Aplinkos ministras viešai paskelbė, kad šių metų gegužės mėnesį bus paskelbtas pakartotinas  skalūnų angliavandenilių išteklių naudojimo konkursas, o tai reiškia, kad Aplinkos ministerija ir Vyriausybė neatsižvelgė į Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų savivaldybių pernai priimtus sprendimus nepritarti išskaidytųjų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai.

Tuo tarpu kovo 26 d. Mokslų akademijoje susirinkę mokslininkai svarstė dėl išskaidytųjų angliavandenilių poveikio aplinkai ir perspėjo neskubėti arba visai nepradėti šio pavojingo proceso. Tiesa, dalis pranešėjų, kaip prof. A. Grigelis, dr. P. Lapinskas, dr. O Zdanavičiūtė, pateikę informaciją apie skalūninių geologinių formacijų susidarymo ypatumus ir bendrinę apžvalgą dėl jų gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, buvo už skalūninių dujų žvalgymą ir gavybą Lietuvoje. Tačiau antroje konferencijos dalyje, kas neminima žiniasklaidoje, daugelis mokslininkų pareiškė kitokią nuomonę.

Bene autoritetingiausias Lietuvos hidrogeologas prof. Vytautas Juodkazis savo pranešime apie skalūninių angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai nurodė, kad teritorijose, kuriose  galimai yra didžiausi angliavandenilių  telkiniai, taip pat yra galimi ir tektoniniai lūžiai. Jų atsiradimą profesorius sieja su gėlo vandens telkiniuose esamu padidintu chloro kiekiu. Jei jo koncentracija didelė, tai vanduo kyla iš gilesnių sluoksnių. Todėl, pasak V. Juodkazio, numatytuose rajonuose  iki paskelbiant konkursą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą turi būti ištirta teritorija.

Prof. Jurgis Vilemas prašė įsivaizduoti, kaip atrodys Žemaitija, kai atsiras gręžiniai kas trys kilometrai. Jo nuomone, energijos stygių turėtume užsitikrinti apsirūpinę suskystintomis dujomis ir elektra.

Konferencijos dalyvius labai domino Niujorko universiteto politechnikos instituto profesoriaus Romualdo Šviedrio nuomonė. Jis pabrėžė, kad siūlomos technologijos skalūninių dujų gavybai yra labai sudėtingos ir turinčios didelį poveikį aplinkai. Profesorius minėjo, kad šiuo metu jau atrandamos visai kitokios, neagresyvios technologijos. Todėl pravartu kurį laiką bent jau palaukti. Žmonija, skubėdama atrasti naujoves ir jomis pasinaudoti, nekreipia dėmesio, kokį ilgalaikį poveikį jos gali turėti visai planetai. Ar ši veikla neprives prie to, kad Žemės temperatūra jos paviršiuje pasidarys tokia pati, kaip Veneroje, iki 800°C? R. Šviedrys palyginimui nurodė, kad JAV šešiose valstijose, kur vykdoma angliavandenilių gavybos veikla, gyventojų tankis yra labai mažas, arba jos iš viso neapgyvendintos. Tuo tarpu Niujorko gubernatorius savo valstijos teritorijoje sustabdė  angliavandenilių gavybą.

Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas konferencijos dalyviams trumpai nusakė su kokiomis problemomis dabar susiduria žemaičiai. Nors kompanija „Chevron“ ir pareiškė atsitraukianti iš Lietuvos, tačiau Žemaitijoje šiuo metu pilnai veikia jos įmonė „LL investicijos“. Žemaitijos gyventojai sunerimę dėl šios įmonės turimų licencijų ūkinei veiklai, nes jos išduotos dar tuo metu, kai įstatyme naftos ir dujų gavyba buvo įvardinta vienu angliavandenilių pavadinimu. Vadinasi, kaip teigė bendruomenės pirmininkas, įmonė jau nuo 2007 metų turi leidimus išgauti skalūnines dujas, o  valstybės institucijos nesiima jų stabdyti. Aplinkos ministerija skelbia konkursą pagal ankstesnį pasekmių aplinkai vertinimą, o tai neatitinką pasikeitusių sąlygų. Apie tai žygaitiškiai raštu informavo Valstybinę geologijos tarnybą, tačiau į išdėstytus argumentus ši institucija nekreipia dėmesio. Nei „Chevron“, nei „LL investicijos“ kompanijų atstovai niekada nebandė susitikti ir paaiškinti padėtį gyventojams, sakė J. Nairanauskas.

Konferencijos pabaigoje pranešėjai pasiūlė priimti rezoliuciją, kurioje būtų numatyta valstybei imtis iniciatyvos dėl 2-3  gręžinių įgyvendinimo paieškos tikslais ir pabrėžta, kad Žemaitijoje nėra tinkamos žemės išskaidytųjų angliavandenilių gavybai. 

Deja, konferencijoje nebuvo aplinkos ministro, tad jis neišgirdo gyventojams rūpimų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl valstybė teisę į išteklius atiduoda privačioms kompanijoms, kodėl už poveikį aplinkai vertinimą atlikėjui tiesiogiai apmoka užsakovas, kodėl Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje išdavė leidimus įmonei „LL investicijos“ net neatsiklaususi gyventojų, kodėl nepaisoma perspėjančios specialistų, mokslininkų nuomonės ir norima sužlugdyti vieną gražiausių ir vertingiausių Lietuvos vietovių?