Jeanas-Pieras Delaume‘as Myardas save laiko homoseksualiu, tačiau ne „gėjumi“ – tai yra, jis prisipažįsta jaučiąs fizinį potraukį savo bendralyčiams, tačiau nesitapatina su gėjais aktyvistais.

J.-P. Dealume‘as Myardas aktyviai pasisako prieš 2013-ųjų gegužę Prancūzijoje įteisintas homoseksualių asmenų santuokas ir leidimą  tokioms poroms įsivaikinti bei „susilaukti“ vaikų naudojant „pagalbinius reprodukcijos metodus“, finansuojamus iš valstybės biudžeto. Jis yra tinklapio, vienijančio homoseksualius asmenis, pasisakančius prieš gėjų santuokas bei įvaikinimą, įkūrėjas. Šie homoseksualūs žmonės teigia, kad jų siekis būti traktuojamiems kaip lygūs skatina juos remti kitų asmenų žmogaus ir pilietines teises, kurioms grėsmę kelia naujasis  įstatymas.

J.-P. Delaume‘as Myardas taip pat  yra Prancūzijoje kilusio prieš „santuoką visiems“  judėjimo „Manif Pour Tous“ – „Protestas visiems“ – vienas pagrindinių atstovų. Pasipriešinimas „santuokai visiems“  akcentuoja vaikų teisę  pažinti abu savo tėvus ir „giminystės“ teisę – ryšį su ankstenėmis kartomis bei  esamais giminėmis. Kitas akcentas – moterų gynimas, ypač neturtingų užsieniečių, nuo jų išnaudojimo kaip priemonės „gaminti“ vaikus. Į šį judėjimą įsijungė ir nemažai homoseksualių asmenų. Kaip žinia, visai neseniai, vasario 2-ąją, Prancūzijoje nuvilnijo dar viena protestų, vadovaujamų judėjimo „Manif Pour Tous“,, banga. Skaitytojams siūlome emocingą Jeano-Piero Delaume‘o Myardo esė, kurios visas pavadinimas – „Aš esu homoseksualas, pasisakantis prieš gėjų santuokas: pone Hollande‘ai, sustok! Demokratija jau pralaimėjo“ –  publikuotą prancūzų naujienų savaitraščio  „Le Novel Observateur“ tinklapije „Le Plus“.

Aš,  homoseksualus vyras, niekada nekovojau už jokią politinę partiją – kairę ar dešinę, juo labiau už kokią nors bendruomenę.

Aš nemėgstu komunitarizmo. Tačiau visa širdimi ir dvasia kovoju, kad kiekvienas vaikas turėtų tėvą ir motiną. Aš kovoju kaip pilietis dėl šio visuomeninio reikalo. Džiaugiuosi ir esu nustebintas, matydamas kraštutinius dešiniųjų politikus, kaip antai, Gilbertą Collardą, priešakinėse „Manif Pour Tous“ linijose greta „Figide Barjot“ ( prancūzų komikės Virginie Merle sceninis vardas. Ji yra viena aktyviausių judėjimo atstovių) ir Christine Boutine (Krikščionių demokratų partijos lyderė).

Jei būčiau heteroseksualus, lygiai taip pat kovočiau „Manif Pour Tous“ pusėje – tai yra sveiko proto pusėje.

Mano įsipareigojimas neturi nieko bendro su seksualine orientacija.

„Santuokos visiems“ įstatymas – jokia civilizacijos pažanga

Prie judėjimo prisijungiau todėl, kad kiekvienas, turintis bent kiek gailestingumo – šį žodį aš vartoju sąmoningai – negali savęs laikyti padoriu žmogumi, jei siekia iš vaiko atimti jo vietą visuomenėje.

Prisijungiau todėl, kad po dvidešimties metų sutikęs jauną vyrą ar moterį, užaugusius vienos lyties poroje, nenoriu girdėti jų kaltinimų, jog atėmiau iš jų galimybę turėti tėvą ir motiną, kaip visi vaikai – nesvarbu, ar jų tėvai išsiskyrę, ar susituokę antrą kartą, ar gyvena drauge; tačiau tai  – tėvas ir motina!

Prisijungiau todėl, kad mano noras turėti vaiką, negalėtų atimti iš jo galimybės patirti motinos meilę.

Prisijungiau todėl, kad esu atsakingas. Aš nenoriu atsakydamas savo vaikui, kuris vieną dieną paklaus mane, kur jo motina, perskaityti sąskaitos numerį iš savo čekių knygelės.

Prisijungiau todėl, kad galimybė turėti vaiką neturi būti suteikta tos pačios lyties poroms, kadangi saujelė gėjų aktyvistų nori tyčia dauginti našlaičius, neturinčisu nei tėvo, nei motinos.

Prisijungiau todėl, kad jau seniai žinojau, tą žinojome mes visi, kad Taubira įstatymas yra medis, už kurio slypi pagalbinės prokreacijos ir surogatinės motinystės miškas.

Prisijungiau todėl, kad šis įstatymas nėra pagrįstas niekuo, ko iš tiesų reikalauja homoseksualai.

Nenoriu būti atsakingas už šį socialinį genocidą

Pasitikėdami žiniasklaidos propaganda žmonės kalba, kad mes pralaimėjome. Tačiau tie, kurie pralaimėjo – ne mes.

Pralaimėjo demokratija, kai aukščiausi tautos sluoksniai neigia tikrąjį žmonių, išėjusių protestuoti į gatves, skaičių. Tas, kas pralaimėjo – tai demokratija, kai į 700 000 parašų, perduotų trečiajai Prancūzijos asamblėjai, nebuvo sulaukta jokios valdančiųjų reakcijos.

Tas, kuris pralaimėjo – tai vaikas, sąmoningai jį atskiriant nuo vieno iš tėvų, atimant iš jo teisę turėti gimines. Pralaimėjo vaikas, nes jo vaikai nepažins savo giminių. Pralaimėjo vaikas, atimant iš jo lygybę su kitais vaikais, kurie žino, kas jų tėvai ir motinos.

Pralaimėjo būsimieji įtėviai. Jiems ir taip buvo labai sunku įsivaikinti. Dabar tai taps neįmanoma. Viena po kitos šalys uždaro duris įvaikinimui.

Tie, kas pralaimėjo – tai patys homoseksualai. Šis įstatymas, dar kartą sakau šis įstatymas, o ne tie, kurie išėjo protestuoti į gatves, sukėlė homofobiją. Ir tai pasireiškia kievieną dieną skirtingais pavidalais. Homoseksualai pralaimėjo, kai mus privertė tikėti, jog turime tikėti, esą mūsų teisės skirtingos nei visų.

Taip! Įstatymas, pripažįstantis homoseksualumą buvo reikalingas. Taip! Įstatymas, siekiant kovoti su homofobija buvo reikalingas. Ne! Tačiau mums nereikia apsivilkti vestuvinių suknelių, kad turėtume tokias pat teises kaip visi...Įstatymas, kalbant apie tas pačias teises į gydymą, būstą, pensijas buvo būtinas, tačiau ne ši mažos interesų grupės įstatyminė manipuliacija.

Žinau, trokšti vaikų yra tikra ir skausminga realybė. Tačiau mes, homoseksualai, neturėtume reikalauti per daug – kad visuomenė sukurtų įstatymą, siekdama pakeisti realybę.

Moterys ir vaikai nėra prekės

Mes piliečiai, sveiko proto vyrai ir moterys, pažadinome sąmoningumą, garsiai ir aiškiai pasakydami, kad moteris – tai ne parduodama prekė.

Mes, piliečiai, sveiko proto vyrai ir moterys, norime toliau kovoti už savo teises. Vaikas, kaip ir moteris, nėra daiktas. Ir pagal tą patį principą, embriono eksploatavimas yra gėdingas.

Mes piliečiai, sveiko proto vyrai ir moterys, tiek homoseksualūs, tiek heteroseksualūs, toliau žengsime teisingu keliu. Esmė nėra mūsų seksualumas, tačiau tai, kaip būti atsakingoms žmogiškoms būtybėms, norinčiomis po savęs palikti planetą, kurioje žmogus iš didžiosios „Ž“ negali tapti preke, kaip kad norėtų surogantinės motinystės šalininkas Pierre‘as Berge‘as, kuris yra pasakęs: „Koks skirtumas – išnuomoti savo  gimdą išnešioti kūdikiui ar išnuomoti savo rankas darbui fabrike?“

Tiems, kurie vis dar abejoja, sakau – kairieji neturi ir neturėjo monopolio širdžiai. Pritrenkiantis dalykas, kad vos per penkerius metus jie įtvirtino žmogaus išnaudojimą. Daugybę kartų sakiau, kad surogatinė motinystė sukurs aiškią socialinę diskriminaciją, iš labiausiai kultūriškai ir finansiškai pažeidžaimų moterų išplėšiant jų fizinį integralumą.

Pone respublikos Prezidente, kai buvote išrinktas, jūs paprašėte (cituoju) „būti vertinamas pagal du didžiuosius įsipareigojimus: teisingumui ir jaunimui“.

Jei norite įvykdyti šį įsipareigojimą, tai jo ir laikykitės. Iš tiesų būkite teisingumo ir jaunimo prezidentas – teisingumo visiems vaikams būti sūnumis ir dukterimis. Suteikite jauniems žmonėms galimybę turėti kelrodį šioje išvirkščioje visuomenėje, kad ji netaptų dar blogesnė.

Pone Respublikos Prezidente, mes reikalaujame ateities kartų ir mūsų tautos moralinių interesų vardu nepritarti šiam įstatymui!

Parengė Jurga Žiugždienė