Ar yra Dievas? Taip, ne, galbūt

„Ar yra Dievas?“ – skelbia klausimas, kviečiantis į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje vasario 5 dieną prasidėsiančius Alfa kursus. Šis klausimas priverčia sustoti, susimąstyti, pasikapsčius savo paties sielos gelmėse, rasti atsakymą, kuris būtų ne iškalta šalta trafaretinė frazė, o išjaustas asmeninis santykis su Kūrėju. Tas pats klausimas kartu su trimis galimais atsakymų variantais – taip, ne, galbūt – kviesdavo ir į ankstesnius Alfa kursus. „Mane tas klausimas iš pradžių šokiravo. Ateini į bažnyčią ir randi lapelį su klausimu, ar yra Dievas. Kažkaip pagalvojau, jog galėjo ir geriau pasirinkti. Bet dabar manau, kad kitaip išjudinti žmogų būtų sunku. Norint gauti tiesų atsakymą, reikia tiesaus klausimo. Kiekvienas turi pats sau atsakyti klausimą, ar yra Dievas, ar ne“, – pasakoja Robertas, Alfa kurso absolventas, įsitraukęs į kurso organizavimą tiems, kurie ieško svarbių atsakymų savo tikėjimo kelyje.

Kvietimas į Alfa kursą

Bernardinai.lt

Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje apsilankiau likus trejetui savaičių iki naujo Alfa kurso pradžios. Po vakarinių šv. Mišių su Robertu, Kristina, Natalija ir Deividu susėdome pasikalbėti apie tai, ką jiems patiems asmeniškai davė Alfa kursas ir ko iš šio kurso gali tikėtis žmonės, kurie galbūt dar tik planuoja prisijungti ar yra apimti abejonių, kam viso to apskritai reikia.

„Dar šiandien važiuodama troleibusu galvojau apie Alfa kursą. Čia atėjau pakviesta bičiulio. Jis buvo mano pirmasis sutiktas katalikas. Aš irgi buvau tikinti, bent maniau tokia esanti, tačiau žvelgdama į jį mačiau, kad jis tiki kažkaip kitaip“, – pasakoja Kristina. Bičiulio skatinama ji pagaliau ryžosi ateiti į Alfa kursą. „Jaučiausi atėjusi kaip kokia dvyliktokė, tačiau jau po pirmojo susitikimo pasijutau tarsi pradinukė, o dar vėliau – kaip ikimokyklinukė. Tai pradžioje mane sukrėtė. Per vieną mokymą supratau, kad aš veikiausiai nebuvau tikinti. Greičiausiai visiškai netikinti. Po mokymo apie Jėzų verkiau nežinau, kiek laiko. Iš tikro per Alfa kursus ir įvyko mano atsivertimas, nors anksčiau ir maniausi esanti tikinti“, – prisiminimais dalijosi Kristina.

Alfa kurso bendruomenė

Pasak jos, Alfa kursas padeda žmogui augti dvasiškai. „Aplinkoje dažnai girdėdavau kalbant apie gyvąjį tikėjimą, visada pritardavau, tačiau jį atradau tik dabar“, – pasakoja Kristina. Moters teigimu, Alfa kursas jai padėjo atrasti laimę: „Iki atsivertimo aš dažniau buvau nelaiminga nei laiminga. Jei kažkas atsitikdavo, manydavau, kad Dievas mane už kažką baudžia. Kai supratau, jog Dievas nebaudžia, atradau tą laimę. Jei ir dabar nutinka kažkas sukrečiančio, aš į tai gebu pažvelgti jau kitaip, nesumaišyti jausmų su logika.“

Paskata ieškoti gyvojo tikėjimo

Savo ruožtu Robertas teigia negalintis pasakyti, kad Alfa kursas būtų paskatinęs atsiversti. Vyras į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje rengiamą kursą atėjo veikiau ieškodamas bendruomenės. „Atvykau į naują vietą. Kaip jau buvau patyręs iš anksčiau, kai dėl darbo atsikeli į kitą miestą, tai geriausia ateiti į bažnyčią, kur gali rasti bendruomenę. Panašiai nutiko ir Vilniuje. Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia paprasčiausiai buvo artimiausia. Dabar galiu pasakyti, kad atradau gerokai daugiau, ir tik dabar tai suprantu“, – teigia Robertas. Vyras sako, kad ir prieš Alfa kursą buvo tikintis – melsdavosi, lankydavosi bažnyčioje. „Tačiau tas tikėjimo suvokimas ir buvo užsilikęs toks, koks buvo priimant Pirmąją Komuniją. Kaip bobutė, rengusi mane Komunijai, pasakojo, toks suvokimas ir užsiliko. Alfa kursas padėjo augti tikėjime, apmąstyti jį, geriau suvokti Dievą“, – dalijasi Robertas. Jo teigimu, Alfa kursas nesuteikia atsakymų į visus klausimus, tačiau duoda kelio gaires pačiam tų atsakymų ieškoti.

„Iki Alfa kurso negalėjau savęs pavadinti labai tikinčiu. Dabar yra prasidėjęs tas atradimų kelias“, – atvirauja Deividas. Vaikinas teigia ir anksčiau nusitverdavęs Bibliją, rasdavęs ten geležinę logiką ir jausdavęs, jog kiekviena diena, praleista gyvenant pagal Dievo įsakymus, būdavo tarsi šventė. „Tačiau žmogus esi silpnas ir kartais tos logikos neišlaikai, klumpi ir vėl kyli. Kartkartėmis sekmadieniais nueidavau į bažnyčią tarsi į kokią jogos pamokėlę. Grįžti iš bažnyčios, viskas rodosi lengviau ir taip būna dar vieną, dvi ar tris valandas, tačiau po to viskas užsimiršta, lieka užnugaryje ir junti, kad tikėjimui trūksta gyvybės, įsišaknijimo“, – kalba Deividas. Būtent tada jo tikėjimo kelyje atsirado Alfa kursas. Būtent šio kurso trečiadieniniai užsiėmimai lėmė tai, kad vaikino tikėjime šalia geležinės logikos atsirado tikėjimo gyvybė kasdienybėje. „Nebeliko to šaltumo, kurio aš pats nepakeliu, nes tikėjimas, paremtas vien tik logika, žmogui yra sunkiai pakeliamas“, – džiaugiasi Deividas.

Paskaitą veda brolis Pijus

Natalijos istorija panaši į Deivido. „Kaip ir Deividas aš atėjau, kad suprasčiau ir sužinočiau, o iš tikrųjų labai ilgai svarsčiau. Maniau, kad tikiu Dievu visa savo širdimi, šimtu procentų. Tačiau, kas tai yra, iš tikro nežinojau. Įkyrėjau savo kolegai darbe nuolat klausinėdama, ar čia man krikštytis, ar ne, kokią konfesiją pasirinkti. Kolega man tiesiog patarė apsilankyti Alfa kursuose“, – prisimena Natalija. Ji pripažįsta, kad į Alfa kursą ją pirmiausia atvedė žinių troškimas.

„Kaip žinome, Alfa kurso užsiėmimas susideda iš mokymo ir po to einančios diskusijų grupės. Dabar manau, kad esmė yra ne tiek mokymas, kiek pati diskusijų grupė. Kadangi atėjau žinių, tai iš pradžių išklausydavau mokymą, o jau po to per pirmus kelis užsiėmimus į diskusijų grupę žiūrėjau gana kreivai. Tačiau, kaip ir Kristina, atradau gyvąjį tikėjimą. Alfa kursas mane paskatino atsiversti“, – džiaugiasi Natalija. Pasak jos, būtent noras dalintis Dievo meile su kitais lėmė tai, kad ji liko Alfa komandoje, tik jau kaip organizatorė. Natalija teigia, kad Alfa kursai yra puiki proga dalintis savo tikėjimu. „Be to, Alfa kursas davė man ir krikšto mamą. Ji vadovavo mano diskusijų grupei Alfa kurse ir, vieną dieną prie jos priėjusi, aš tiesiog pasakiau, kad norėčiau, kad ji būtų mano krikšto mama. Ji sutiko, nors manęs visiškai nepažinojo“, – džiugų gyvenimo įvykį prisimena Natalija.

11 savaičių ieškant atsakymų į tikėjimo klausimus

Žmogui, svarstančiam, ar prisijungti prie Alfa kurso, žinoma, kyla klausimas, kas gi ten vyksta. Jau minėta, kad pats užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – paskaitos, skirtos tam tikram klausimui aptarti, ir diskusijos grupelėje. Be to, dar vyksta šlovinimas giedant bei suneštinės vaišės, kai gurkšnojant arbatą galima geriau pažinti vieniems kitus. „Alfa kurse nagrinėjamos įvairios temos. Galime tai pavadinti krikščionybės pradžiamoksliu, kurio metu nagrinėjami klausimai, kas yra Jėzus, kodėl jis mirė, kaip neabejoti savo tikėjimu, kaip Dievas gydo šiandien, kaip pasakoti kitiems apie tikėjimą, kaip pasipriešinti blogiui“, – pasakoja Natalija. Pasak jos, paskaitas veda ir broliai dominikonai, ir pasauliečiai. „Žmonės, ateinantys į Alfą kursą, dažnai klausia, o kas ves paskaitas. Kas ves šią, o kas kitą? Ar yra koks autoritetas, ar ne? Man buvo labai svarbu, kad, jeigu paskaitas veda brolis, vadinasi, čia jau rimta“, – patirtimi dalijasi Robertas.

Alfa kurso paskaita

Visas Alfa kursas trunka 11 savaičių. Vienas svarbiausių viso kurso akcentų yra išvažiuojamasis Šventosios Dvasios savaitgalis, kai visa grupė kartu išvyksta iš Vilniaus ir susitelkia maldai. „Šeštadienį būna maldos vakaras, adoracija, išpažinčių klausymas, o sekmadienį būna šv. Mišios“, – pasakoja Natalija. „Man labiausiai įstrigo sekmadieninės pamaldos. Tų Mišių prisiminimas mane maitina ir dabar. Aš ir anksčiau eidavau į bažnyčią, tačiau nepajutau tokio stipraus įspūdžio kaip tą savaitgalį, kai meldėmės improvizuotoje bažnytėlėje prieš altorėlį. Visi per savaitgalį susibendravę, suvienyti tikėjimo. Tada tikrai buvo jaučiamas gyvas tikėjimas, tarp mūsų esantis gyvas Kristus. Tos Mišios tapo man savotišku persilaužimu“, – savo patirtį iš Šventosios Dvasios savaitgalio atskleidžia Deividas.

„Labai įdomu stebėti, kokie žmonės ateina kurso pradžioje ir kokie jie būna jam pasibaigus. Iš pradžių visi stoviniuoja palei sienas, o vėliau jau tampa nebeįmanoma jų atplėšti vienas nuo kito, nes tikėjimas buria ir vienija. Dalyviai vieni kitiems padeda augti tikėjime“, – teigia Natalija.

Alfa kursai laukia visų, net ir netikinčiųjų

Pasak pašnekovų,, Alfa kursuose yra laukiami visi, net ir tie, kurie į skelbime iškeltą klausimą, ar yra Dievas, atsakytų ne arba galbūt. Robertas pasakoja, kad kai kurie į Alfą kursą atėję netikintieji ar svyruojantieji ten išlieka iki pabaigos, kartais net sulaukia lūžio savo gyvenimo kelyje, o kartais kurso ir nebaigia. „Man asmeniškai diskutuojant su tokiais žmonėmis stiprėja mano paties tikėjimas. Aš pats ieškau argumentų, kodėl taip, o ne kitaip. Turiu nebijoti kalbėti ir sunkiomis temomis. Klausimai skatina domėtis, permąstyti“, – liudija Robertas. Natalija patvirtina, kad į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje rengiamą Alfa kursą tikrai ateina ir netikinčių žmonių. Tai, pasak jos, yra džiugu, nes rodo, kad žmonės nėra drungni, jie ieško, palieka galimybę tikėjimui, ieško Dievo.

Alfa kursas neatsiejamas nuo maldos

„Pas mus grupelėje buvo moteris, kuri ieškojo Dievo. O štai jos vyras nė nemanė leistis į kalbas ir namuose net drausdavo klausytis „Marijos radijo“, nes tai neva yra visiškas „briedas“. Ta moteris per Šventosios Dvasios savaitgalį daug šnekėjo su manimi ir klausė, ką jai daryti. Jos vyras griežtai sako, kad Dievo nėra. Aš jai tiesiog parekomendavau pasimelsti už savo vyrą – vieną sykį, kitą sykį. Po kurio laiko ji priėjo ir man padėkojo. Iš tiesų nutiko taip, kad, norėdama įrodyti vyrui, jog Dievas yra, ji visų pirma tai įrodė sau. Per maldą ji giliau pažino Dievą“, – prisiminimu iš Alfa kurso dalijasi Kristina. Ji teigia nežinanti, ar minėtai moteriai jau leidžiama namuose įsijungti „Marijos radiją“, tačiau teigia, kad ši istorija yra puikus įrodymas, kokią stebuklingą galią turi malda, kaip ji keičia žmonių sielas.

Alfa baigiasi, Post Alfa niekada nenutrūksta

Natalija pasakoja, kad kiekvienas Alfa kursą išklausęs dalyvis baigiamajame vakare gauna tai patvirtinantį pažymėjimą. Tačiau tuomet svarbiausia būna jau ne tai. „Prieš trejus metus, jei neklystu, iškilo toks klausimas, ką veikti baigus Alfa kursus“, – prisimena Natalija. Pasak jos, tuomet ir buvo nuspręsta kurti vadinamąją Post Alfą. Natalijos teigimu, tai nėra kursas, o veikiau bendruomenė, kurios susitikimai vyksta pirmadieniais. „Kiekvienas susitikimas turi savo temą, vyksta maldos vakaras, kartais rodomas koks nors krikščioniškas filmas“, – pasakoja Natalija ir priduria, kad, priešingai nei Alfa kursas, Post Alfa neturi pabaigos ir tęsiasi tol, kol yra dalyvauti ir gilinti savo tikėjimą pasiryžusių asmenų.

„Po Alfa kurso kiekvienas asmeniškai pajaučia, kur toliau eiti“, – priduria Robertas ir kaip pavyzdį pateikia įvairias po Alfą kurso Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje susikūrusias bendruomenes. Dalis žmonių, kaip ir mano pašnekovai Natalija, Robertas, Deividas ir Kristina, lieka Alfa komandoje ir padeda organizuoti kursą kitiems dalyviams. „Kai Alfa kurso metu išgyveni visą tą tikėjimo patirtį, norisi, kad kitas žmogus irgi visa tai turėtų. Niekam ne paslaptis, kad Alfa kurso metu tas virsmas vyksta labai greitai. Vienuolika savaičių ir tu matai, kaip žmonės keičiasi akyse. Tada galvoji, kad Dievas yra ir iš tikro jis vadovauja šiam kursui“, – pasakoja Natalija.

Bendruomenė kaip atrama

Tuo tarpu Deividas priduria, kad įsitraukimas į komandinį darbą rengiant naują Alfa kursą padeda jam tirpdyti savo individualizmą. „Visad buvau toks, kuris teigia, kad žmogus gimsta vienas, miršta vienas. Į bendruomenę žiūrėjau atsainiai. Ir darbe visad maniau, jog tik pats gali padaryti, kad niekas kitas to nepadarys už tave. Tai kvepėjo savotišku perfekcionizmu, individualizmu. O čia atsiranda bendruomenė“, – džiaugėsi Deividas ir pridūrė, kad Alfa kursas yra nuostabus tuo, jog priima žmogų tokį, koks jis yra. Jam pritaria ir Natalija teigdama, kad dažnai darbe ar kitur žmogus būna toks, koks turi būti. „Čia esi atviras, atsipalaidavęs, laisvas, niekas tau čia nesakys, jog esi keistas“, – teigia Natalija.

„Čia esi savimi, su savo tikėjimu. Kasdieniame gyvenime neretai susiduri su sekuliaraus pasaulio puolimais. Kišami horoskopai, dar kažkas. Naujienose, internete, televizoriuje pilna spiritizmo, Dievo neigimo. Kartais jautiesi vienišas, sutrikęs kvailelis, nes tiki. Aplinkui girdi Dievo neigimus arba pasakymus, kad kita religija geresnė, nes nieko nereikalauja. O bendruomenė suteikia atsvarą, čia esi tarp tokių kaip tu pats. Tai yra atsvara kasdieniam pasauliui, kuris gali sugniuždyti“, – priduria Robertas.

Tad visi, kurie savo tikėjimo kelyje susiduria su įvairiausiais klausimais, pakilimais ar krizėmis, ieško bendruomenės, kurioje galėtų dalintis savo tikėjimu, Dievo ir artimo meile, kartu ieškoti rūpimų atsakymų, jau vasario 5 dieną yra laukiami Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje. Užsiėmimai vyks 19 val. (po vakaro Mišių). Kaip jau minėjo pašnekovai, laukiami yra visi, net ir tie, kurie šiandien drąsiai žymėtų atsakymą, kad Dievo nėra.

Kalbėjosi ir užrašė Donatas Puslys