Vykstant debatams dėl gimstatumo kontrolės, visi žino vieną dalyką – Katalikų Bažnyčia jai prieštarauja. Ir ji tai tikrai daro.

Tačiau Katalikų Bažnyčios Katekizmas taip pat aiškiai teigia, kad gimimų reguliavimas gali būti moralus: dėl pagrįstų priežasčių sutuoktiniai gali norėti, kad jų vaikai gimtų rečiau. (KBK 2368)

Glumina?

Problema ta, kad neaiškus pats „gimstamumo kontrolės“ terminas. Ar Bažnyčia prieštarauja „gimstamumo kontrolei“, priklauso nuo to, ką tiksliai toji frazė nurodo. O ji dažnai suprantama ne taip pat, kaip Bažnyčia vertina teisėtą vaisingumo reguliavimą.

Dažniausiai „gimstamumo kontrolė“ yra kontracepcijos sinonimas, kaip ir abortai arba sterilizacija. Kai šis terminas nurodo išvardintas priemones, Bažnyčia jį visiškai atmeta.

Deja, dažnai žmonės naudoja „gimstamumo kontrolės“ sąvoką kalbėdami apie visokį – ir dirbtinį, ir natūralų reguliavimą. Atsivertę itališką planuotos tėvystės puslapį, prie išvardintų gimstamumo kontrolės priemonių šalia kontracepcijos rastumėte ir abortuojančius metodus, tokius kaip implantai, tabletės (kuriuos Bažnyčia atmeta), ir natūralius būdus, kaip susilaikymas ir natūralus šeimos planavimas (kuriuos Bažnyčia leidžia).

Kad paverstų sąvoką dar labiau miglota, kai kurie žmonės vadina hormoninį moterų gydymą „gimstatumo kontrole“ (kadangi įprastai tie patys hormonai naudojami ir kontracepcijai). Tačiau šiuo atveju jie nėra naudojami sutrukdyti nėštumui, bet gydyti sveikatos sutrikimus. Kai gydomos moterys išgirsta, kad Bažnyčia yra prieš „gimstamumo kontrolę“, jos galvoja, kad Bažnyčia prieštarauja jų gydymui.

Turint visa tai galvoje, grįžkime prie pirminio klausimo: ar Bažnyčia yra prieš „gimstamumo kontrolę?“ Lengva pastebėti, kaip neaiškumas veda į dviprasmybes, kurios trukdo suprasti realią Bažnyčios poziciją.

Kad išspręstume šią problemą, siūlau katalikams ir nekatalikams nebevartoti frazės „gimstamumo kontrolė“ apibūdinant Bažnyčios poziciją. Kadangi tema tokia prieštaringa, o Bažnyčios pozicija plačiai klaidingai suprantama, turėtume būti kiek įmanoma preciziškesni – ir Bažnyčios dokumentai gali mums padėti.

Pirmiausia, kalbant apie tai, ką tiksliai Bažnyčia atmeta, galime pasitelkti popiežiaus Pauliaus VI encikliką Humanae Vitae, skirtą vaisingumo reguliavimui:

Remdamiesi šiais svarbiausiais žmogiškosios ir krikščioniškosios dokrinos apie santuoką principais, privalome dar kartą pastebėti, kad tiesioginis nėštumo nutraukimas ir visų pirma tiesioginis abortas, nors jis būtų daromas ir sveikatos sumetimais, yra neleistinas būdas vaikų skaičiui riboti ir todėl šį būdą reikia visiškai atmesti.

Taip pat, kaip Bažnyčios mokymas yra ne kartą nurodęs, yra smerktina tiesioginė vyro ir moters sterilizacija abiem atvejais,– ir kai ji daroma visam gyvenimui ir kai ribotam laikui.

Lygiai neleistinas yra bet koks veiksmas, kuriuo, ar rengiantis santuokiniam aktui, ar jį atliekant, ar jį atlikus ir numatant natūralias jo pasėkmes, būtų siekiama sukliudyti pastoti; toks sukliudymas, ar jis būtų tikslas, ar priemonė šiam tikslui pasiekti, vis tiek yra neleistinas. (14)

Kitais žodžiais tariant: būtų tiksliau sakyti, kad Bažnyčia atmeta abortus, sterilizaciją ir kontracepciją.

Antra, kai kalbama apie medicininį gydymą, Bažnyčia nelaiko neleistinomis tokių gydymo priemonių, kurios reikalingos kūno ligoms gydyti, nors dėl to kiltų kliūtis gimdymui; ši kliūtis gali būti numatyta, bet negalima dėl kokių nors motyvų tiesiogiai siekti, kad ji kiltų. (15)

Taigi, jeigu moteris vartoja hormonus kaip vaistus gydyti sveikatos problemas, net jei tie hormonai gali turėti šalutinį nelauktą kontraceptinį poveikį, Bažnyčia tam neprieštarauja ir problemos nemato.

Galiausiai, Bažnyčia visiškai pritaria natūraliems vaisingumo reguliavimo būdams, jeigu pora naudojasi jais dėl teisingų priežasčių:

Jeigu kitas gimdymas yra atidėtinas dėl pateisinamų priežasčių, būtent dėl fizinių ar dvasinių sąlygų arba dėl išorinių aplinkybių, tai, kaip moko Bažnyčia, sutuoktiniams yra leistina atsižvelgti į gimdymo funkcijų ciklą ir vedybiniams santykiams naudoti nevaisingą metą; (16)

Tad Bažnyčios mokymas šiuo klausimu iš tiesų yra sudėtingesnis ir turintis daugiau niuansų, nei daugelis žmonių galvoja. Be abejonės, daug žmonių vis vien nesutiks su katalikų pozicija, tačiau kalbėdami tiksliau bent jau galime būti tikresni, kad jie prieštaraus realiai Bažnyčios pozicijai, o ne kažkokiai pripainiotai ir apgaulingai „gimstamumo kontrolės“ sąvokai.

Pagal http://www.aleteia.org parengė Monika Midverytė OFS