2014 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

Švč. Jėzaus Vardas Jn 1, 29–34 „Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“

2014-01-03
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“. 

Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

Kiti skaitiniai: 1 Jn 2, 29–3, 6Ps 98


Evangelijos skaitinį komentuoja Eugenijus Markovas SJ

Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“

Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Tai, ko gero, gražiausiai skambantys žodžiai, kuriuos randame šios dienos Evangelijoje, o jų reikšmę nusako pati krikščionybė su Jėzumi, Dievo Avinėliu, tokiu būdu apsireiškusiu žmonijai, priešakyje.

Dar visai neseniai džiaugėmės ką tik gimusiu Kūdikėliu, žvelgėme į Jį, paguldytą tarp ėdžių, kur kartu buvo avelės ir ėriukai. Matėme Dievą, tapusi žmogumi, kuris iš meilės mums tapo vienu iš mūsų. Jis yra tikrasis Dievo Avinėlis.

Avinėlis yra nekalta ir nebyli atnaša, kurią, minint išsivadavimą iš Egipto, per žydų Velykas buvo aukojamas ir valgomas avinėlis - Išganytojas.

Bet ką tai mums reiškia, jei mes Jėzų Dievo Avinėliu vadiname? Kai kurie sunkiai priima tai, kad Dievas tapo auka už nuodėmes, o ir mums tai labai dažnai tenka vis iš naujo atrasti, bei išgyventi. Pirma turėtume žinoti, ką apie tai skelbia pats Šventasis Raštas ir tikrai ne vieną kartą.

Pranašas Izaijas jau matė Avinėlį: „Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų. Nors ir buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso, – burnos nepravėrė. Kaip tyli avinėlis, vedamas pjauti … taip jis nepratarė žodžio” (Iz 53, 6–7).

Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1,29).

Čia tasai apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane“ (Jn 1.30).

Taip pat iš apreiškimo Jonui knygos: „Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį...Jie šaukė skambiu balsu: ‚Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’“ (Apr 7,9-10).

Petras savo laiške rašo: „Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos, ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio, be kliaudos ir dėmės“ (1 Pt 1, 18 – 20).

Švenčiant Eucharistiją, išgirstame kunigo ištartus žodžius ir į viršų pakeltą ostiją: „Štai Dievo Avinėlis, laimingi pakviesti į šio Avinėlio puotą...“ Mes atsakome: „Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį ir mano sielą pasveiks...“ Tai reiškia išpažinimą, kuris jau vyksta mumyse, tai yra mes skelbiamės esą neverti, nuodėmingi, silpni, menki. Meilė negalima, jeigu šalia nėra tyros širdies ir švarios sąžinės. Taigi tik prisipažinę, jog eisime su Jėzumi, kuris mus sutaiko su savimi, ir supratę atgailos sakramento reikšmę, galime tikėtis pažinti tikrąjį Dievo Avinėlį, prisiėmusį visas mūsų nuodėmes, mūsų Jėzų - Išgelbėtoją.

Gavę brangią dovaną, dažnas sakome: ...na tikrai nesu vertas šios dovanos, ji tokia brangi ir atrodo puikiai, manau, yra vertesnių už mane žmonių ją gauti, aš tai jau tikrai ne ir t. t. Dovaną gavę jaučiamės pagerbti ir pripažinti. Taip yra ir su šia Dovana, kurią gauname iš Dievo, Jis vienintelis teikia mums gyvenimą. Jis yra tikrasis Ganytojas, tapęs Avinėliu.

Dievo Avinėli, tu naikini pasaulio nuodėmes ir keiti mano širdį jau dabar, vesk mano gyvenimo keliu pas Tave. Juk prie Tavęs, avinėlio, gali artintis ir mažas, ir didelis, silpnas ir stiprus.

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Roma 2014-01-03 09:50

Ir Jis taria Žodį: ,jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus Kūno ir negersite Jo Kraujo - neturėsite savyje gyvybės. Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje. o aš jame. Ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.' Toks yra perkeitimas iš nieko negalėjimo nuveikti į gyvenimą, galintį net kalnus kilnoti. Nepriimant Dievo Žodžio rimtai ir pilnai, per kurį srūva Jo ir Tėvo meilė mums, neįmanoma atrasti Jo norimos išsvajotos visų žmonių brolystės ir jos suprasti, kaip sako popiežius Taikos žinioje pasauliui. Niekame kitame nėr išgelbėjimo.

iglina 2014-01-03 08:53

Dievo avinėli, neesu vertas, bet tik tark žodį...tark Žodį ir duok malonę jį išgirsti.. Labi nuoširdžiai dalinuosi, kad verta perskaityti šiandien įdėtą John Allen'o pamąstymą

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

miuziklas "Don Bosko" plakatas

Miuziklą pastatė Nerijus Petrokas. Pagrindinius vaidmenis miuzikle sukūrė ne tik žinomi operos solistai, bet ir populiariosios muzikos bei dramos teatro atstovai. Miuziklas bus rodomas Alytuje spalio 12 d. 15 val. 

pranciškonai kankiniai

Pranciškus ir jo broliai siekė įtvirtinti savo palaipsniui suvokiamą pasirinkimą „gyventi pagal šventąją Evangeliją“. 

netvarka

Visoms pažįstamas jausmas, kai atsikėlus šeštadienio rytą visi baldai būna užkrauti švariais ir nešvariais drabužiais, virtuvė – indais, puodais, stiklainiais, maisto produktais, kriauklė – pilną nešvarių indų...Tokiu atveju turime tris pasirinkimus.

Jurgis ir Aušrinė Šečkai

Pokalbis su dešimtmetį mininčio žurnalo „Tapati“ redaktore Aušrine Šečkuvienė ir tyliuoju šios idėjos bendraautoriu ir įgyvendintoju, jos vyr Jurgiu Šečkumi: nuo ko viskas prasidėjo, kuo šis žurnalas ypatingas, apie kasdienes aukas ir dovanas.

Prialgauskų šeima

Bernardinai.lt ir Šeimos institutas vykdo projektą „Šeima – bendrystės sodas“, kuriuo siekia atskleisti tą vidinę įvairovę, kuri sutelpa į „tradicinės šeimos“ sampratą. Susipažinkite – Prialgauskų šeima iš Šačių.