šeimos metais. Tai naujas žingsnis, skirtas stiprinti Lietuvos krikščionių bendrą veikimą. Memorandumą pasirašė 9 bendruomenių atstovai, kurie Spaudos konferencijoje detaliau aptarė iniciatyvos esmę.

Pirmoji mintis apie ekumeninę iniciatyvą kilo Lietuvos Biblijos draugijos terpėje, kur jau daugiau nei 20 metų kartu dirba aštuonių krikščioniškųjų konfesijų atstovai. Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, LBD valdybos narys, pabrėžė, kad visos konfesijos ne tik gerai supranta šeimos svarbą tautai, valstybei ir visai Europos civilizacijai, bet ir jaučia atsakomybę paremti šeimą, šiandien patiriančią itin rimtų sunkumų, besikeičiant visuomenės vertybėms.

Gražus sutapimas, kad ir Europos sekmininkų bažnyčios ėmėsi panašios iniciatyvos, kurią trumpai pristatė Rimantas Kupstys, Lietuvos evangelinių tikėjimų krikščionių sąjungos vyskupas. Jis pabrėžė, kad šeima – visuomenės pradinė ląstelė. Kai žmogus perdaug kišasi į gamtą, Dievo nustatytą tvarką, išderina nusistovėjusią darną. „Linkėčiau, kad būtume išmintingi ir neprisiimtume atsakomybės, kurios Dievas mums neskyrė“, – sakė sekmininkų atstovas.

„Išgyvenu dvigubą džiaugsmą, – teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. – Pirmiausia, kad visiems krikščionims yra svarbios šeimos vertybės, kita vertus, puiku, kad ateinančiais metais esame pasiryžę visi drauge didesnį dėmesį skirti šeimos institutui.“

Arkivyskupas išreiškė susirūpinimą ypač jaunais žmonėmis, kurie kurs Lietuvos ateitį. Kalbėjo apie grėsmę pasimesti tarp daugybės balsų ir neatskirti, kas yra nejudinamos vertybės, – šeima, anot jo, negali tapti eksperimentų objektu.

„Manau, kad mūsų bendras balsas bus pakankamai girdimas“, – sakė Kauno arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, kad neretai vien pastanga ginti prigimtinę šeimą tampa pretekstu kaltinti netolerancija ar teisių pažeidimu. „Mes, krikščionys, tikime, kad kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys, ir mes jį gerbiame, tačiau ir aiškiai įvardijame savo poziciją.“

Lietuvos Katalikų Bažnyčia Šeimos metus pradeda gruodžio 1 d., tuo metu, kai visuotinėje Katalikų Bažnyčioje vyksta pasirengimas kitų metų rudenį vyksiančiam sinodui Šeimos klausimais.

Šeimos metų programa dar nebuvo detaliau pristatyta, tačiau, anot Kauno arkivyskupo, bus siekiama bendradarbiauti su valstybės institucijomis, įstatymų leidėjais, visais, kuriems rūpi šeimos gerovė. „Bandysime kelti mums svarbius dalykus į viešumą ir aptarsime su visais, kurie gali turėti bent kokią pozityvią įtaką“, – sakė jis.

„Įstatymai turi apginti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“, – tęsė mintį Tikėjimo žodžio vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius, pabrėždamas būtinybę peržiūrėti Lietuvos įstatyminę bazę, kiek ji garantuoja ir gina šią krikščionių teisę.

Kita vertus išryškėjo mintis, jog visos krikščioniškos konfesijos vykdo svarbią edukacinę funkciją. Ne tik propaguoja paramą šeimai, bet ir teikia konkrečią pagalbą, ugdo besiruošiančius santuokai, padeda įveikti krizinius laikotarpius, rūpinasi našlaičiais. Apie tai kalbėjęs Septintosios dienos Adventistų Bažnyčios vyskupas Bertoldas Hibneris pabrėžė tiesą, kad Dievas priima kiekvieną žmogų, tačiau nepalieka jo tokio, koks yra. Biblija liudija, kad Dievas visada perkeičia žmogų, vis labiau priartindamas prie tikrojo dieviškojo atvaizdo. Bažnyčių sukaupta patirtis galėtų būti naudinga visai visuomenei.

„Katalikų Bažnyčia Lietuvoje turi didžiausią įdirbį ir praktiką šioje srityje. Atsikūrus Lietuvos valstybei pirmiausia įsikūrė „Caritas“ centrai, nes vargas pats kalbėjo apie save ir prašėsi sprendimų“, – sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tačiau labai greitai buvo atkreiptas dėmesys ir į šeimos reikalus. Vienas didžiausių laimėjimų per šiuos 20 metų, pasak jo, tai – jaunų žmonių ruošimo santuokai programa. Jos metu dalyviai gauna ne vien teorinius pagrindus, susitinka su psichologais, bet išgirsta ir vedusiųjų porų liudijimų, apie džiaugsmus ir sunkumus, sutiktus gyvenimo kely.

„Jei ši programa bus įdiegta visose Lietuvos vyskupijose, atneš daug gerų vaisių“, – vylėsi Kauno arkivyskupas, pasiūlydamas šią programą ir kitų konfesijų atstovams.

Reformatų bažnyčiai atstovavęs Kun.Raimondas Stankevičius atkreipė dėmesį ir į socialiai atskirtą jaunimą, kuriems skirtas reformatų bažnyčios projektas.

„Vaikai, išaugę nepilnose šeimose arba be tėvų meilės, labai kenčia patys ir kankina visuomenę, – apgailestavo ir Lietuvos evangelinių tikėjimų krikščionių sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys. – Tai didžiulis iššūkis. Manau, kad turime raginti visą visuomenę nežiūrėti pro pirštus į tai, kas vyksta.“

Pastorius Gabrielius Lukošius memorandumo pasirašymą pavadino „istoriniu įvykiu“: „Per šiuos metus, manau, išryškės naujos galimybės“, – sakė jis, vildamasis, kad apsikeitimas įžvalgomis ir patirtimis neišvengiamai praturtins pirmiausia kiekvieną konfesiją. „Mes, kaip Tikėjimo žodis, su geru pavydu žiūrime į brolius katalikus, kurie turi šeimos centrus. Mažesnėms bendruomenėms čia sudėtingiau – tačiau viliuosi, kad šie metai taps svarbiu žingsniu nuoseklesnio darbo šeimos labui link.“

Lietuvos ortodoksų arkivyskupas Inokentijus pabrėžė ne vien būtinybę aiškiai įvardyti grėsmes ir leisti visuomenei išgirsti Bažnyčios balsą, bet ir konkrečiai parodyti įgyvendintą idealą. „Dvasinio švietimo uždavinys – vienas svarbiausių šiandien. Jis turi būti vykdomas įvairiais lygiais ir įvairiomis priemonėmis. Nors dar neturime tokios patirties kaip Romos Katalikų Bažnyčia, tačiau vis labiau pasitelkiame edukacines jaunimo programas“, – dalijosi mintimis ortodoksų vadovas. Svarbiausia, pasak jo, kad kiekvienas krikščionis galėtų savo pavyzdžiu parodyti, kad „ši sistema veikia“. „Krikščionis savo gyvenimu turi paliudyti, kad myli žmones, savo šeimą, visuomenę, savo šalį, nes myli Dievą. Neįmanoma mylėti Dievo ir kartu stokoti meilės savo šeimai ar visuomenei“, – pabrėžė arkivyskupas Inokentijus.

Išsamesnę Šeimos metų programą tikimasi suderinti ir paskelbti artimiausiu metu.

Parengė Saulena Žiugždaitė