2014 m. spalio 26 d., sekmadienis

Diskusija. Povilas Urbšys. Kas provokuoja lietuviškąjį maidaną?

2014-02-25
Rubrikose: Visuomenė » Komentarai ir pokalbiai 

Pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje suteikė vilčių, kad nebebus žudomi žmonės ir valdžia taps tokia, kuri turi būti: ne valdyti žmones, bet jiems tarnauti. Žiniasklaidoje dažnai akcentuojama, kad protestai Maidane buvo susiję su lūkesčiais dėl Europos Sąjungos. Be abejo, tokia buvo pradžia – nepasitarusi su tauta, Ukrainos valdžia atsisakė pasirašyti asocijuotą sutartį su ES valstybėmis. Ilgainiui šis nepasitenkinimas virto protestu prieš politikų savivalę ir peraugo į sukilimą prieš valdžią. Tie, kurie įdėmiai sekė įvykius Maidane, pastebėjo: apie įstojimą į ES aikštėje buvo kalbama mažiausiai. Daugiausia – apie valdžią, kuri apgaudinėjo žmones ir juos apvaginėjo. Galų gale – žmonės nusprendė į savo rankas imti tai, kas jiems ir priklauso – savo valstybės kūrimą.

Julija Tymošenko, paleista iš įkalinimo vietos, savo kalboje pirmiausia atsiprašė žmonių už politikus. Ji atsiprašė už visus tuos, kurie nepaisė žmonių, kurie vykdė savo „pokiliminius“ žaidimus siekdami bet kokia kaina išsaugoti valdžią, įtaką ir galimybę pasipelnyti.

Mes aiškiai turime pasakyti: sukilimas prieš valdžios savivalę Ukrainoje įvyko todėl, kad esantys valdžioje siekė valdyti, o ne tarnauti. Kijeve Maidanas vienu balsu pareiškė: Ukrainą kurti privalo ne politikai, o tauta. Šios mintys aktualios ir mums.

Po kruvinos dienos, kai Maidane buvo šaudoma į žmones, į Ukrainą atvyko ES diplomatai. Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai tarpininkavo derybose tarp valdžios ir opozicijos. Po šių įvykių buvo bandoma diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti kilusį konfliktą. Vienu metu atrodė, kad tarsi pasiektas kompromisas, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio bus surengti priešlaikiniai prezidento rinkimai. Kai opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko, grįžęs su šiuo susitarimu į Maidaną, pateikė jį tarsi laimėjimą, žmonės jį tiesiog nušvilpė. Po opozicijos lyderio pasisakymo scenoje kalbėjęs vienas iš Maidano savigynos būrių vadų pareiškė: jei iki kito ryto neatsistatydins Viktoras Janukovyčius, bus pradėtas ginkluotas prezidentūros šturmas. Tik toks žmonių ryžtingumas privertė prezidentą V.Janukovyčių bėgti iš Kijevo ir paskatino šalį kardinaliems pokyčiams.

Tokie įvykiai Ukrainoje tapo aukščiausia pilietine išraiška. Vardan jos žmonės paaukojo savo gyvybes – ateina laikas, kai tauta privalo gintis, kai tampa aišku: jei tauta nesigins, ji bus sunaikinta.

Visada yra pavojus, kai minia tampa valdžia, bet ateina istorinis momentas, kai minia tampa piliečiais, kurie imasi atsakomybės už Tautos ir Valstybės išsaugojimą.

Dabar Maidano žmonės kalba, jog negalima tenkintis vien tik priešlaikiniais prezidento rinkimais, būtini ir priešlaikiniai parlamento rinkimai, būtina uždrausti balotiruotis į parlamentą tiems politikams, kurie jau dešimtmečiais sėdi valdžioje. Nepriklausomai nuo to, kas bus išrinkta į valdžią, žmonės pasiryžę atlikti jų pilietinę stebėseną ir kontrolę.

Iškalbingas faktas – nušalintas prezidentas V.Janukovyčius, norėdamas pabėgti iš Ukrainos, per savo apsauginius bandė papirkti pasieniečius. Aišku, ko norėti iš tokio prezidento, kuris praeityje buvo dukart teistas už kriminalinius nusikaltimus. Greičiausiai toks asmuo buvo išrinktas vadovaujantis tais pačiais motyvais, kaip ir pas mus – ir pas mus į valdžią renkamos partijos su juodosiomis buhalterijomis, asmenys, įtariami korupciniais nusikaltimais.

Kaip rinkėjai, gavome progą susimąstyti, iki ko gali privesti šalį politikai su nusikaltėlio mentalitetu. Gavę valdžią jie ir valstybines struktūras kriminalizuoja pagal savo taisykles. Ir tuomet valstybinės jėgos struktūros ima veikti kaip Ukrainoje – naikindamos bet kokias tiesos troškimo apraiškas.

Visą ta laiką stebėdami įvykius Ukrainoje, mes lyginame jų ir mūsų situaciją. Tikrai galima rasti nemažai analogų. Vienas iš pavyzdžių – referendumo dėl žemės klausimas. Galime diskutuoti, gerai tai ar blogai, bet viena aišku: surinkta trys šimtai tūkstančių parašų ir tai būtinas skaičius referendumui.

Apeliuoju į politikus, kurie privalo susimąstyti, kad būtent jie atsakingi už stabilumą valstybėje, nes nepasitikėjimas jais yra pasiekęs kritinę ribą. Tai, kas įvyko Maidane, gali turėti įtaką žmonių pilietiniam apsisprendimui ir čia, Lietuvoje.

Tiesos.lt logotipas        

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Sveikas, gyvenime knyga

Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Navicko ir kunigo Kęstučio Dvarecko knyga „Sveikas, gyvenime“ – tai dar 2012 m. išleistos knygos „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ tęsinys.

Filmo „Stiprusis angelas“ kadras

Vilniuje vyko XIV Lenkų kino savaitė. Jos metu buvo rodomas ir režisieriaus Wojcecho Smarzowskio filmas „Stiprusis angelas“ pagal rašytojo Jerzy Pilcho romaną. Savaitraštyje „Literatūra ir menas“ publikuotas Barbaros Hollender pokalbis su režisieiumi. 

Tora

„Mūsų muziejus nėra dar viena įstaiga, skirta kalbėti apie Holokaustą. Esame daugiau nei aukos. Mūsų muziejus kalba apie gyvenimą“, – „The New York Times“ teigė koncentracijos stovyklą išgyvenęs Sigmundas A. Rolatas. 

vaikai

Pagal statistiką, 54 proc. vyresnių nei 16 metų europiečių paauglių savaitėmis lindi internete, o 94 proc. vaikų reguliariai žiūri televizorių. Neurobiologas Geraldas Chuteris tyrinėja, kaip elektroninės komunikacijos priemonės veikia vaikų smegenų raidą.

Kenija

Vilnius ir Nairobis – labai skirtingi miestai. Tačiau jie kai kuo ir panašūs. Vilnius turi Kirtimus, Nairobis – Kiberą.

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar