Vakar Šiaulių oro uoste nusileido lėktuvas, atskraidinęs į Lietuvą 37 karo pabėgėlius iš Sirijos. Pabėgėlių šeimas į Lietuvą pakvietė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Jie apsigyvens liuteronų parapijose įvairiose Lietuvos vietovėse. Vyskupas Mindaugas Sabutis pasakoja, kad kartkartėmis tekdavo susitikti su Artimųjų Rytų regiono žmonėmis, ir dabartinis Evangelikų liuteronų federacijos prezidentas yra Palestinos ir Jordanijos vyskupas Munibas Younanas. „Krikščionių padėtis tame pasaulio regione mums buvo žinoma, ir mes ją stebėjome. Sirijos krikščionys pateko į labai beviltišką situaciją, tapo pažeidžiamiausia grupe, jau patys pavargome vien stebėdami, kaip krikščionys yra persekiojami ir žudomi. Geriant rytmetinę kavą ir skaitant žinias supratome, kad reikia kažką daryti ir ryžomės tam žingsniui“, – sako evangelikų liuteronų vyskupas.

M. Sabutis teigia, kad jokios specialios atrankos nedarė, norėjo padėti krikščionims ir priėmė tiek, kiek galėjo. „Šios šeimos yra dviejų skirtingų konfesijų krikščionys – katalikai asirai, kurie iki šiol medžiasi aramėjų kalba, ir ortodoksai“. Atvykėliai iš Sirijos į Turkiją bėgo per Libaną, darydami beveik 1 500 kilometrų lanką ir taip aplenkdami pačias neramiausias vietas savo šalyje.

Pasak vyskupo, jis ieškojo panašių pavyzdžių, kad kitos liuteronų parapijos Europoje būtų priėmusios pabėgėlius, ir jie galėtų pasisemti patirties, bet tokių nerado: „Užsienio evangelikų liuteronų parapijos labiau bendradarbiauja su valstybe ir padeda šaliai pasirūpinti atvykusiais pabėgėliais teikiant socialinę pagalbą.“

Žmonių amžiaus spektras labai platus. Vyriausias žmogus yra gimęs 1931 m., jauniausias – 2005 m.

„Sirijos pabėgėliai gyvens liuteronų šeimose, klebonijose, mūsų prižiūrimose socialinėse įstaigose. Ką turime, tuo dalinamės. Šeimos išsibarstys gyventi po visą Lietuvą. Esame nusiteikę priglausti žmones mažiausiai metus laiko, kiek galioja jų vizos. Pagal jų statusą jie nėra pabėgėliai, o mūsų svečiai“, – sako M. Sabutis.

Kai kurios parapijos neturi galimybės tiesiogiai priimti, bet prisidės pinigais, rūbais ar kita parama.

Vyskupas teigia, kad vaikų mokymosi klausimą spręs vėliau. „Kai kurie vaikai ir jų šeimos atvyksta iš labai sunkių situacijų, tad norime pirmiausia pažiūrėti, kokia yra jų būklė. Stengsimės, kad jie atsigautų, nusiramintų, užmegztume draugiškus ryšius, dingtų baimės, o tada matysime.“