Strasbūre vykstančioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas pritarė alternatyviai rezoliucijai dėl lytinių ir reprodukcinių teisių bei lytinio švietimo, kurią parengė Europos liaudies partijos bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijos.

Joje nėra kontroversiją sukėlusių teiginių, kurie buvo įrašyti pirminiame EP narės Edite Estrela (Socialistai ir demokratai, Portugalija) parengtame projekte.

Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, taip pat lytinio švietimo mokyklose politikos formavimas ir įgyvendinimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, o ES gali prisidėti skatindama valstybių gerąją patirtį.

Šiam tekstui pritarė 334 EP nariai, nepritarė 327, o susilaikė 35. Nesutikdama su EP pozicija, pranešėja E. Estrela atsiėmė savo pavardę ties priimtu dokumentu. 

Piliečių pergalė

Ilgi debatai dėl „Pranešimo apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises“ (dar vadinamas Estrelos rezoliucija) pagaliau baigėsi. Simbolinę kovą šįsyk laimėjo tie, kurie įsitikinę, kad vaiko gerove geriau gali pasirūpinti šeima, o ne institucijos, vykdančios Briuselyje surašytas direktyvas.

Rezoliucija nesurinko būtinos daugumos. Tad buvo pateikta alternatyvi rezoliucija, už kurią balsavo 334 europarlamentarai, 327 balsavo prieš ir 35 susilaikė. Kaip matome, kova buvo labai atkakli. Žibalo į ugnį nuolat pylė labai aktyvus abortų lobistų spaudimas. Yra susikūrusios įvairios, gausiai iš ES finansuojamos organizacijos, kurios pirmiausia rūpinasi mažinti šeimos įtaką bei propaguoti abortinį mentalitetą.

Įprastai toks dokumentas teisiškai neįpareigoja ES valstybių narių, tačiau yra svarbus simboliškai, nes tampa akstinu teisėkūrai. Rezoliucijos Europos Parlamente paprastai priimamos be didesnių diskusijų. Kas gali prieštarauti, kai kalbama apie rūpinimąsi moters sveikata?

Tačiau šįsyk viskas buvo kitaip. Europos piliečiai nepanoro, kad jiems būtų primetama politinė darbotvarkė, kuri prieštarauja jų pamatiniams įsitikiniams. Rezoliucijoje buvo pasisakoma už labai agresyvų seksualinį švietimą, nustumiant visiškai į šalį tėvus ir nurodant grupės ekspertų sugalvotas normas.

Taip pat kilo paprastas klausimas: kodėl mes, Europos valstybių piliečiai, turime gauti vienos politikės sumanytas ir lobistinių grupių remiamas direktyvas? Jos nebūtų privalomos? Gerai bent tai. Tačiau kam jos apskritai reikalingos? Kodėl taip iškreiptai suvokiamas rūpinimasis moters sveikata ir gerove? Kodėl kišamasi į šeimos erdvę?

Šįsyk piliečiai reagavo labai aktyviai. Teigiama, kad Europos Parlamento nariai gavo beveik 100 tūkstančių elektroninių laiškų, kurie ragino nepriimti rezoliucijos. Piliečiai aktyviai mobilizavosi ir socialiniuose tinkluose. Grupė „Estrelai – ne, subsidiarumui – taip“ per labai trumpą laiką subūrė 4300 narių.

Keli šimtai jaunų šeimų susirinko į piketą Strasbūre ir išreiškė neigiamą požiūrį į rezoliuciją.

Kaip teigia pati Edita Estrela įraše Facebook gruodžio 9 dieną, rezoliucija buvo inicijuota tokių grupių, kaip Europos moterų lobistės, Amnesty International, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija ir kt.