Rita Šerpytytė (g. 1954 m. Tauragėje) pradėjo nuo teisės studijų Vilniaus universitete (VU), tačiau vėliau pasirinko filosofiją, apgynė disertaciją „Teisinės sąmonės vaidmuo visuomenės raidoje“. Šiuo metu profesorė yra Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė, publikavusi mokslinius straipsnius ir Lietuvos, ir užsienio moksliniuose leidiniuose, išvertusi religijos filosofijos veikalų. Jos monografija „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“ 2007 metais apdovanota VU Rektoriaus premija. R. šerpytytės akademinių interesų spektras apima religijos, teisės bei šiuolaikinę italų filosofiją, filosofinę hermeneutiką, nihilizmo istorinę bei teorinę problematiką.

Šiame pokalbyje prof. R. Šerpytytė pasakoja apie ankstyvąsias studijas, teisės ir filosofijos ryšį, nihilizmą ir jo įvairius teorinius aspektus, Martino Heideggerio filosofiją, vizualumo problematiką, šiuolaikinės filosofijos tendencijas, ateities planus. Pašnekovę kalbina Virginijus Gustas.

R. Šerpytytė pasakojo, jog filosofiją norėjo studijuoti nuo aštuntos klasės, o Teisės fakultete atsidūrė atsitiktinai. Tuo metu, apie 1968 metus pasirodė nemažai vakarietiškų grožinės literatūros knygų, Platono „Dialogai“, kurios suformavo apsisprendimą studijuoti filosofiją. Tuomet aštuntokė parašė laišką į Filosofijos katedrą. Profesorius E. Meškauskas atsakė, jog Lietuvoje nėra filosofijos, ir apskritai tokiame jauname amžiuje nėra ko apsispręsti dėl filosofijos, geriau prieš tai studijuoti ką nors kitą. Jau trečią teisės studijų dieną profesorė suprato, kur atsidūrusi, visgi išgėrė taurę iki galo, studijų nemetė ir dabar mano, jog kai ko išmoko. „Jeigu ją [teisę] studijuoji kaip teoriją, jinai nėra labai toli nuo filosofijos, ji labai arti jos“, – sakė R. Šerpytytė.

Disertacija dar parašyta iš teisės filosofijos, tačiau vėliau profesorės apmąstymų lauke atsidūrė nihilizmo problematika, šiuolaikinė filosofija. Šioms studijoms R. Šerpytytė išvažiavo į Vakarus, ten formavosi visa amplitudė interesų religijos filosofijos bei nihilizmo problematikos srityse. „Probleminį mazgą, kuris šiandien grindžia visą mano tyrimų sritį, tai įsivaizduočiau kaip įvairiausių interesų sankirtą, – pasakojo pašnekovė. – Nihilizmas yra net ne sritis, o problema, kurią užčiuopiau kaip savo visų interesų išraišką viename“.

„Pokalbiai su filosofais“ – bendras Aplinkkelių, Meno avilio ir nepriklausomų kūrėjų sumanymas, kuriuo siekiama pristatyti ryškiausius dabarties Lietuvos filosofus bei supažindinti su aktualia, šiuolaikine Lietuvos filosofija. Pasak idėjos autorių, tekstas ilgą laiką buvo bene vienintelis plačiai prieinamas būdas susipažinti su filosofija, tačiau jame sunku įžvelgti gyvą, rašiusį žmogų, suprasti jį rašyti paskatinusius motyvus, juolab tekstas neišsaugo kalbėjimo stiliaus, intonacijų, tembro, ritmo, susimąstymo pauzių, kūno išraiškos ir kitų asmeninių raiškos bei prasmės kūrimo veiksnių. Būtent todėl jie pasirinko audiovizualinę formą, kuri leidžia atskleisti kiekvieno filosofo individualumą, jo interesų sritis, požiūrį į įvairias kultūros aktualijas, kurioms akademiškuose filosofų tekstuose dažnai tiesiog nelieka vietos.