Kokia turi būti ateities mokykla? Atrodo, kad kiekvienas turi nuomonę apie tai. Kam nesvarbu kaip mokysis jo vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai? Aišku tik viena, kad ateities mokyklos bus kitokios.

Greičiausiai smarkiai didės technologijų poveikis, visas procesas bus labiau personalizuotas, bus atsisakoma informacijos kalimo ir judama link supratimo, praktinio žinių panaudojimo ir didesnio interaktyvumo. Dažniausiai kažkurią iš išvardintų savybių vienas ar kitas specialistas išskiria aukščiau kitų. Dar kai kurios vertinamos kaip kenksmingos mūsų atžaloms. Kaip ir visur  kiek žmonių, tiek nuomonių.

Savo ruožtu norime pristatyti keletą jau įgyvendintų projektų, kurie neretai įvardinami kaip ateities mokyklos. Kadangi netradicinės mokyklos modeliai mūsų krašte nėra paplitę, pirmiausia susipažinkime su užsienio pavyzdžiais.

Pradėkime nuo Green School. Tai Balyje (Indonezijoje) įsikūrusi mokykla, kuri nuo kitų skiriasi tuo, jog yra gamtos apsuptyje. Be to, čia mokoma ne vien tradicinių disciplinų, bet ir aptariamos bei sprendžiamos klimato kaitos ar visuomenės problemos, kurias tradicinės mokyklos dažnai ignoruoja. Nors mokiniai dažniausiai mokosi savo amžiaus grupėse, bet laisvalaikį leidžia kartu su visais mokyklose esančiais mokiniais. Šioje mokykloje taip pat galima sutikti ir lietuvių.

Antroji mokykla, kurią norėtume pristatyti, save apibūdina taip: „įsivaizduokite mokyklą, kurioje vaikams suteikiama laisvė būti savimi... kur sėkmė nėra apibrėžta akademiniais įvertinimais... kur kiekvienas turi vienodas teises būti išgirstas.. kur tu gali žaisti visą dieną, jei to nori… ir kur yra laiko ir vietos svajoti...“. Mes kalbame apie Summerhill School. Jos sumanytojas ir įkūrėjas Alexanderis Sutherlandas Neillas tikėjo įgimtu mokinių gerumu. O jam pasiekti, jis manė, jog reikia suteikti kuo daugiau laisvės. Todėl jo mokykloje nėra pamokų tvarkaraščio, nėra egzaminų, nėra net disciplinų. Mokinys pats nusprendžia, ko jam reikia. Jeigu pamato, kad stojant į universitetą reikia pasiruošti egzaminams, jis paprašo, kad mokytojai padėtų. Bet viską sprendžia mokinys. Taip pat nėra apdovanojimų ar bausmių. Nes tai įvardinama kaip spaudimas vaikui. Tą turbūt geriausia iliustruoja pavyzdys, kai vienas mokinys mokykloje išdaužė 17 langų ir net negavo žodinio įspėjimo. Plačiau apie šią mokyklą galite paskaityti ir Lietuvos spaudoje.

Trečiasis pavyzdys mus nukelia į Rusiją. Ščetinino mokykla. Prieš tai minėtose mokymosi įstaigose vyrauja laisvė, o čia labiau panašu į karinę discipliną. Tačiau ši disciplina patinka mokiniams. Į mokyklą vaikai priimami, kai sugeba gyventi be tėvų. Dažniausiai tai būna 12–13 m. vaikai. Visą vidurinės mokyklos kursą jie išmoksta per 2 metus. Perskaitėte teisingai: 8 metai įveikiami 4 kartus greičiau. Žinoma, būna ir išimčių. Į universitetą dažniausiai stoja būdami 15 m. Mokosi iš karto du bakalaurus. Visa tai Rusijos pietuose. Sakysite, jog čia susirenka protingi vaikai ir tiesiog daug mokosi. Tačiau be mokslų kiekvienas jų mokosi kovų menų (treniruotės kasdien), berniukai mokosi statybos, ūkio ar kitų „vyriškų“ darbų.  Mokykloje mokiniai yra gerbiami ir vadinami būsimais Rusijos regionų gubernatoriais ar kitais šalies vadovais.

Tad jeigu reiktų apibūdinti ateities mokyklą, vieno ar dviejų žodžių nepakaktų. Kiekvienas mes ją matome savaip. O ką jūs galvojate apie šias mokyklas?

Tikime, jog Mokausi.LT iš dalies prisidės prie netradicinio ugdymo Lietuvoje skatinimo, suteikiant mokiniams galimybę mokytis savo greičiu, mėgstamiausiu būdu ar tuo metu, kada norima mokytis.