Autorius yra Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „European Dignity Watch“ atstovas. Pranešimas skaitytas 2013 m. gruodžio 17 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Estrela ir kitos negandos: kokių naujų grėsmių šeimos institutui susilauksime 2014 metais?“

Apie Estrelos pranešimo autorius ir gynėjus

Garsiojo pranešimo autorė Edita Estrela yra Portugalijos socialistų partijos narė bei Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė. Ji taip pat priklauso Parlamente veikiančiam Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų tarpgrupiniam susivienijimui.

Tarp ištikimiausių Editos Estrelos pranešimo Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių rėmėjų, pačios parlamentarės teigimu, randame tokių lobistinių grupių kaip Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija, Europos humanistų federacija, Europos Parlamentinis forumas gyventojų ir plėtros klausimais. Išskirti derėtų Tarptautinę planuotos tėvystės federaciją, žinomą kaip vieną didžiausių abortų bei kontracepcijos plėtros šalininkų pasaulyje. Šios organizacijos vadovė viename Europos Parlamente susitikimų viešai pripažino padėjusi parašyti Estrelos pranešimą. Atkreikime dėmesį, jog, neskaitant minėtų lobistinių grupių, Estrelos pranešimas jokios platesnės europiečių paramos nesulaukė.

Procedūriniai pažeidimai

Pirmąjį kartą Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Estrelos pranešimą priėmė rugsėjo mėnesį. Rugsėjo 26 d. pasirodė pirmasis oficialus Estrelos pranešimo variantas, kurio 4-ajame puslapyje jau galime rasti nuorodą į skandalinguosius Standartus lytiniam švietimui Europoje. Tačiau apie juos kiek vėliau.

Spalio 22 d., po itin emocingo balsavimo Parlamento plenariniame posėdyje, Estrelos rezoliucijos projektas nusiųstas atgal į komitetą tobulinti. Rezoliuciją pakartotiniam svarstymui grąžinus į komitetą, jokio svarstymo net nebuvo. Kaip ir galimybės pateikti naujų pataisų ar svarstyti anksčiau siūlytąsias kartu su alternatyviu pateiktos rezoliucijos variantu. Komiteto valdyba, viešai deklaruojanti savo prielankumą esamam rezoliucijos tekstui, darbotvarkėje numatė tik pakartotinio balsavimo procedūrą. Tai prieštarauja Europos Parlamento įstatymų leidybos tvarkai. Mat rezoliuciją grąžinus komitetui, dokumentas privalo būti persvarstytas.

Kadangi galimybės diskutuoti dėl turinio tiesiog nebuvo, lapkričio 26 d. komitete balsuota dėl iš esmės to paties jau anksčiau atmesto dokumento, pačios E. Estrelos iniciatyva išbraukiant keletą anksčiau jos vertintų sakinių – tarp jų ir nuorodą į skandalinguosius lytinio švietimo standartus. Visa kita liko taip pat. Negana to, naujasis po balsavimo priimtas dokumentas parlamentarams tapo prieinamas tik gruodžio 3 d. ir tik anglų kalba, kai galutinis terminas pataisoms prieš plenarinę sesiją teikti buvo gruodžio 4 d. Taigi dauguma parlamentarų taip ir nesulaukė dokumento vertimų. Ką jau kalbėti apie galimybę teikti pataisas. Toks parlamentinis procesas vadintinas mažų mažiausiai neįprastu.

Kokia Europos Parlamento rezoliucijos reikšmė?

Europos Parlamento rezoliucija, priimama europarlamentarų balsų dauguma, Europos Sąjungos šalims narėms nesukuria teisinių įpareigojimų, t.y. priimtos rezoliucijos siūlymų valstybės narės įgyvendinti neprivalo. Tačiau nederėtų pamiršti, jog balsų dauguma patvirtintas dokumentas atspindi oficialią Europos Sąjungos poziciją tam tikru klausimu.

Estrelos pranešimą, kita vertus, galima išskirti savo simboline prasme, kurią jam suteikė gausus europiečių domėjimasis ir masinė tarpvalstybinė savimobilizacija. Europos humanistų federacijos duomenimis, iki gruodžio 3-iosios dienos Europos Parlamento nariai sulaukė apie 80 tūkst. rinkėjų laiškų su prašymais nepritarti Estrelos rezoliucijos projektui. Turint omenyje europiečių suaktyvėjimą paskutiniosiomis dienomis prieš balsavimą, toks skaičius galėjo gerokai išaugti.

Turinys ir jo kaita

Pirmasis ir Estrelos pranešimui atmesti visiškai pakankamas argumentas yra netiesioginis raginimas peržengti ES kompetencijos ribas. Seniai žinomas ir pripažintas faktas yra toks – abortų tema priklauso išskirtinai nacionalinių valstybių kompetencijai. Tai nustato vienas pamatinių Sąjungos veikimo principų – subsidiarumo principo, taip pat daugybė vėlesnių Europos Komisijos patvirtinimų (vienas iš daugelio pavyzdžių: 2007 m. rugsėjo 27 d. Roberto Kilroy-Silko klausimas raštu Europos Komisijai. Jo atsakyme randame šiuos angliškus žodžius: „Matters related to abortion which are under the exclusive competence of the Member States“).

Tai tik dar sykį patvirtinta alternatyviojoje rezoliucijoje „Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių“, kuriai Europos Parlamente nedidele balsų persvara (334 balsais už, 327 prieš bei 35 parlamentarams susilaikius) buvo pritarta gruodžio 10 d. Dokumente numatyta, jog jį priėmus Estrelos rezoliucijos projektas būtų pripažintas kaip neatitinkantis galiojančios teisės, todėl pakeistas teisėta alternatyva.

Kadangi kompetencijos perskyrų faktas nemažos dalies parlamentarų, net ir lietuvių, visgi neįtikino, turinį apžvelkime detaliau. Nors tekste išryškinamos su moters ir motinos sveikata Europoje bei už jos ribų susijusios ir vis dar aktualios problemos, dokumente siūlomi šių problemų sprendimo būdai yra nepriimtini ir tik nežymiai susiję su tikrąja sveikatos apsauga.

Vietoj valstybės apsaugos ir paramos vaiko besilaukiančiai motinai rezoliucija skatinami abortai, kurie, be kita ko, vadinami „žmogaus teise” (33 paragrafas), nors tokia teisė nebuvo ir nėra visuotinai įtvirtinta ar pripažinta, taip pat abortų klausimu Sąjungoje nėra sutarimo (konstatuojamoji dalis U). Negana to, abortus siūloma skatinti, pasitelkiant ES paramos vystymuisi fondus (71 ir 76 paragrafai). Tuo tarpu Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje rašoma, jog „vaikui, turint galvoje jo fizinį ir protinį nesubrendimą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, įskaitant atitinkamą teisinę apsaugą, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“ (preambulė).

Neatmetant lytinio ugdymo svarbos, rengiant jaunus europiečius atsakingiems santykiams, nerimą kelia dokumente išdėstyta nuomonė, esą tėvai ugdymo procese užima viso labo vienos iš suinteresuotų pusių vietą (40 paragrafas), taip paneigiant jų, kaip pirmųjų ir pagrindinių auklėtojų, svarbą. Pakartotinai tėvų vieta auklėjimo procese paneigiama, kviečiant nepilnamečiams suteikti galimybę naudoti kontraceptines priemones bei pasirinkti abortą be tėvų sutikimo (44 paragrafas). Be daugelio kitų dokumentų, tokie teiginiai prieštarauja ir Visuotinei Žmogaus Teisių Deklaracijai, kur teigiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, šeimos gyvenimą“ (12 str.). „Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą“ (26 str. 3 d.).

Dokumento tekstu taip pat siekiama reguliuoti ir suvaržyti sąžinės laisvę (34 paragrafas), o ypač teisę neatlikti aborto, jei tai prieštarauja įsitikinimams ar tikėjimui, išskyrus atvejus, nustatytus teisės. Tuo tarpu sąžinės laisvė yra viena pamatinių teisių, o jos dalimi esanti teisė (šiuo konkrečiu atveju) neatlikti aborto (angl. conscientious objection) yra visuotinai pripažinta ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 2-oje dalyje: „Teisė atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų yra pripažįstama pagal šios teisės įgyvendinimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus.“

Nors paskutinėje rezoliucijos projekto redakcijoje (pasirodė tik gruodžio 3 d.) nebeliko daugelyje Europos šalių pasipiktinimą sukėlusių „Standartų lytiniam švietimui Europoje“, kuriuose pateikiama seksualinės iniciacijos vaikams programa (pavyzdžiui, pagal Standartus 0-4 metų vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną“, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“, taip pat turėtų ugdytis „pozityvų požiūrį į kitokią seksualinę gyvenseną propaguojančius“ir t.t.), ES šalys narės esamu tekstu vis tiek raginamos įvesti „privalomas lytinio ugdymo pamokas visiems vaikams, lankantiems pradines bei vidurines mokyklas“ (41 paragrafas).

Kas toliau?

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija skelbia, jog artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks 2014 m. gegužės 25 d. Lietuvos piliečius, turinčius ar dar tik turėsiančius rinkimų teisę, raginu ja nedvejojant pasinaudoti. Estrelos pranešimo istorija neabejotinai kalba apie Europos Sąjungos šalių piliečių pergalę kovoje už žmogaus teises ir laisves. Ši istorija yra pavyzdinė taip pat ir manantiems, jog jų balsas neva tolimame ir nesuprantamame Sąjungos mechanizme tarytum sutirpsta ir neturi jokios realios įtakos.

Dėkodamas Lietuvos žmonėms už pergalę, prie kurios jie labai prisidėjo, kviečiu artėjančiuose rinkimuose nepamiršti tų europarlamentarų, kurie pasisakydami prieš Estrelos rezoliucijos projektą gynė visuotinai pripažintas žmogaus teises bei laisves ir gerbė šalių narių atsakomybę formuojant švietimo bei šeimos politiką.