Vis garsiau kalbama, kad bendrojo lavinimo mokykloms reikia gaivaus vėjo gūsio: naujų ugdymo metodų, kurie suteiktų mokiniams daugiau saviraiškos ir kūrybinės laisvės. Šiuolaikinė mokykla – tai inkliuzinė mokykla. Vieni svarbiausių jos požymių – atvirumas, tolerancija, skirtingų interesų ir poreikių derinimas.

„Lietuvoje turime klasikines mokyklas, jose kol kas nedaug šiuolaikinių ugdymo įstaigų požymių“, teigia dr. Renata Geležinienė, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dėstytoja.

Anot jos, mokykloms tenka prisitaikyti prie visuomenės pokyčių. Tėvai, turintys vaikų su specialiaisiais poreikiais, vis dažniau leidžia juos ne į specialiojo, bet į bendrojo lavinimo mokyklas ir Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ši integracija yra viena sėkmingiausių.

„Lietuvoje turime pakankamai gerą teisinę bazę, daugelyje mokyklų dirba socialiniai, specialieji pedagogai, logopedai, – sako R. Geležinienė. – Sunkiausia pakeisti bendruomenių nuostatas, išmokyti pripažinti ir įvertinti skirtybes.“

Dėstytojos teigimu, klaidingai manoma, kad vaikai tobulėja tik bendraudami su gabiais, talentingais bendraamžiais. Taip, galbūt jie pasisemia daugiau žinių, tačiau netenka galimybės pažvelgti plačiau, lyginti, analizuoti, vertinti. Net gabiausiems mokiniams tam tikrame etape gali iškilti sunkumų, prireikti specialistų pagalbos.

„Mokyklos per daug susitelkusios į aukštus mokymosi rezultatus, – pasakoja dėstytoja. – Ateities mokyklai turėtų rūpėti ne tik žinios, pažymiai, bet ir vaikų emocinė būsena, vertybinės nuostatos. Jaunuoliai, kurių vienintelis tikslas – kuo geriau išlaikyti brandos egzaminus, atėję į aukštąsias mokyklas nemoka mąstyti kritiškai, vengia reikšti savo nuomonę.“

Kaip tvirtina Šiaulių universiteto docentė, ateityje įvairovės mokyklose tik daugės. Daugelis mažesnių mokyklų kol kas dar nesusidūrė su mokiniais, turinčiais negalią, išpažįstančiais kitokį tikėjimą, priklausančiais tautinėms bendrijoms ir pan.

Šiais klausimais R. Geležinienė diskutavo su aukštesniųjų klasių mokiniais vienoje mokslo kavinių, kuri suorganizuota įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“.  Projektą vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais, vienas jų – Šiaulių universitetas. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.