Visos vaikų knygos VASARIS

Jau už kelių dienų visus, mėgstančius skaityti, pakvies jubiliejinė, XV-oji Vilniaus knygų mugė. Kokių naujienų laukti, ko nepražiopsoti, kur eiti ir ką pamatyti, spręsite kiekvienas savaip. O aš savo ruožtu noriu pakviesti pasidairyti po pačias naujausias (su viena išimtimi) knygas vaikams ir paaugliams. Žinojimas šiuo atžvilgiu yra pliusas, padėsiantis nepasiklysti vaikiškos literatūros jūroje. Gerų reginių, susitikimų ir, žinoma, knygų!

L. Sintija Černiauskaitė. Žiema, kai gimė pašiauštaplunksnis. – Vilnius: Tyto Alba, 2014. 126 p.

L. Sintija Černiauskaitė yra lietuvių literatūroje įsitvirtinusi rašytoja, bene kiekviena jos pasirodanti knyga pelno reikšmingą apdovanojimą, yra pastatyta spektaklių. Šįkart autorė knygą skiria paaugliams, tiksliau, į paauglystę žengiantiems vaikams. Kaip rašoma knygos anotacijoje, L. Sintija Černiauskaitė „meistriškai veda į vaiko pasaulį, kuriame atsispindi ir baimės, ir viltys, ir svajonės, pirmieji pamąstymai apie anapusinį pasaulį. Knygos herojai patiria neįtikėtinų, kvapą gniaužiančių nuotykių, nors taip ir lieka neaišku – tikrų ar tik menamų.“

Mane ši knyga papirko nuoširdžiu, bet paslaptingu, kūrybingu, bet ne paviršutinišku pasakojimu. Skaitai istoriją apie mergaitę, kuri regi Paukštaplunksnį – vaiką, kasdien paaugantį tiek, kiek įprastai paaugama per metus – ir nesitveri noru versti puslapį po puslapio, net nesvarstydamas, kas bus toliau, nes L. Sintijos Černiauskaitės kūrybiškumo nuspėti neįmanoma. Ji pasakoja taip sumaniai ir išmintingai, kad pasijunti nenorintis nieko žinoti, tik sekti ir stebėti tokį stiprų pasakojimą. Nesinori pasakoti šios knygos siužeto – perskaitykite patys ir atraskite tai, kas svarbiausia jums. Emocingas pasakojimas, tikrovės ir sapno ribų nunykimas, kitokio, pasimetusio, nelabai žinančio kuo tikėti – ką mato, ar ką jaučia – vaiko pasaulis negali palikti abejingų. Manau, kad autorei pavyko sukurti stiprią heroję ir knygoje įvykusi jos kaip asmenybės kaita ir augimas, atradimai, gebėjimas atsirinkti palieka gerą įspūdį. 

K. Zylė. Milžinas Mažylis. – Vilnius: Aukso žuvys, 2014. 132 p.

Teko proga apsilankyti šios knygos pristatyme ir išgirsti pačios Kotrynos pasisakymus, kaip buvo kuriama ši knyga, iš kur ji atsirado, ko ja siekiama. Beliko tik pačiai knygą perskaityti ir pasidalyti savo mintimis.

Jei trumpai, tai svarbiausiu šios knygos bruožu laikyčiau jos gyvybingumą, tikrą (nesuvaidintą, nemistifikuotą ir nepasaldintą) kalbėjimą apie tai, kas svarbu kiekvienam – mūsų praeitį ir paveldą, kurie turėtų būti svarbūs kasdien, o ne tik per atostogas ar šventes. Kotrynai sekasi atgaivinti tautosaką, ji nedaugžodžiauja, bet taikliai apibūdina herojaus ir jo sutiktų būtybių jausmus, veiksmus, pasakoja atsakingai. Toks jausmas, kad kiekvienas žodis pasvertas. Beje, nepaminėjau, kad iliustracijas knygai autorė kūrė pati. Taip pat šiai knygai aktualumo, išskirtinumo teikia legendų žemėlapis, pateiktas kaip knygos turinys ir suteikiantis galimybę skaitytojams patiems aplankyti ir pamatyti tas vietas, kuriose lankėsi Kernius. Dėl to ši grožinė knyga vaikams gali tapti puikia edukacine priemone bei būsimų kelionių žemėlapiu

Dar nepasakiau, apie ką ši knyga. O gi apie paskutinį Lietuvos milžiną Kernių ir jo kelionę po legendines Lietuvos vietas, kur atgyja akmenys, skraido ežerai, skamba laumių sutartinė ar prabyla gyvi kalnai. Mums kuriamas įtaigus ir ryškių charakterio bruožų milžino paveikslas, Kernius gyvybingas, jis smalsus, bet ne avantiūristas. Knygoje stiprus svarbiausių vertybių generavimas, bet jis perduodamas neprimestinai, o natūraliai, įtraukiant, įdomiai, nesentimentaliai. Tarsi kviečiama įsiklausyti į pasaulio tvarką. Labai svarbu, kad tekstinį pasakojimą pratęsia iliustracijos.

S. Laurenčikaitė ir J. A. Brantingas. Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai. – Vilnius: Bernardinai.lt, 2014. 208 p.

Iškart turiu prisipažinti, kad šios knygos atžvilgiu negaliu būti objektyvi, nes esu jos redaktorė, bet visgi noriu jus su ja supažindinti.

Tai Bernardinai.lt pasakų knyga vaikams. Išleista jau pramokusiems skaityti vaikams labai patogiu šriftu bei formatu, kuris taip ir kviečia šią knygą skaityti ir skaityti, o ne pasidėti į knygų lentyną.

Anotacijoje bylojama: „jaunasis dailininkas Jarlas Aleksandras Brantingas ir jo mama Silvija Laurenčikaitė kviečia kartu su dviem musėmis Cupe ir Zupe patirti neįtikėčiausius nuotykius – juk musėms gali nutikti bet kas: vieną dieną jos gali į šaltibarščius įkristi, o kitą – keliauti į susitikimą su Švedijos karaliene ir karaliumi. Pasakos įtrauks ne tik mažuosius – jos pamokančios, įkvepiančios meilę gamtai ir gyvenimui.“

Pasakos tradicinės, jose alsuoja meilė gamtai, itin jautriai ir subtiliai perduodama žinia, kokie svarbūs mums yra namai, draugystė, pagarba. Pasakojimas itin vizualus, S. Laurenčikaitės parinkti žodžiai ir sakinių konstrukcijos suteikia galimybę labai paprastai patekti į pasakos pasaulį: taip ir užuodi tuos svylančius blynus, kvepiančius barokinius bijūnus ar šnarančią Švedijos karalienės suknelę. Na, o dviejų musių draugystė teikia daug džiaugsmo skaitantiesiems, įtraukia į ne vieną nuotykį, kviečia patikėti stebuklais, čia daug juoko ir šmaikštumo, viskas apgalvota, bet kartu nenuobodu ir įtraukiama. Na, o Jarlo iliustracijos kviečia į muses pažvelgti vaiko akimis. O nespalvotus muselių portretus, vaikai, jei nori gali dar ir patys nusispalvinti.

Knygoje rasite dvi pasakas: pirmoji apima gyvenimą kaime, gamtoje, o antrojoje muselės patenka į miesto erdvę, susipažįsta su Vilniumi, jo istorija ir galiausiai sugrįžta namo. Čia nestinga akimirkos žaismo, kvietimo pasidžiaugti užuot zirzus, atrasti užuot nuobodžiavus, pradžiugint užuot veltui laukus.

V. Tamulaitis. Aukso maišas. – Vilnius: Žara, 2014. 40 p.

Dar viena klasikos knyga vaikams. Klasikos, gal kiek nepelnytai užmirštos, nes šiandien kaži ar daug šiuolaikinių tėvų pasakytų žinantys, jog V. Tamulaitis – pasaulinio garso lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros klasikas, pelnęs apdovanojimų už savo kūrybą, taip pat su savo kūriniais įtrauktas į garsius pasaulio vaikų literatūros rinkinius. Na, bent jau Skruzdėlytė Greitutę, tikriausiai, dar pamenate? Taigi leidykla „Žara“ sumanė atgaivinti kiek primirštas, bet itin poetiškas, tvirtu vertybiniu stuburu paremtas pasakas. Šioje knygoje jų viso labo dvi (beje, abi parašytos 1948 m.): pirmoji – „Aukso maišas“ – apie katiną, kuriam teko pati didžiausia laimė ir išsipildė jo slapčiausia svajonė turėti aukso maišą ir kaip jis nesugebėjo tuo džiaugtis, o antroji – „Sugrįžimas“ – apie meilę tėvynei, papasakota sužeistos kregždutės ir kitų paukščių lūpomis. Pastaroji pasaka itin poetiška, joje labai subtiliai atskleidžiamas tėvynės ilgesys. Na, o pirmoji pasaka įtaigi, jaudinanti, satyriška, alegoriška, čia tiek vaikai, tiek suaugusieji turi progą įžvelgti ir surasti sau svarbių dalykų, kelti klausimus.

2013-aisiais suėjo 100 metų nuo autoriaus gimimo, todėl šia knyga labai įdomu pažvelgti į šiandienos gyvenimą: kiek mums aktualu tai, kas buvo parašyta sąlygiškai seniai, svarstyti, ar vertybės keičiasi, kodėl mums svarbūs vieni ar kiti (tie patys?) dalykai, kaip išmokti būti sąžiningiems ir geriems.

R. Valeikis. Una mato taip! – Vilnius: Tikra knyga, 2014. 44 p.

Į vaikų literatūros leidybą žengia nepriklausomi leidybos namai „Tikra knyga“, skaitytojams siūlantys originalias Lietuvoje sukurtas knygas. Kaip teigia prisistadymi, „didžiausią dėmesį skiriame vaikiškoms knygoms, o svarbiausia mums – papasakoti mažiesiems smagią istoriją“.

Rimas Valeikis nėra naujokas vaikų literatūroje. Jei neklystu, jis yra išleidęs bent porą knygų vaikams. Apie ką šioji? Tai istorija apie mergaitę, kuri pasaulį mato kitaip. Uną atlikti svarbios užduoties į Žemę atsiuntė pasakų pasaulio valdovas ir čia ji atkeliavo lydima robotuko Terminatoriaus ir šunelio kailyje pasislėpusios mielos pabaisos Belzebubo. Kokia ta misija? Manau ją atskleidžia knygos idėja vaikams pranešti žinią, jog viskas pasaulyje priklauso nuo to, kaip mes į visa tai žvelgiame. Pasaulį matyti pro gerumo akinius nėra taip jau sunku, o kartu su Una vaikams tai padaryti bus įdomiau ir lengviau. Žinoma, kad tai nuotykių knyga, žaisminga ir neįpareigojanti. Bet šviesi ir turinti mintį.

Iliustracijos šiuolaikiškos ir primenančios animacinį filmuką, gyvos ir šmaikščios. Pasakojimas, man regis, irgi visai vykusiai rezgamas. Netrūksta šmaikštumo ir juokingų nesusipratimų – tiesiog pažvelkite į save iš šalies, kai pykstate ar kai viskas atrodo niūru, ar tikrai viskas tik taip? Galbūt ne tik? Juk visada galima raganą įsivaizduoti kaip šaunią paslaugią moteriškę, o varnai pasakyti, kad ji iš nuostabiųjų povų giminės. Geri žodžiai neretai gali daug daugiau nei kažkokios supergalios.

P.s. Kartu išleista ir spalvojimo knygelė.

Dž. Stiltonas. Mano pirmasis gyvūnų atlasas/ vertė I. Plaušinaitytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. 92 p.

Leidykla „Baltos lankos“ turi visą seriją knygų apie peliuką Džeronimą, vikrų ir nuolat į painias istorijas įsiveliantį žurnalistą, patiriantį stulbinančių nuotykių ir pavojų. Jau turėjome progos susipažinti ir su jo seserimi Tėja, o šįkart Džeronimas kviečia į nuotaikingą kelionę po pasaulį ir pristato savo pirmąjį „Gyvūnų atlasą“.

Čia reikia pasakyti, kad įvairių enciklopedijų vaikams apie gamtą, pasaulį šiek tiek turime, bet visada džiugu, kai į rankas patenka dar viena įdomi bei profesionaliai parengta knyga. Man patiko, kad ji labai nuosekli ir įtraukianti. Su pasaulio gyvūnais supažindinama tarsi per žaidimą, keliaujant su mėgstamais herojais per pasaulį. O keliaujama per žemynus, supažindinant konkrečiose vietose labiausiai paplitusiais gyvūnais, nykstančiomis to žemyno rūšimis, įprastomis gamtinėmis sąlygomis, būdingais miškais. Knygos pradžia net primena gamtos ar biologijos vadovėlį, kur vaikams aiškinama apie gyvūnų klasifikaciją, pasaulio gyvūnams tinkamas gyventi sąlygas, supažindinant su miškais, dykumomis, savanomis ir kt.

Kelionė pradedama nuo Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir užbaigiama Poliarinėmis sritimis (Arktimi ir Antarktida). Kiekviename skyriuje rasime ir įdomių faktų ar istorijos, man patiko, kad knyga iliustruota fotografijomis, o ne paveikslėliais – taip vaikas turi galimybę iš tikrųjų susipažinti su pasaulio gyvūnais (kurių tokia galybė ir apstybė), o ne tik juos įsivaizduoti. Pabaigoje pateikiamas abėcėlinis sąrašas. Tikrai informatyvus ir nenuobodus leidinys vaikams.

M. Handford. Surask Joną/ vertė V. Labuckienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. 30 p.

M. Handford. Surask Joną dabar/ vertė V. Labuckienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. 30 p.

Didžiojoje Britanijoje dar 1987 metais atsiradęs herojus Wally greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Lietuvoje jis įgavo Jono vardą ir kviečia vaikus miklinti akis knygas ne tik skaitant, bet ir aktyviai tyrinėjant – ieškant pačių smulkiausių ir įdomiausių detalių (beje, kad sukurtų vieną temą, knygos autorius kartais tam skiria net kelis mėnesius).

Jonas – keliauti mėgstantis vaikinas, kuris visada dėvi baltai ir raudonai dryžuotus marškinėlius, mėlynus džinsus, mūvi dryžuotą kepurę, ant jo nosies kabo apvalūs akiniai, o keliautojo lazdelė visuomet rankoje. Knygos autorius M. Handfordas vaikų norą sužinoti ir išmokti kviečia ugdyti subtiliu būdu. Pavyzdžiui, knygoje „Surask Joną dabar!“ veiksmas vyksta įvairiais istoriniais laikotarpiais – priešistoriniame amžiuje, Senovės Romoje, Kryžiaus žygių pabaigoje ar aukso karštinės metu – tad ieškodami Jono skaitytojai sužino ir apie tai, kas būdinga tiems laikmečiams. Knygos, aišku, turi ir paslėptą mintį – skatina keliauti, pažinti kitas kultūras ir tradicijas. Kaip teigia leidėjai, „vienu metu tai ir užduočių, ir paveikslėlių knygos, o tam tikra prasme net vizualinės enciklopedijos“.

Kaip viskas vyksta? Vaikai kviečiam versti puslapį po puslapio ir neįtikėtiname margumyne ieškoti Jono. Bet ne tik jo. Su Jonu keliauja ir Amsius, Venda, burtininkas, Odlavas ir 25 sekėjai. Taip pat abiejų knygų pabaigoje pateikiama idėjų, ko dar galima būtų ieškoti viename ar kitame skyriuje. Šios knygos – tai žaismingas ir nenuobodus būdas tėvams kartu su vaikais pasiimti knygą į rankas, kažko naujo sužinoti ir, žinoma, pamiklinti akį bei parungtyniauti, kuris pirmas ras Joną.

S. Paltanavičius. Labas, kaip gyveni? 14 laiškų iš girios. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. 104 p.

Tai antrasis gerai žinomo gamtininko knygelės leidimas. Čia rasite 14 laiškų, kuriuos pasakotojui iš miško atsiuntė įvairūs gyvūnai. Autorius atplėšia laišką po laiško ir itin subtiliai mus įveda į kiekvieno gyvūno pasaulį. Knygoje – puikiu stiliumi pateiktos ir vaikams įdomiai papasakotos miško gyvenimo akimirkos. Kiekvienas rašantis gyvūnas tampa vaiko bičiuliu, jis dalijasi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, siunčia linkėjimus, kviečia užsukti į svečius.

Istorijos ne tik įdomios, bet ir informatyvios, vaikai gali ne tik įsijausti į kiekvieno gyvūno kailį, bet ir sužinoti apie jų gyvenimą, įpročius, būdą. Taip sužinome, kuo minta šikšnosparniai, kieno pats didžiausias namas miške, kaip lapės gaudo peles, kaip vilkai mėto pėdsakus ir dar daug kitko. Knyga įrėminta autoriaus palydėjimais: juos randame pradžioje ir pabaigoje. Pradžioje mums papasakojama, kaip buvo gauti visi šie laiškai, na, o pabaigoje esame kviečiame patys pabandyti parašyti laišką bičiuliui iš girios, nes, kaip teigia S. Paltanavičius, „pasaulyje be draugų, rašančių laiškus, gyventi būtų labai sunku...“.

Dar pridursiu, kad leidėjai žada šios knygelės tęsinį – naują autoriaus knygą „Girios paštas“, kurioje pats atrašys savo draugams ir tęs detalesnį susirašinėjimą su jais.

M. K. Goyer. Pasaulio princesės/ vertė M. Šeškuvienė. – Kaunas: Vaiga, 2009. 28 p.

Dar 2009 metais išleistą knygą pastebėjau tik dabar. Todėl labai noriu ją parodyti ir jums. Tai pasakų knyga, kviečianti susipažinti su keturiolika pasaulio princesių ir gražiausiomis mus pasiekusiomis jų legendomis. Neįmanoma nepaminėti įspūdingų iliustracijų ir knygos raiškos. Atversdami puslapį, esame kviečiami atversti dar ir atvartą ir taip per duris, laivo denį, širmą ar vartus patekti į italų, rusų, japonų, indėnų, Afrikos ir kitų princesių gyvenimus, joms nutikusias stebuklingas istorijas, pakeitusias kartais net visos karalystės ar to pasaulio krašto istoriją.

Kiekviena princesė išskirtinė, kitokia, pasakose atsispindi ir tam kraštui būdingas pasaulio suvokimas bei matymas. Aišku, kartojasi panašus princo ir stebuklų ar kažko, ką reikia įveikti motyvas. Princesių likimas panašus – joms lemta tikėtis ir laukti, viltis ir neretai paklusti. 

Žinoma, tai visų pirma tiesiog labai graži knyga. Kviečianti į pasakų pasaulį įžengti pažinus princesės gyvenimą bei lemtį.

J. Frey. Patrakėlė klasė. Padorių mokytojų siaubas/ vertė V. Morkūnas. – Vilnius: Alma littera, 2013. 105 p.

Istorijų su raganaitiškais nuotykiais mėgėjams. Pradinukams, taip trokštantiems nuotykių ir ieškantiems stebuklų.

Apie ką ši knyga? 3a pradangina mokytojus panašiai kaip kiti pradangina skėčius. Mokytojai tiesiog vienas po kito pradingsta, neatlaikę Anos ir jos klasiokų krečiamų išdaigų. Šios klasės mokyti nenori niekas, jos vengia net direktorius. Bet štai vieną gražią dieną mokykloje pasirodo ponia Oilenštein ir viską apverčia aukštyn kojomis. Direktorius vaikšto ant rankų, mokytoja sėdi ant stalo, išsipildo slapčiausi troškimai, o vieną dieną visa klasė gauna progą išbandyti detektyvo profesiją ir padėti vienam berniukui nebebijoti jį engiančių vyresnių vaikų bei išsiaiškinti tiesą. Dėl to, žinoma, tenka šiek tiek paskraidyti, bet galbūt po šio nuotykio, 3a klasė mokytojų daugiau nebepradangins?

D. Šukys. Višta, kurią prarijo rūkas. – Vilnius: Tikra knyga, 2014. 44 p.

Tai pirmoji knygų serijos „Linksmojo tvarto nutikimai“ knyga ir autoriaus debiutas. Knygos herojė – karališka višta Peletrūnija, ir visas pasakojimas sukasi apie ją. Kai vieną vakarą ji netikėtai pradingo, niekas iškart nepasigedo. Tačiau netrukus ėmė aiškėti, kad be Peletrūnijos sugrius visa linksmojo tvarto gyvenimo tvarka. Dainiaus Šukio parašytoje ir iliustruotoje nuotaikingoje istorijoje į vištos paieškas patraukia visas būrys vienas už kitą spalvingesnių personažų. Ieškant pradingėlės jų laukia daug netikėtumų.

Reikia pasakyti, kad autoriui pavyko sukurti įtaigius, išsiskiriančius personažus, originalūs jų vardai ir ryškūs charakterio bruožai, nulemiantys ne vieną komišką situaciją. Gal tik kalba vietomis kiek per sudėtinga, vaikui ne visai aiški dėl tam tikrų poteksčių, perkeltinių reikšmių. Bet šiaip jau smagi ir nuotaikinga knyga, sakyčiau, ne tik apie vištą, bet ir apie draugystę bei bendrystę.

K. Smith. Kurk arba naikink. Duok valią savo vaizduotei/ vertė V. Būgaitė. – Vilnius: Alma littera, 2014. 224 p.

Va čia tai knyga, kokios greičiausiai nesitikėjote. Ypač, jei knygas suprantate tradicine prasme – kad jose turi būti kažkas parašyta arba bent jau nupiešta. Šioje knygoje nėra nieko panašaus. Tik trumpa įžanga ir autorės nurodymai, ko prireiks, kad šis 224 puslapių leidinys virstų KNYGA. Tiesą sakant, nežinau, ar tai knyga. Man regis, bandoma praplėsti jos ribas, kada atvirumas kūrybingumui tampa daugiau nei tekstas ar piešinys. Tai tavo savastis, gyvenimo ir požiūrio užfiksavimas, įamžinimas.

Kiekviename puslapyje terasite vienokias ar kitokias nuorodas, ką konkrečioje vietoje galite daryti – galbūt pripaišyti apskritimų, įamžinti savo pietus, apkramtyti šį lapą ar ant jo užlipti, net išplėšti ir sulamdyti, yra čia ir lapas geroms mintims, lapas prikvėpinti ar paplukdyti. Tik jums spręsti – ar seksite nuorodomis ir kaip jas įgyvendinsite.

Man regis, kad tai visai sumanus leidinys, juk šiais laikais tiek daug žmonių, svajojančių apie savo knygą. Galite išmėginti tai įgyvendinti pradėti nuo šios knygos.

J. Olech. Liolekas ir Bolekas. Persirengėlių šventė/ vertė A. Baliulienė. – Vilnius: Nieko  rimto, 2014. 32 p.

Liolekas ir Bolekas vaikams pažįstami iš animacijos pasaulio, retas kuris nežino dviejų pramuštgalvių broliukų nuotykių.

Šįkart J. Olech atgaivina juos knygelėje. Pasakojimas paprastas ir nuoširdus, vaikai kviečiami kartu su broliais ruoštis išradingiausio kostiumo šventei – ar pavyks Liolekui ir Bolekui sukurti išsiskiriantį kostiumą, kai visi variantai atrodo neįdomūs? Galbūt palėpėje seksis geriau? Emocionalios ir ryškios iliustracijos čia ne mažiau svarbios nei tekstas.

Nuotaikinga knyga mažiesiems nenuoramoms.

A. Matutis. Žilo šilo darbininkai. – Vilnius: Versus Aureus, 2014. 40 p.

Lietuvių vaikų literatūroje klasikos perleidimo tradicija labai gyva ir vis dėlto aktuali. Įvairios leidyklos iš naujo prikelia dabartiniams tėvams iš vaikystės gerai žinomus tekstus, įprasmina juos naujais formatais ir iliustracijomis. Ne išimtis ir ši A. Matučio eilėraščių apie mišką ir jo gyventojus rinktinė. Kaip yra rašiusi G. Sabeikytė, „apibūdinant A. Matučio kūrybą, neišvengiamai tenka kalbėti apie visa apimantį jos vaikiškumą – pradedant pasaulėvoka ir baigiant poetika“. Poeto eilėraščiai išsiskiria vaikui suprantama poetika, aiškiais rimais, daug susitapatinimo. Tačiau ne ką mažiau svarbūs ir jo eilėraščiai apie gyvūnus, mišką, nes pats autorius ne kartą yra minėjęs, kad yra girios vaikas, todėl nenuostabu, kad jo eilėraščiuose prabyla ir veikia ne tik vaikai, bet ir gyvūnai. Taip yra ir šioje knygelėje: čia ir skruzdėlės, nešiojančios spyglius, ir medų nešančios bitės, ir volungė, ir barsukas, vėliau prisijungia ir vėjas bei lietus, žinoma, ir vaikai su inkilais. Tiesa, visą knygą įrėmina eigulys – jam skiriamas pirmasis ir paskutinis rinktinės eilėraštis, taip sukuriamas žmogaus ir gamtos vienovės, sugebėjimo būti šalia, vaizdas. Eilėraščiai trumpučiai, lengvai įsimenami, nesudėtingi. Pats tas jaunesniojo amžiaus vaikams.

Skaitė ir surašė Jurga Lūžaitė