Kaip ir daugelyje Europos miestų kovo 10 d. Vilniuje tradiciniu jau tapusiu piketu prie Kinijos ambasados, bus minimos 55-osios Tibeto nacionalinio sukilimo metinės.

Šią dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos agresiją, kai tūkstančiai taikių žmonių Tibete reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono, į kurį įsiveržė 1949-aisiais.

Tibetiečių sukilimas buvo nuslopintas jėga, o Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių buvo priversti bėgti iš savo šalies. Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei vienas milijonas tibetiečių aukų.

Kinijos komunistų agresija nukreipta prieš tibetiečių tautą naikinant unikalią Tibeto kultūrą, gamtą ir religiją tebesitęsia ir šiandien. Po 2008-aisiais Tibeto regione įvykusių masinių tibetiečių protestų, kurie brutaliai buvo numalšinti jėga, kilo tibetiečių susideginimo banga. Nuo tada protestuodami prieš represinę Kinijos politiką tibetiečių apgyvendintose teritorijose susidegino 127 tiebetiečiai. 108 susideginusiųjų palaikų buvimo vieta iki šiol nėra žinoma.

Nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir nieko nedaro, kad keistų esamą situaciją. Priešingai, naujausiose žiniose pasiekiančiose iš Tibeto kalbama apie nesibaigiančias represijas, įkalinimą mažiausia dingstimi, kankinimus bei dingimus.

Daugiau nei dešimt metų Vilniuje, solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta, kovo10 d. rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

Kovo 10 d. nuo 12. 00 val. Tibeto laisvės rėmimo grupė kviečia visus atvykti prie Kinijos liaudies respublikos ambasados (Algirdo g. 36) Vilniuje ir išreikšti savo pilietinę poziciją bei paramą tibetiečių tautai.

Primename, kad Lietuva Tibeto klausimu laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos, kurios esmė – „vienos Kinijos“ politika, pagrįsta Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu. Tačiau Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.